KENTĖJIMAS, anot A. Jakšto - Dambrausko,
neturi mums būti lyg sunki našta,
triuškinanti pečius ir slegianti žemyn,
bet lyg tvirta ir kieta uola,
ant kurios galėsime patogiai atsistoti,
kai lipsime į amžinąjį gyvenimą.
O gal kentėjimo kelyje pažengsime dar toliau
ir suprasime jo gilią paslaptį,
kad iš tos uolos galima pasigaminti sparnus,
kuriais jau ir šiame vargingame gyvenime
bus lengva skrajoti virš visų žemiškų skausmų.