Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
KĄ ČIA BENUVEIKSI — JUK SENSTAME
Kartais mėgstame padejuoti, kad mums nekaip sekasi... Tuščiai ir be naudos bėga laikas. Praėjo dar vieneri metai. Tapome vyresni. Ne kiekvienam daug kas pakito. Reikia pripažinti, kad pasiekimai ir nuotaika daugiausia priklauso nuo mūsų pačių pastangų, nuo požiūrio į gyvenimą. Vieni nemato prasmės dideliuose dalykuose — kiti suranda ją ir kuklesniame darbe, pasiekimuose pagal savo išgales- Pavyzdžiui, Švenčionių rajone, Labanore, gyvena Pranė Pelėdienė, kuriai jau devyniasdešimt septyneri. Gyvena ji dar prosenelių ręstoje troboje. Troba jau sena, bet erdvi, švari ir atspari laiko vėjams, kaip ir jos šeimininkė.
Šiandien Pranė Pelėdienė gauna labai kuklią kolūkietės pensiją. Turi savo mažą daržiuką, kuriame darbuojasi. Prie trobos galo auganti obelis nunokina vaisių svečiams pavaišinti. Sako, kad laiminga būna tada, kai sūnus, kaimynas ar koks prašalaitis aplanko. Kas nors laišką parašo. Pati sau padainuoja. O dainelių moka visokiausių, iš amžiaus glūdumos atklydusių. Pernai buvo ir iš Lietuvių kalbos ir literatūros instituto žmogus užsukęs. Užrašė jos dainas. Jos menas — gyvenimo patyrimas jai padeda išlaikyti žvalumą. ("Dienos aidai”)
ŽIEMĄ SUGEDUSIOS MAŠINOS TAISOMOS LAUKE — UŽUOVĖJOJ
Alytaus rajono sunkvežimių vairuotojas "Darbininko tribūnoje” skundžiasi, kad žiemą vairuotojams-mechanizatoriams yra nelengva. Kombinatas neturi tinkamų garažu, mechaninių dirbtuvių, tad vyrai, technikai sugedus, ieškosi užuovėjos ir, pasipūsdami stingstančias rankas, barškina apšarmojusius įrankius. Kai kombinatas buvo iškeltas iš Alytaus į Daugus, buvo numatyta pastatyti naują bazę. Nepigiai kainavęs tos bazės projektas guli nejudinamas. Visa technika stovi lauke.
Kombinato vairuotojai negali suprasti, kodėl aptarnaujant Daugų ir Simno miestus, visa technika yra laikoma Dauguose. Vairuotojai yra priversti ją varinėti į kitame rajono pakraštyje esantį Simną. Daug kartų buvo kalbėta, kad Simne reikėtų turėti kuklias buitines patalpas ir porą garažų. Tada vieną kitą traktorių galima būtų laikyti Simne. Jais dirbtų Simne gyvenantys mechanizatoriai. Dabar daugiškis traktorininkas rytą išvažiuoja traktoriumi į Simną, per pusantros ar dvi valandas įveikia penkiasdešimties kilometrų kelią, o paskui nuvežęs žvyrą ar šaligatvio plyteles, vėl porą valandų burzgina traktorių atgal. "Tai neūkiška!”, — sako Česlovas Grincevičius, Alytaus rajono vairuotojas. Mums lieka tik pritarti.
SENIAUSIAS IR JAUNIAUSIAS SLIDININKAS
Tarp Lietuvos kalnų slidinėjimo mėgėjų galima sutikti įvairiausio amžiaus žmonių. Pats vyriausias — yra jau į aštuntą dešimtį įkopęs, bet dar vis energingai ir dažnai slidinėjantis, Vilniaus inžinierinio statybos instituto tarnautojas - Kazimieras Janonis. O kas pats jauniausias? Pasakyti sunku. Kasmet galima pamatyti slidinėjančių vis mažesnių vaikų. Praėjusią žiemą Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos mokytojas Paulius Koncė pradėjo mokyti kalnų slidinėjimo meno savo sūnų Mindaugą, tada tik tik įkopusį į antrus metukus.
("Kūno kultūra ir sportas”)
KAUNO “JIESIOS” DAILIOSIOS KERAMIKOS GAMYKLA
Matant parduotuvėse gaminius iš porceliano, buvo spėliojama, ar tai tolimesnių, ar artimesnių kaimynų darbas. Niekas nepagalvojo, kad skambantys, lengvi ir dailūs servizai, arbatos ir kavos puodukai gaminami "Jiesios” gamykloje.
Iš ko gaminamas lietuviškas porcelianas? Gamykloje galingas malūnas sumala, sumaišo ir paverčia koše penkias pagrindines sudėtines dalis — Anykščių smėlį, šamotinių plytų skaldą, galvijų kaulų pelenus ir iš Kolos pusiasalio atvežtą lauko špatą bei vadinamąjį riebų molį — kaoliną iš Ukrainos. Šią porceliano masę deda į formas. Pilki, dar neišvaizdūs pusgaminiai deginami elektrinėse krosnyse. Temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 1200 laipsnių. Išdegtas gaminys, kurį specialistai vadina biskvitu, šlifuojamas, glazūruojamas, išpiešiamas ir vėl, kad piešinys nenusiplautų, išdegamas.
