J.Kaunas
RUSŲ valdytuose plotuose 1861-63 m. panaikinus baudžiavą, krašto ūkinė santvarka pagyvėjo, kaimas ėmė daugiau šviestis, inteligentų skaičius žymiai paaugo. Viršutinė tautos atžala — bajorija, pasidavusi lenkų įtakai, nustojusi tautinės sąmonės ("gente lituanus, natione polonus sum"), XIX šimtmetyje galutinai atskilo nuo savo- kamieno. Vilniaus universitetas, veikęs nuo 1803 iki 1831 m., davė lietuviškai galvojančių inteligentų, kurių tarpe brendo politinio ir kultūrinio savarankumo idėja. Ryškiausi šitų šviesuolių atstovai buvo Simanas Daukantas, savo raštais kėlęs lietuvių tautinę sąmonę, ir vyskupas Motiejus Valančius, švietęs Lietuvos kaimą.
Po nepasisekusio lenkmečio (kaimiečiai 1863 m. sukilimą vadindavo lenkmečiu) rusų valdžia keršijo, uždrausdama spausdinti lietuviškas knygas lotynišku alfabetu ir dalindama konfiskuotus dvarus rusų kolonistams. Lietuviška mintis brendo Petrapilio, Maskvos ir Varšuvos lietuvių studentų rateliuose. 1883 m. pasirodžiusi "Aušra" buvo naujai užsimezgusios lietuviškos veiklos organas.
Dr. Vincas Kudirka
Studento Vinco Kudirkos pastangomis 1888 m. Varšuvoj buvo įkurta lietuvių studentų draugija "Lietuva", kurios kultūrinis tikslas buvo šelpti mokslus einantį jaunimą ir kelti tautos lietuvišką sąmonę. Ekonominis jos tikslas buvo šviesti kaimą agronomiškai, kelti amatus ir skatinti prekybą. O etnografinis tikslas buvo sulaikyti emigraciją, nepardavinėti žemės kitataučiams, bet iš jų išpirkti žemes. Šios programos organas buvo "Varpas", redaguotas V. Kudirkos nuo 1889 iki 1906 metų.
Vincas Kudirka gimė 1858 m. gruodžio mėn. 31 d. Paežerių kaime, Vilkaviškio apskrityje. Tėvai buvo pasiturį ūkininkai. Iš jų sūnus išmoko labai gražiai ir taisyklingai lietuviškai kalbėti. Gimtasis kaimas jam buvo švarios lietuviškos kultūros židinys, o Marijampolės gimnazija — labai tinkama vieta įgimtiems gabumams lavinti.
To meto kaimo papročiai buvo savotiški. Dažnai tėvai vaikui išrinkdavo pašaukimą. Taip ir Vincą, baigusį šešias gimnazijos klases, tėvas išvežė į Seinų kunigų seminariją. Tačiau pastebėjus, kad jis neturi pašaukimo į kunigų luomą, po pusantrų metų buvo iš seminarijos atleistas. Šis įvykis tėvą labai supykino. Jo supratimu, gera galva buvo tiktai kunigo darbui skirta. Jis liovėsi finansuoti tolimesnius sūnaus mokslus. Šis nemalonus nesusipratimas su tėvu šiek tiek drumstė sūnaus gyvenimą.
Baigęs medicinos mokslus, Vincas Kudirka jau buvo subrendęs visuomenės veikėjas ir gabus žurnalistas. Rusų valdžia lietuvių kultūrinei veiklai buvo labai nepalanki, todėl Kudirka ir kiti jo bendraminčiai tegalėjo veikti pogrindyje. Tauta buvo verčiama melstis iš maldaknygių, spausdintų rusiškomis raidėmis — graždanka. Lotyniškomis raidėmis dvasinio ir pasaulietinio turinio spauda buvo paruošiama užsienyje ir slaptai Lietuvoje platinama. O lenkai stengėsi lietuvius nutautinti per bažnyčias ir savo globojamas mokslo įstaigas. Tad tokiose sąlygose teko dirbti ano meto varpininkams.
Kudirka buvo nuolatinis "Tėvynės Varpų" redaktorius "Varpo" laikraštyje. Šiame skyriuje jis teikdavo politines bei kultūrines apžvalgas. Jis taip vykusiai formuluodavo tautos aktualijas ir jo žodis buvo toks galingas, kad visai teisingai jis yra laikomas vienu didžiausių mūsų tautos publicistų. Savo gana trumpame gyvenime (mirė tik 41 m. amžiaus) V. Kudirka prirašė keletą tomų knygų. Didžiausią jų dalį sudaro publicistika, beletristika ir vertimai iš svetimų kalbų. Vertimams jis daugiausia rinkosi patriotines temas, pvz., Šilerio "Orleano Mergelė". Arti prie širdies jam buvo ir socialinės temos, tai matyti, pvz., iš jo eilėraščio "Artojo skundas". Vis dėlto daugiausia jis sielojosi, kad tauta būtų vieninga ir nesiskaldytų partijomis. Ir tautos himną jis baigia vienybės linkėjimu lietuviams.
V. Kudirka domėjosi įvairiomis meno sritimis. Jis buvo neblogas muzikas ir dailininkas. Mėgdavo groti smuiku ir violončele. Yra piešęs laikraščiams vinječių. Jis kurdavo ir šokių bei dainelių melodijas. Jis pats sukūrė melodiją ir savo parašytam tautos himnui.
Šio mėnesio 31 d. sueina lygiai šimtas metų nuo V. Kudirkos gimimo.
REDAKCIJOS PRIERAŠAS. Vincas Kudirka smarkiai pasisakydavo prieš kunigus, kurie, dirbdami su lietuviais, vartojo rusų arba lenkų kalbą. Jis taip pat kovojo prieš "davatkas" (t. y. prieš šių laikų fariziejus). Dėl to kai kas labai klaidingai galvoja, kad jis iš principo kovojęs prieš kunigus ir prieš tikėjimą. Jis gyrė ir visiems pavyzdžiu statė tuos kunigus, kurie skleidė lietuvybę. V. Kudirka tik apie dešimt metų dirbo visuomeninį darbą, bet nuveikė tiek daug! Jam neteko džiaugtis Lietuvos nepriklausomybe, bet į jos pamatus savo nenuilstama veikla įdėjo ne vieną tvirtą akmenį. Tai yra gražus pavyzdys dabartiniam mūsų jaunimui, kuris kartais numoja ranka į lietuviškus reikalus, nes laisvės perspektyvos jam atrodo neaiškios arba tolimos.
Dar kartą atkreipiame gerb. Skaitytojų dėmesį, kad, Tėvams Jėzuitams persikėlus į naujus namus, nuo gruodžio mėn. 1 dienos ir “Laiškų Lietuviams” adresas pasikeitė. Dabartinis Tėvu Jėzuitu ir “Laišku Lietuviams” adresas yra toks: 2345 W. 56th St., Chicago 36, Illinois. Telefonas: REpublic 7-8400.