Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1975m. 3 Kovas

1975 / KOVAS - MARCH / VOLUME XXVI, NO.

“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” SIDABRINĖ DIENA

75

Nijolė Jankutė

ATGAILA

76

A. Rubikas

EILĖRAŠČIAI

79

Danguolė Sadūnaitė

PIRMOJI MOTERIS — BAŽNYČIOS DAKTARĖ (II)

80

Alfonsas Grauslys

JĖZUITAI NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE (XXV)

84

Br. Krištanavičius, S.J.

RAMAUS POETIŠKUMO LYRIKA

92

Vytautas A. Jonynas

TĖVYNĖJE

95

Danutė Bindokienė

KALBA

97

Juozas Vaišnys, S.J.

FILMAI

100

Juozas Prunskis

ATGARSIAI

102

 

TRUMPAI IŠ VISUR

103

J. Pr.

Į ANTRĄJĮ ŠIMTMEČIO KETVIRTĮ

108

Redakcija

LAIŠKAI LIETUVIAMS (Letters to Lithuanians). Published monthly except July and August, when bi-monthly, by the Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, Illinois 60636. Yearly subscription $6.00, single copy 60 cents. Second class postage paid at Chicago, Illinois, and additional mailing office.

Juk taip dar neseniai.
Įsupę vystykluos,
Lyg trapią brangenybę
Paliest nedrįsdami,
Ant kelių puolę,
Garbinom žvaigždės paženklintą
Silpnutį Kūdikėlį.
         O jau dabar,
         Erškėčiais galvą,
         Ieties ašmenimis sužeidę šoną Jo,
         Prie kryžiaus Golgotos kalvoje prikalę,
         Kryžkelius, kelius,
         Bažnyčias, krikštasuoles, namus.
         Kūdikių ir mirčiai patikėtų krūtines
         Mes puošiam Nukryžiuotuoju.
Bet nepalikime
Žmogaus, pasmerkę mirčiai.
Kabėti vieno!
Praverkime namų duris.
Ištieskime kaimynui ranką!
Netruks ateit diena trečioji

Ir žemė, ir dangus.
Ir mes drauge su jais
Šviesiam džiaugsme
Pabusime gyventi!

Danutė Lipčiūtė

“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” SIDABRINĖ DIENA

 (Nijolės Jankutės kalba, pasakyta "L.L." 25 m. sukakties minėjime)

     Sveikindami žmogų jo 25-tojo gimtadienio proga, galime su poetu sakyti, "tu pačioje jaunystėje ir pačiame pavasary", nes pilnąją dvasinę brandą, didesnius pasiekimus ir gyvenimo patirtį dar atneš tolimesni metai, žmogiškoji vasara.

     Bet 25-ri žurnalo gyvavimo metai jau byloja apie jo brandumą, pasiekimus ir didelį pasisekimą skaitytojų tarpe. Tas pasisekimas nėra atsitiktinis. Tai didelio, nuolatinio, dažnai įtempto darbo vaisius. Tai redaktoriaus, jo kolektyvo ir bendradarbių sutartinė, atliepianti dvasiniams skaitytojo poreikiams, skatinanti jį susimąstyti, kelti klausimus ir sulaukti atsakymų. Tai mūsų lietuviškas žodis, klestintis svetimoj žemėj, vešlus kaip dobilas, kurio medus peni sielą.

     Prieš 25-rius metus į žmones išėję 8 psl. "Laiškai Lietuviams" išgražėjo, praturtėjo savo išore ir ištobulėjo turiniu. Čia norėtųsi trumpai stabtelėti prie kelių šio žurnalo skyrių, kurie "Laiškus" ypač praturtino ir išpopuliarino. Tai "Jaunimo", "Šeimos" ir "Kalbos" skyriai.

     Pirmaisiais "Laiškų" gyvavimo metais "Jaunimo" ir "Šeimos" skyriai lietuvių visuomenėj sukėlė nemažai kontroversijų, nes opių moralinio gyvenimo klausimų nagrinėjimas žurnalo lapuose erzino konservatyviuosius skaitytojus, bet domino ir patraukė tuos, kurie suprato, kad moralinės srities klausimų nelietimas dar nereiškia jų nebuvimo bei neaktualumo, ypač šiais laikais.

