■ Nekaltai Pradėtosios Marijos vienuolija, kurios centras yra Putname, CT, dabar turi 37 seseles. Joms dar padeda jų vienuolyne apsigyvenusios, į jų darbus, maldas, mąstymus ir kitas dvasines pratybas įsijungusios, talkininkės: poetė Danguolė Sa-dūnaitė, Ona Bagdanavičiūtė-Strimaitienė, dantų gydytoja Petronėlė Leimonaitė-Totoraitienė (atvykusi iš Kolumbijos), Danutė Augienė. Šalia šių, su vienuolynu susirišusių formaliais pažadais (bet ne įžadais) ir sutartimi, dar Putname apsigyvenusi seselėms be atlyginimo talkina buvusi skaučių veikėja Elena Abelkienė. Nuoširdžiai patalkina ir kelios kaimynės.
■ Šv. Lucijos valstybė, esanti Antilų salose, teturi 238 kv. mylių plotą (tik penktadalis Rhode Island) su 125.000 gyventojų, daugiausia afrikiečių kilmės. Apie 90% yra katalikai. Šv. Lucijos nepriklausoma valstybė 1985 m. atsiuntė savo ambasadorių į Vatikaną, užmegzdama diplomatinius santykius. Valstybė nepriklausoma nuo 1979 m.
■ Motinos Teresės vienuolynui bibliotekininkė Ann Murray Hough, gyvenusi Oklahoma City, testamentu paliko 300.000 dolerių. Ji mirė praeitais metais, sulaukusi 94 m. amžiaus. Motina Teresė pasiryžo Niujorko apylinkėse surasti ūkį, kur galėtų globoti sergančius AIDS liga. Jos įsteigto Artimo meilės vienuolyno seselės globoja daugiau kaip 100.000 raupsuotųjų.
■ JAV-se 1983 m. buvo 1.500.000 skyrybų. Paskutiniu metu pastebimas perskyrų mažėjimas.
■ “News America” ir Londono “Times” spaudos sindikatai, kurių savininkas yra Rupert Murdoch, savo laikraščiams pradeda siuntinėti straipsnius, sudarytus iš popiežiaus Jono Pauliaus II pareiškimų, kuriuos parenka Filadelfijos kunigas Joseph Vadino. Šis kunigas penkerius metus gyveno Romoje ir ten ruošdavo popiežiaus pareiškimų angliškus tekstus. Tuos straipsnius spausdina ir “Chicago Sun-Times”.
■ Lenkijoje neseniai įsikūrė Motinos Teresės vadovaujamo Artimo meilės vienuolyno padalinys. Vienuolės nueidavo paguosti įvairių benamių, girtuoklių, uždarytų valstybinėje prieglaudoje, kartu su jais pasimelsdavo. Dabar komunistinė vyriausybė uždraudė toms vienuolėms ateiti į prieglaudą.
■ Popiežius Jonas Paulius II paskelbė savo planus — aplankyti Australiją ir Naująją Zelandiją. Numatoma, kad ten vyks lapkričio mėnesį.
■ Sovietų Sąjungoje kyla susirūpinimas dėl gausių abortų. Kasmet jų padaroma apie 10 milijonų, gal ir daugiau. Sovietijoje tai pagrindinis gimimų kontrolės būdas. Yra moterų, pasidariusių net iki 20 abortų. Maskvos mediciniškos demografijos specialistas A. A. Popov atkreipia dėmesį, kad abortų gausumas darosi ginekologinių ligų, bevaikių šeimų, persileidimų, vaikų mirtingumo priežastimi. Be to — gimimų skaičius toks, kad daugelyje vietų daugiau mirčių, kaip gimimų.
■ Vašingtone sausio 22 d. įvyko didelė demonstracija prieš negimusių žudymą. Joje dalyvavo apie 36.000 žmonių. Demonstracija buvo suruošta 13 metų sukakties proga nuo Aukščiausiojo teismo paskelbto abortų legalizavimo. Į suvažiavusiųjų minią kalbėjo prezidentas Reaganas, pažymėdamas, jog jis didžiuojasi, galėdamas įsijungti į susirinkusiųjų žygį už žmogaus gyvybės saugojimą.
■ Lietuvos krikšto 600 m. sukaktį minint, paskelbti “Sąmoningo tikėjimo” metai. Sausio 18 d. Jaunimo centre Čikagoje įvyko pasitarimas tuo reikalu. Dalyvavo 16 asmenų. Posėdį sukvietė vysk. P. Baltakis. Krikščionybės jubiliejaus religinės programos vedėja ses. Ignė Marijošiūtė, atskridusi iš Putnamo, CT, atvežė Religinės programos komisijos paruoštų šešių pokalbių konspektus. Ta dvasia jau pradedama įvairiose parapijose ruošti atitinkamas susikaupimo dienas. Jos pradėtos Šv. Antano parapijoje, Cicero, Prisikėlimo parapijoje Toronte. Tas užmojis plinta ir kitur.
