VISO AR IŠ VISO?

     Lietuvių kalboje, norint nusakyti visą skaičių, visą sumą, vartojamas prieveiksmis viso, pvz.: Gavau iš viso dešimt laiškų. Susirinko iš viso šimtas asmenų.

     Statistiniuose leidiniuose, kanceliariniuose dokumentuose ir periodinėje spaudoje labai dažnai šalia prieveiksmio iš viso vartojamas viso, pvz.: Maistui išleista 100 dol., šviesai — 5 dol., kurui — 10 dol., viso (=iš viso) išleista 115 dol. Lietuvių kalbos kilmininko linksnis vienas nėra linkęs prieveiksmėti. Dažniausiai šis linksnis prieveiksmėja su prielinksniais, pvz.: be galo, iš tiesų, iš lėto, arba su kito žodžio kilmininku, pvz.: Kiek viso gero (labo) gauni įplaukų? Vadinas, žodis viso prieveiksmine reikšme neturėtų būti vartojamas.

MOKO, O NE MOKINA

     Mūsų tarmėne labai dažnai yra vartojamas veiksmažodis mokintis. Ši veiksmažodžio forma taip yra mūsų šnekamojoje kalboje paplitusi, kad net ir lituanistinių mokyklų mokytojai nuolat sako: Tautinius šokius mokina (= moko) panelė Jonaitytė. Petras labai gerai mokinasi (= mokosi). Bendrinėje kalboje sakome: mokytojas, mokytoja. O juk reikėtų sakyti mokintojas, jeigu bendratyje vartotume mokintis. Tačiau taip nesakykime ir to nevartokime. Bendrinėje kalboje te vartotinas veiksmažodis mokyti, mokytis. Tad taip pat sakytina: mokytojas moko, mokinys mokosi ir pan.

JUNGTUKŲ BEI IR JOG VARTOJIMAS

     Mūsų šnekamojoje kalboje jungtukai bei ir jog nėra dažnai vartojami, kai kuriose tarmėse jie visai nežinomi. Be jų galėtume apsieiti ir literatūrinėje kalboje, bet kartais jie gali būti labai naudingi jungtuko ir bei jungtuko kad pakaitalai.

     J. Balčikonio redaguotame "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" sakoma, kad jungtukas bei vartojamas artimesnėms sąvokoms jungti, pvz.: tėvas bei motina, diena bei naktis ir pan. Taip jį vartojo ir J. Jablonskis. Jungtukas bei, gerai pavartotas, gali labai pataisyti sakinio stilių, jis padeda išvengti kartais labai dažno jungtuko ir pasikartojimo. Stiliaus reikalui jungtukas bei jau ir senųjų mūsų rašytojų buvo kaitaliojamas su jungtuku ir. Pvz.: Nemy-lėkimės žodžiais bei liežuviu tiektai, bet darbu ir tiesa (M. Daukša). Bet ir bitins jau šeimyną savo pabudint ir prie darbo siųst bei ką pelnyt n' užsimiršo (K. Donelaitis).

     Jungtukas bei labai tinka vartoti ir tada, kai norima sugrupuoti sąvokas, pvz.: Ten susirinko daug vyrų bei moterų ir berniukų bei mergaičių. Čia yra sugrupuoti vyrai su moterimis ir berniukai su mergaitėmis, bet jeigu nenorėtume sugrupuoti, o tik visus išskaičiuoti, tai šį sakinį taip pasakytume: Ten susirinko daug vyrų, moterų, berniukų ir mergaičių.

     Jungtukas jog kartais gali būti vartojamas vietoj jungtuko kad, o jungtukas kad visuomet gali būti vartojamas vietoj jungtuko jog. Jungtuką jog galima vartoti papildinio ir veiksnio šalutiniams sakiniams prijungti. Pvz.: Dabai apsisakiau visai giminei, jog niekuomet iš savo krašto nevažiuosiu (J. Jablonskis). Matai pati, jog aptekome darbais (Žemaitė). Žinau, jog tu mane myli. Atsitiko, jog moteriškė apako (J. Jabl.).

     Taip pat jungtuką jog, vietoj kad, galima vartoti išeities reikšmę turintiems šalutiniams sakiniams prijungti: Žalčio dantys tokie smulkučiai, jog negalėtų jais nė įdrėksti žmogui (J. Jabl.). Motina taip sušuko, jog ir kaimynai išgirdo (Žem.). Taip išdėjo, taip išdirbo, jog šuva mėsos neėstų (J. Jabl.).

