Danguolė Sadūnaitė
NAKTIS IR BALTAS MĖNESIENOS ŠOKIS
naktis ir baltas mėnesienos
šokis
: : : : : : : :
naktis,
šalta ir naivi:
pilna arkliavagio džiaugsmo
1.
toks nerimas, tave pamačius!
toks nerimas...
ir taip skaudu — —
(lyg bitės būtu įsimetę
į pačią širdį...)
2.
sugeltos rankos —
ir smilkinys sugeltas
* * *
mano ranka —
tavojoj virpa:
kaip lengvai laikomas paukštis
: : : : : : : :
ir kūnas slepia lizdą —
širdyje dainą atliepiančią
LIGONINĖJ
1.
aš paveldėjau Tavo likimą — —
— — — —
jau įtempta styga: mano kūnas ir
vinys:
pirma į rankas
— — — —
pirma į rankas, paskui į kojas
2.
už lango: gatvėje,
plačiai išsiliejęs
saulėleidžio kraujas
VIENUOLEI
(ankstyva žiema)
1.
laukuos klajoja
sniego liepsnelė.
— — — —
ir plaukia —
kuokštai tamsos
upėje:
pridengti ledo stiklu;
pridengti žvaigždėmis —
2.
tavo ramybę jos matė:
iš žaizdų gimusią.
* * *
toliau gyvensiu...
kaip upė —
kovo mėnesio pradžioje —
nenustoja plaukusi
artyn į pavasarį...
— — — —
tiktai kaip atpažinsiu
savo krantus —
be tavęs?