Bruno Markaitis, S. J.
• GOD’S LITTLE ACRE
Jau turime visą filmų eilę, kurie buvo sukti pagal populiariausius romanus, šiuose romanuose seksualinis elementas užima labai svarbią vietą. Niekas neneigia rašytojui teisės analizuoti net seksualines žmogaus problemas. Visa nelaimė, kaip pastebi amerikietis literatas - kritikas Edmund Fuller, kad daug rašytojų mano, jog vulgari kalba, detališkai tikslios nurengimo scenos ir kliniškai teisingi anatominiai aprašymai priklauso ir duoda gylį vyro ir moters santykių studijai.
Filmų gamintojai paprastai nesidomi doroviniu bei pasaulėžiūriniu filmo bruožu, bet jie skaitosi su cenzoriais ir kitomis kliūtimis, kurios gali sumažinti pelną. Todėl “populiarūs” romanai, kuriuose perdaug apstu vulgaraus seksualizmo, turi pereiti per moralini ir estetinį “Entlausung”. Ne visada šis procesas yra lygiai sėkmingas. Bevalant purvą, kas yra būtina, kartais nusivalo charakterių ir idėjų spalvos bei autentiškumas, kas yra apgailėtina. Bet — net filmų gamintojai mato — kitos išeities nėra.
Erskine Caldwell parašė knygą, vardu “God’s Little Acre”, kurios — 25 metų bėgyje — buvo parduota 8.000.000 egzempliorių. To paties vardo filmas, nors gana rūpestingai apvalytas nuo pigaus ir vulgaraus intymumo, pasilieka problematinis. Veiksmas vyksta Amerikos Pietų gilumoje, ekonominės depresijos fone. Jei knygoje yra daugiau ar mažiau prasmingo simbolizmo, tai filme jis vos pastebimas. Ty Ty Walden (Robert Ryan) — ūkininkas, ieškąs savo žemėje aukso, kuris ten turįs būti pagal jo senelio liudijimą. Jam padeda du sūnūs. Trečiasis vedęs turtingą našlę, bet ne iš meilės. Ketvirtasis, užsidarius medvilnės verpyklai, gyvena svajone paleisti sustojusias verpyklos mašinas ir tokiu būdu išspręsti ekonominę apylinkės problemą. Jis žūna nuo fabriko sargo revolverio, vykdydamas savo svajonę. Filmo gale tėvas supranta, kad auksas žemėje reiškia darbu pašventintą derlių.
Vaidyboje išsiskiria Robert Ryan ir Buddy Hackett. Dar kartą primintinas filme vaizduojamas, nors ir blankiai, vertybių simbolizmas, be kurio turinys ir charakteriai atrodys labai lėkšti. Filmas tik suaugusiems.
• 19 NORTH FREDERICK
Filmas suktas pagal John O’Hara’s romaną, bet neturi įtikinamumo, o charakteriams trūksta atbaigimo. Juose perdaug ryškiai dominuoja tik dvi spalvos: juoda arba balta. Gyvenime gi matome, kad beveik kiekviename žmoguje — tarp juodos ir baltos spalvos — yra dar kitų spalvų, atspalvių ir šešėlių. Apie gyvenimą ir žmones galima rašyti objektyviai, atskleidžiant ir analizuojant jų dorybes ir nuodėmes. Galima rašyti taip pat ir subjektyviai, ciniškai šaipantis iš pagrindinių gyvenimo vertybių bei idealų, šis filmas, kaip ir knyga, seka antrąjį kelią.
Pagrindinis veikėjas (Gary Cooper) yra labai turtingas ir nemažiau džentelmeniškas Joe Chapin, kurio gyvenimas sugriūva dėl jo nuolaidumo ir per didelio kilnumo. Kaip tik pastarasis bruožas filme yra traktuojamas su «tam tikru cinizmu. Tokiu būdu, jis pasirodo gana atgyventa dorybė; nelaimingai interpretuotas faktas, duodąs visam filmui klaidinantį foną, o kitiems charakteriams — autentiškumo trūkumą. Aplinkybės ir aplinkuma primena Amerikos depresijos laikus. Charakteriai gi bando vaizduoti šią dieną. Štai iš kur jų netikrumas.
Labai gaila, kad motinos ir valkų santykiai, ypač pats finalas, parodyti perdaug vulgariai ir be jokios pagarbos. Gyvenime yra atvejų, kai tėvai ir valkai išsiskiria, vieni kitų nesupratę. Bet tą išsiskyrimą turėtų palydėti atleidimas ir gero linkėjimas, o ne neapykanta. Vaidyboje labai stiprūs: Gary Cooper ir ypač Diane Varsi. Filmą siūlome suaugusiems.
• ROUGE ET NOIR
Prancūzų rašytojas Beyle (slapyvardė De Stendhal) turėjo didelį talentą analizuoti žmogaus prigimtį visų emocijų apraiškose. Gaila, kad šią retą dovaną lydėjo cinizmas. Todėl ir filme, pagal to paties vardo knygą, kuris vaizduoja žmones ir įvykius gana ištikimai prisilaikydamas knygos, pasiliko daug cinizmo, čia bandoma spręsti mūsų laikams jau ne labai aktuali problema: darbininko ir nekilmingojo sunkus bei labai suvaržytas kelias į ribotą ateitį.
Julien Sorel (Gerard Philipe), pagrindinis charakteris, bando padaryti gyvenime karjerą. Pagrindinė kliūtis: žema kilmė — tėvas stalius. Julien neapsisprendžia, ką pasirinkti: kariuomenę (RAUDONA) ar kunigystę (JUODA). Savo asmenyje jis jungia priešingybes: religingumą ir tuštybę, nuoširdumą ir intrygą, naivumą ir subrendimą. Gal dėl to Julien svarbiausiuose gyvenimo momentuose sprendžia ne pagal išmintį, bet pagal nuotaikos emocijas ir jų jėgą.
Filmo pastatymas ir fotografija — įspūdingi. Ypač puikios spalvos. Gana vykusią muziką davė Rene Cloerec. Vaidyba kompetentinga. Bet žiūrovą įspėjame vieno filmo veikėjo žodžiais: “Kvailys bus apgautas, bet išmintingasis nuduos apgautą.”
Filmas tik suaugusiems dėl klaidingų išvadų ir tendencingo pagrindinių gyvenimo idealų interpretavimo.