Lyg mezginiais išpuošti puodeliai. Kiekvienas brūkšnelis išpieštas rankomis. Šį darbą kasdien dirba devyniasdešimt merginų. Dekoruoti — nėra sudėtingas darbas, bet reikalauja susikaupimo, kruopštumo. Gamyklai šias specialistes ruošia 52-roji vidurinė profesinė technikos mokykla.
Kai kurie indai gražinami ne rankomis, ant jų lipdomi specialūs lipdukai — dekorai. Gražių dekorų dar ne tiek daug, rankomis išpieštas dekoras indui suteikia gyvumo. Kai kurie indai dabinami auksu. Pavyzdžiui, servizui "Rasa” sunaudojama 0.6 gramo aukso. Indai iš kaulo porceliano tuo vertingesni, kuo labiau persišviečia, plonesni, skaidresni. Lietuvoje pagaminti indai iš porceliano yra keturis, penkis kartus tvirtesni už kietojo storesnio porceliano indus. Jie ir temperatūrai atsparesni, galima labai karštą gėrimą pilti.
Gamykloje nuolat dirba penki dailininkai, o retkarčiais jų pasikviečiama daugiau — net iki trisdešimt. Kasmet dailininkai sukuria apie 350 naujų gaminių pavyzdžių, kurių pusė pradedama gaminti. Šiemet, kad būtų galima patenkinti paklausą, bus gaminama kelis kartus daugiau. Bus gaminami servizai cepelinams, koldūnams ir puodynės su dangčiu. ("Tiesa”)
GRAŽIAUSIOS METŲ KNYGOS IŠLEISTOS LIETUVOJE
"Tiesoje” paskelbta 1985 m. respublikinio knygos meno ir vaizduojamosios produkcijos konkurso rezultatai.
Gražiausia "Vagos” knyga pripažinta šios leidyklos išleista Nizamio poema "Leili ir Medžnūnas” (dailininkas — B. Leonavičius), "Minties” — albumas "Vilnius” (A. Broga), "Mokslo” — albumas "Vilniaus architektūra” (A. Žvilius), Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos — "Tarybų Lietuvos enciklopedijos” pirmasis tomas (A. Gurskas ir J. Liolys), “Šviesos” — A. Matučio knygutė "Žilo šilo darbininkas” (K. Kasperavičius), "Vyturio” — S. Gedos "Baltoji varnelė” (R. Dočkutė).
Pirmą kartą paskirta Joniškio rajono, Kepalių kolūkio premija už visų gražiausią metų knygą. Tai — "Vagos” keturiomis kalbomis išleista Ant. Baranausko poema "Anykščių šilelis” (A. Žvilius). Ją, kaip ir daugumą kitų leidinių, spausdino K. Požėlos spaustuvė Kaune.
Gražiausiu 1985 m. plakatu pripažintas J. Galkaus kūrinys "1940-1985”.
KAM DUOT, KAM PARDUOT . . .
"Tiesoje” Aldona Masalskytė rašo apie prekybą turguje iš po skverno. Sako, kad ji Vilniuje, Dzeržinskio gatvėje esančioje turgavietėje, pastebi keletą piktinančių dalykų. Čia labai dažnai trainiojasi piliečiai, kurie siūlo už dvigubą ar net trigubą kainą deficitinių prekių Čia galima pamatyti marškinių ir kelnių, pasiūtų iš vietinės pramonės medžiagų, bet "pagražintų” firminėmis etiketėmis, kurios irgi pagamintos vietinės "poligrafijos”. Parduoda po vieną daiktą, kad įkliuvę lengviau išsisuktų, netrukus iš kažkur atsineša kitą. Ir keisčiausia, kad tų prekiautojų beveik nepastebi pareigūnai.
Yra uždrausta mezgimo verslas neleistinai įgytomis pramoninio profilio mezgimo mašinomis Draudžiama kopijuoti ir užsienio firmų ženklus, užrašus. Neturį skonio žmonės perka, nešioja tokius gaminius, darkydami save ir, beje, leisdami klestėti įstatymų pažeidėjams.
SNIEGO AUDRA LIETUVOJE
Sausio pabaigoje rytiniuose ir pietrytiniuose Lietuvos rajonuose, prie nulinės temperatūros, prasidėjo šlapio sniego apdraba. Ypač intensyvi ji buvo pietrytiniuose rajonuose.
Varėnos meteorologijos stoties duomenimis apdraba truko vieną dieną ir naktį. Ant laidų, medžių šakų aplipusio sniego sluoksnis siekė 51 milimetrą. Nuo jo svorio trūko elektros linijų laidai (vienam metrui laido teko 400 gr svorio), lūžo medžių šakos.
Šį gamtos reiškinį sukėlė nuo vidurio Europos atslinkęs ciklonas. Jo drėgmės atsargos buvo didelės ir todėl gausiai snigo. ("Tiesa”)