PRANAS JOGA
ŽMOGAUS laisva valia yra dažnas diskusijų objektas. Čia norima trumpai pažvelgti į žmogaus laisvos valios trukdymus.
Kiekvienas žmogus susiduria su dviem grupėm veiksmų. Vieni iš jų vyksta be žmogaus noro ir jo valios. Čia priskiriama visi kūno mechaniniai veiksmai (virškinimas, nerviniai judesiai), jusliniai polinkiai (alkis, troškulys), kiekvienas organizmo palinkimas į gyvenimą ir išsivystymą.
Šalia šių veiksmų žmogus gali atlikti veiksmus, kurie yra laisvi nuo bet kokios išorinės prievartos. Gyvulys veikia, diktuojamas instinktų, kurie nieko bendro neturi su laisva Valia. Žmogus savo veiksmus gali kontroliuoti. Šv. Rašte bent keletu atvejų yra pabrėžta žmogaus laisva valia. Žmogaus laisva valia gali būti trukdoma įvairių pašalinių veiksmų. Pirmoje eilėje kiekvienas žmogus privalo žinoti, ką jis daro ir ar tas veiksmas yra leistinas. Yra veiksmų, kur stokojama supratimo. Iš tokių paminėtini vaiko veiksmai, pilnas apsvaigimas, veiksmai atliekami sapnuojant.
Kai kurie veiksmai atliekami su daliniu supratimu. Čia priskiriama veiksmai pusiau miegant, vėlesnėje vaikystėje, lengvoje psichinėje ligoje.
Į šią grupę taip pat įeina aistra, momento įspūdis, didelis nuovargis, išsiblaškymas. Šitokiose aplinkybėse nėra pilno atsakingumo už veiksmus, ar jie būtų geri ar blogi.
Nežinojimas gali būti dėl klaidingo auklėjimo arba blogos įtakos. Toks nežinojimas neuždeda atsakingumo už veiksmus, nes nėra nuodėmės, jei nežinai. Kai kam gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad norint išvengti nuodėmės, reikia vengti žinojimo. Tačiau norimas nežinojimas žmogų padaro kaltu. Gali būti apsileidimas, kuris nuodėmės nepanaikina, bet tik sušvelnina. Įstatymo žinojimas nėra jokia dorybė, jei neparodoma valia. Šv. Raštas sako: "Tėve, atleisk jiems, nes nežino, ką darą" (Luko 23, 34). Šv. Augustinas teigia, kad pažinimo ir valios susilpnėjimas buvo gimtosios nuodėmės pasėka.
Abejojimas, pyktis, beviltiškumas ir kitokios aistros silpnina žmogaus valią. Aistros apvaldymu žmogaus valia stiprėja. Žmogus privalo visad būti labai atsargus su aistra, kuri veikia kaip ugnis. Židinyje besikūrenanti ugnis duoda malonią šilimą, bet neprižiūrima išsiplečia į nuostolingą gaisrą.
Nervų sistema, liaukos ir kūno struktūra žmogui duoda biologinį charakterį ir natūralų temperamentą. Biologinis paveldėjimas ir veiksmų paskirtis nesusiaurina žmogaus laisvos valios, kuri kiekviename žmoguje pasireiškia skirtingai. Kiekvienas žmogus iš prigimties yra linkęs į dorybę ir nusikaltimą. Žmogaus pareiga prigimtą charakterį pašvenčiamosios malonės pagalba apdailinti, papildyti ir išugdyti į moralinį charakterį.
Siela, kaip tokia, niekad negali sirgti. Bet koks valios susilpnėjimas galima priskirti nervų sistemos sutrikimui arba smegenų sužeidimui. Psichologiniai susirgimai trukdo žmogaus valią ir pastato ją ant ribos. Gali atsitikti, kad pilno valios suparaližavimo nėra, bet ir pilno supratimo trūksta. Prie psichinių susirgimų priskiriama: neurastenija, isterija, sugestija, hipnozė ir psichinė prievarta.
Neurastenija arba nervinis nusilpimas yra tipiška šių dienų liga. Ji gali būti įvairių laipsnių ir tuo pačiu valios trūkumas pasireiškia laipsniškai. Neurastenikas yra apatiškas, nebeturi intereso ir idealizmo. Jo dvasinis, dorovinis nuovargis yra kūno nuovargio pasekmė.
Isterija yra tipiška moterų liga, pasireiškianti vėlesniame amžiuje. Savo kentėjimu norima sukelti užuojautą kituose. Dvasinis pajėgumas nėra išskirtas, nes nesant žiūrovų isterija praeina. Todėl isterikui teiktina mažiausio dėmesio.
Sugestija yra valios pavergimas. Sugestyviais veiksmais galima kitus patraukti arba taip paveikti, kad jų protingas sprendimas pakeičiamas aistringumu. Sugestijai pasiduoda veik visi žmonės, iš kurių apie 50% yra lengvai sugestijonuojami. Sugestija gali privesti net iki kūno pasikeitimų — stigmų. Sugestija atmestina, jei ji veda į žaidimą arba veikia prieš dorovės dėsnius. Šalia asmeninės sugestijos yra masių sugestija. Ji pasiekiama kalbomis, spauda. Kiekvienas diktatorius arba demagogas stengiasi išnaudoti masių sugestiją. Todėl būtina sveika kritika ir prigimtas blaivumas, vertinant kalbas bei spaudą. Masių sugestija gali nuvesti tautą į susirgimą, jausmų apgavimą ir haliucinaciją.
Mažas žingsnis tolyn, ir žmogus patenka į pusiau mieguistą būseną — hipnotizmą. Perdėtas drovumas, skrupuliškumas, prisilietimo baimė yra psichologinės prievartos ženklai. Ši liga sukuria lyg ir dvigubą charakterį.
Psichinių ligų gydymas yra gana sunkus. Čia reikalinga panaudoti pozityvūs metodai, sveikas gyvenimo būdas, religinė praktika. Žmogaus laisva valia yra veikiama išorinių aplinkybių. Gyvenamoji aplinka, gamtovaizdos, klimatas, metų laikai, paros laikas skirtingai veikia į žmogaus kūną ir tuo pačiu į žmogaus valią. Socialinė aplinka, auklėjimas, skaityba, teatras, kinas, televizija, draugų pavyzdžiai taip pat veikia į žmogaus laisvą valią. Pilnai pavartota jėga ir prievarta suvaržo žmogaus valią, ir jis neturi atsakomybės už savo veiksmus. Dalinė prievarta uždeda dalinę atsakomybę.
Baimė yra labai subjektyvus dalykas. Vienam tos pačios aplinkybės atšaldo visą kūną, kitam tik truputį. Baimė neatima žmogui atsakomingumo, bet sumažina laisvą valią. Baimė atleidžia nuo išpildymo žmogiškų įsakymų, bet ne nuo dieviškų. Čia geriausią pavyzdį parodė kankiniai už tikėjimą. Jie, nepaisydami mirties baimės, išpažino Kristų.