     Jaunamečių nusikaltimai, irstančios šeimos, gilėjantis plyšys tarp išpažįstamo tikėjimo ir kasdieninio gyvenimo buvo ir tebėra reiškiniai, prieš kuriuos negalima užsimerkti, hipokritiškai nuduodant jų neegzistavimą. "Laiškų" leidėjai gerai suprato šių dienų problemų aktualumą, jų nepaisymo žalingumą ir buvo pirmieji, drąsiai jas palietę ir principingai ieškoję jų išrišimo.

     1970 m. įvestas "Kalbos" skyrius yra taip pat svarus įnašas "Laiškų" žurnalui, sulaukęs daug šiltų atsiliepimų iš skaitytojų ir kalbininkų. Kadangi "Laiškai Lietuviams" yra religinės ir tautinės kultūros žurnalas, o kalba — vienas pagrindinių tautinės kultūros veiksnių, šis skyrius čia yra labai naudingas ir labai tinkantis.

     "Kalbos" skyriuje nėra ilgų teorinių straipsnių. Jis ribojasi praktiškais patarimais, atkreipdamas dėmesį į dažnas spaudos ir kasdieninės kalbos klaidas. Tai ir yra šio skyriaus stiprybė ir jo populiarumo laidas.

Skaityti daugiau:

ATGAILA

A. RUBIKAS

KĄ SAKO APIE JĄ ŠV. RAŠTAS?

     Šv. Raštas kalba nuolatos apie atgailos reikalingumą. Raginimai ją daryti, kaip koks raudonas siūlas, tęsiasi per visą Šv. Raštą. O Senasis Testamentas, galima sakyti, yra nuodėmės istorija ir atgailos reikalingumo įrodymas. Jau pasakojime apie pirmųjų tėvų puolimą Dievas kalba nusidėjusiam Adomui: "Žemė bus prakeikta dėl tavo pasielgimo" (Prad. 3, 17). O vos pradėjęs sakyti pamokslus, Kristus įsakmiai pabrėžia atgailos reikalingumą (Morkaus 1, 15): "Darykite atgailą ir tikėkite Evangelijai" (Skvirecko vertime), arba: "Atsiverskite ir tikėkite Evangelijai" (naujajame Kavaliausko vertime).

     Iš šių dviejų skirtingų tos pačios Šv. Rašto vietos vertimų paaiškėja, kad tas labai plačiai vartojamas žodis "atgaila" reiškia ne ką kitą, o atsivertimą!

     Senojo Testamento pasakojimas apie pirmojo žmogaus puolimą rodo, kad žmogus, kaip Dievo kūrinys, yra skirtas laimei ir džiaugsmui (rojuje!). Bet nusidedamas jis laimės ir džiaugsmo netenka. Tai patvirtina rojaus netekimas kaip nuodėmės pasekmė.

     Norėdamas rojų susigrąžinti, tai yra grįžti į tą būseną, kuriai Dievas žmogų buvo sutvėręs, žmogus turi keisti kryptį (atgal į rojų!). O tai ir yra atgaila arba atsivertimas, kaip juos supranta Dievo įkvėpti Švento Rašto autoriai. Žmogus turi persiorientuoti, turi pakeisti savo galvoseną ir savo laikyseną, privertusias rojų palikti. Jis turi vėl atsigręžti į Dievą.

     Tačiau tas atsigręžimas nėra vien išorinis. Jis turi siekti širdies gelmes.

     Štai izraelitai protesto ar atgailos ženklan perplėšdavo savo rūbą, apnuogindami krūtinę. Bet pranašas Joėlis jiems šaukdavo: "Perplėškite savo širdis, ne savo drabužius, ir gręžkitės į Viešpatį, jūsų Dievą" (2, 13). Atgaila pranašo pamoksluose reiškia ne kokios nors apeigos išorinį atlikimą, ne drabužio perpiešimą, o širdies pakeitimą. Tik šitokia atgaila išteisina žmogų. "Jei bedievis darys atgailą dėl savo nuodėmių, kurias jis padarė", sako pranašas Ezekielis, "ir sergės visus mano įsakymus, laikysis teisės ir teisybės, jis tikrai bus gyvas ir nemirs. Aš nebeatsiminsiu visų jo neteisybių, kurias jis padarė; dėl savo teisybės, kurią darė, jis bus gyvas... sako Viešpats" (18, 21-22). Atgailoti, pranašo žodžiais, reiškia sergėti Dievo įstatymus, laikytis teisybės bei daryti teisybę.