     Niekada negalima vartoti jungtuko jog, jungiant šalutinius tikslo aplinkybės sakinius, čia turi būti pavartotas tik jungtukas kad arba senybinis idant. Todėl yra taisytini tokie sakiniai: Manau, kad vaikas prašo tėvą pinigų, jog (—kad) galėtų nusipirkti saldainių. Girdėjau, kad tėvas uždraudė sūnui važinėti automobiliu, jog (= kad) išvengtų nelaimių. Norint šiuose sakiniuose išvengti du kartu pasikartojančio kad, galima vartoti jog, vietoje pirmojo kad. Būtų teisinga taip pasakyti: Manau, jog vaikas prašo tėvą pinigų, kad galėtų nusipirkti saldainių. Girdėjau, jog tėvas uždraudė sūnui važinėti automobiliu, kad išvengtų nelaimių.

GI AR O?

     Lietuvių kalboje gi yra ne jungtukas, bet pabrėžiamoji dalelytė. Kartais sakinyje ją galima pakeisti žodeliais juk, tai, tik. Pavyzdžiai: Kelk, gi jau primiegojai. Gi ar ir tu eisi? Gi žiūriu devyni vilkai vieną bitę bepiauną.

     Dažnai spaudoje tenka pastebėti žodelį gi vartojant vietoj jungtuko o. Tai yra klaida. Žodelis gi negali eiti jungtuku priešpriešiniuose sakiniuose. Pvz.: Jis vakar visą dieną sportavo, gi (= o) šiandien nė iš lovos nesikelia. Kalbėjome apie Maironį, gi (— o) dabar pakalbėsime apie jaunuosius poetus.

     Čia dar bus naudinga pridurti, kad dalelytė gi su nekaitamomis kalbos dalimis rašoma drauge, o su kaitomomis atskirai. Pvz.: Kurgi tu eini? Argi tai tiesa? Ko gi tu lauki? Aš gi ten nebuvau.

TURIU LAIMĖS AR LAIMĘ?

     J. Balčikonis visiškai pagrįstai taisydavo kai kurių abstrakčių daiktavardžių kilmininką, vartojamą ten, kur iš tikrųjų reikia galininko, pvz.: Jo kalba man padarė gero įspūdžio (—gerą įspūdį). Geras maistas žmogui turi didelės reikšmės (= didelę reikšmę). Reiškiu gilios užuojautos (= didelę, tikrą užuojautą). Turėjau laimės (= laimę) jį pažinti. Šių kilmininkų taisymą galima pagrįsti tuo, kad daiktavardžiams įspūdis, reikšmė, užuojauta, laimė dalies kilmininkas nebūdingas. Juk iš tikrųjų dalykai, kuriuos pasakome tais daiktavardžiais, paprastai nedalijami, neskaidomi į dalis. Kiekvienu atveju lengviau suprasti visumą. Jeigu jau reiškiama kam užuojauta, tai turima galvoje jos visuma, o ne dalis; jeigu jau kas padarė mums įspūdį, tai čia taip suprantama visuma, o ne kokia to įspūdžio dalis ir t. t.

KELI SPAUDOJE PASTEBĖTI NETIKSLUMAI

     Kas čia tokio(= Tai kas, nesvarbu), kad jis neatvažiuos.

     Įstaigos tvarkomos sulig naujų reikalavimų (= pagal naujus reikalavimus).

     Ir prie geriausių norų(= Kad ir labai norėdamas), negalėsiu atvykti.

     Einame apžiūrėti parodą(= parodos).

     Ėjo elgeta didelį maišą(= dideliu maišu) nešinas.

     Po tos kelionės ėmiau rūpintis, kad apsigyventi mieste(= ėmiau rūpintis apsigyventi mieste).

     Eikime iš čia greičiau, kad nesusidurti(= kad nesusidurtume) su jais dar kartą.

     Daug žmonių dėka girtybės(= dėl girtybės, per girtybę) praranda savo turtą.

     Jis pasveiko tik dėka gero gydymo (= gero gydymo dėka).

     Jis nėra kompetetingas(= kompetentingas) tai spręsti.

     Tai yra jų varoma propoganda(= propaganda).

     Rašytojui buvo įteikta tūkstanties (= tūkstančio) dolerių premija.