■ Čikagoje rudenį bus šaukiama JAV konsultacija pasiūlymams apie katalikų pasauliečių pašaukimą ir misiją pasaulyje. Bus pagrindiniau išdiskutuoti pasauliečių uždaviniai Bažnyčioje, kad tą medžiagą būtų galima panaudoti numatytam sinodui.
■ Vatikano pasauliečiai tarnautojai sudarė uniją, kuri įsijungė į tarptautinę darbo unijų federaciją, turinčią 80 mil. narių.
■ Nikaragvos kardinolas Miguel Bravo, reziduojąs Managvoje, kreipėsi į Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Javier Perez de Cuellar, prašydamas paveikti, kad Nikaragvos vyriausybė gerbtų tikinčiųjų teises ir iškilusius klausimus svarstytų dialoge su vyskupais. Kardinolas primena tikinčiųjų persekiojimą.
■ Gdanske sausio 12 d. buvo specialios pamaldos už kalinamus patriotus. Pamaldose dalyvavo apie 3000 žmonių, jų tarpe ir Solidarumo sąjūdžio vadovaujantis veikėjas Lech Walensa. Pamoksle priminta pareiga gerbti visų žmonių teises. Lenkijos kalėjimuose laikoma daugiau kaip 260 kovotojų dėl žmogaus teisių.
■ Čekoslovakijos primas, kardinolas Tomašekas parašė laišką, atsiliepiantį į komunistų laikraščio užsipuolimus prieš Bažnyčią, ir tas Prahos laikraštis kardinolo laišką išspausdino. Laiške paneigia Bažnyčios politinį pobūdį, pasisako prieš negimusių žudymą, prieš kaltinimą, kad Bažnyčioje įsigali imperialistinės jėgos. Pasisako prieš perdėtą valstybės kišimąsi į Bažnyčios reikalus, prieš varžymą religinių organizacijų veiklos, primena, kad konstitucija pripažįsta tikėjimo laisvę, nusiskundžia, kad knygų lentynose yra tik ateistinės knygos, o nėra religinių.
■ V. Vokietijoje savaitraštis “Neue Bildpost” per kelis numerius aprašė Nijolės Sadūnaitės kančių kelią. Straipsnis pavadintas “Nijolė liūtų urve”.
■ Kanados vyskupų konferencija, nusprendusi skelbti jaunimo suvažiavimą, jį koordinuoti pavedė lietuviui Jonui Abromaičiui. Jis yra pasiekęs filosofijos magistro laipsnį. Otavos arkivyskupas jį pakvietė asmeniniu sekretoriumi. Jam buvo pavesta paruošti jaunimo religinio auklėjimo programą. Jis dirba Kanados religinio auklėjimo centrinėje įstaigoje.
■ A.a. prel. dr. Petras Celiešius po antros širdies atakos sausio 1 d. mirė Los Angeles mieste. Lietuvoje buvo kapelionas ir klebonas Giedraičiuose bei Aukštadvary. Amerikoje ilgiau vikaravo East Čikagoje, Ind., klebonavo Šv. Juozapo par. St. Louis, talkino šv. Kazimiero par. Los Angeles, buvo vysk. A. Deksnio sekretorius, bendradarbiavo keliuose katalikų laikraščiuose.
■ Nikaragvos marksistinė vyriausybė uždarė katalikų radijo stotį.
■ Popiežius Jonas Paulius sausio 12 d. Siksto koplyčioje šv. mišių metu pakrikštijo 42 vaikus. Dauguma buvo italai, bet buvo ir lenkų, airių, korėjiečių, rumunų, amerikiečių, afrikiečių.
■ Į okupuotą Lietuvą atvykęs komunistų partijos ideologas Borisas Panomariovas įspėjo, kad komunistinė veikla nėra pakankama. Spaudė sustiprinti antireliginę propagandą.
■ JAV sporto pasaulyje plačiai žinomas Chicago White Sox savininkas Bill Veeck mirė sausio 2 d. Jo laidotuvėse Čikagoje dalyvavo arti 1000 žmonių. Jis 1949 m. yra perėjęs į katalikybę ir buvo religingas žmogus.
■ Šveicarijoje aklųjų šriftu išleistas pilnas Šv. Rašto leidinys, pagal naujausią ekumeninį vertimą. Leidinys turi 41 tomą.
■ Motina Teresė su keliomis jos įsteigtosios vienuolijos narėmis Kalėdų proga buvo specialioje audiencijoje priimta prezidento Reagano.
J. Pr.