Skaityti daugiau:

Eilėraščiai

Danguolė Sadūnaitė

NAKTIS IR BALTAS MĖNESIENOS ŠOKIS

 

naktis ir baltas mėnesienos
                                           šokis
:     :     :     :     :     :     :     :    
naktis,
šalta ir naivi:
pilna arkliavagio džiaugsmo

1.

toks nerimas, tave pamačius!
toks nerimas...
ir taip skaudu —  —
(lyg bitės būtu įsimetę
                   į pačią širdį...)

2.

sugeltos rankos —
ir smilkinys sugeltas

* * *

Skaityti daugiau:

PIRMOJI MOTERIS - BAŽNYČIOS DAKTARĖ (II)

ALFONSAS GRAUSLYS

     Šv. Jėzaus Teresė buvo tikrai verta paskelbti Bažnyčios Daktare arba Mokytoja dėl turiningų, liekančios vertės mistinės teologijos raštų. Tais savo raštais ji yra virtusi kirkščioniškojo dvasingumo klasike. Niekas kitas nėra geriau supažindinęs tikinčiųjų su krikščioniškąja mistika ir tiksliau išreiškęs šios srities sunkiai nusakomas sąvokas. Todėl visi, kurie domisi dvasinio gyvenimo ugdymu bei aukštesnės tobulybės siekimu, negali nesidomėti šios šventosios (vadinamos Dvasingųjų Motina — Mater Spiritualium) veikalais.

     Štai jos svarbesnių raštų pavadinimai ispanų kalba: l)Libro de su vida (parašyta 1562-65 m.). Tai jos autobiografija. 2) Camino de Perfection (1564-67) — Tobulybės kelias. 3) El Libro de las Fundaciones (1573 -80) — Vienuolynų kūrimo istorija. 4) Castillo interior arba Libro de las siete moradas (1577) — Vidinė pilis arba Septynių gyvenviečių knyga. Tai jos žymiausias mistinis veikalas, kuriame dėsto septynis aukštesnės maldos laipsnius.

*  *  *

     Šį kartą čia susipažinsime su Teresės gyvenimo knyga, parašyta, kaip ir kitos, vienuolyno vadovybės arba jos nuodėmklausių raginimu ar įsakymu. Tai pati didžioji jos knyga, turinti 40 skyrių ir pačios vadinama Dievo Gailestingumo (jos atžvilgiu) atpasakojimu. Ši knyga liečia visus svarbesnius Teresės išorinio gyvenimo įvykius. Tačiau svarbiausia vaizduoja jos vidinį gyvenimą, to gyvenimo eigą, virsdama jos sielos istorija. Nuolankiu savo gyvenimo klaidų bei apsileidimų prisipažinimu, dažnu į Dievą kreipimusi, ne sykį virstančiu malda, ši knyga primena šv. Augustino "Išpažinimus". Iš dalies ji dvelkia ir šv. Ignaco Lojolos dvasiniu dienoraščiu, duodama nuodėmklausiui savo dvasinio gyvenimo eigos ataskaitą.

Skaityti daugiau:

JĖZUITAS NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE

BR. KRIŠTANAVIČIUS, S.J.

XXV. ĮVAIRUS APAŠTALAVIMO DARBAI

     Norint susidaryti pilnesnį tėvų jėzuitų apaštalavimo vaizdą nepriklausomoje Lietuvoje, reikia paminėti įvairius jų darbus, kurie netilpo praėjusių skyrių rėmuose. Nors tie darbai gal nekrito plačiai visuomenei į akis, bet ir jie parodo tą pačią tėvų jėzuitų intenciją kiek galima vispusiškiau padėti savo tautiečiams.

     Jau buvo rašyta, kad nuo pat įsikūrimo pradžios 1923 m. T. Benediktas Andruška buvo Kauno kunigų seminarijoje Bažnyčios ir pasaulinės istorijos lektorium. Nuo 1924 iki 1930 m. jis dėstė ten lotynų kalbą ir Bažnyčios istoriją. Atsisveikinęs su kunigų seminarija, 1930 m. liepos 15 dieną T. B. Andruška išvyko į Šiaulius, kur tų pačių metų rugsėjo 4 dieną įsteigė tėvų jėzuitų rezidenciją. Mirus prof. Mačiuliui-Maironiui, 1932 m. į Kauno kunigų seminarijos darbą įsijungė T. Stasys Gruodis, perimdamas prof. Mačiulio-Maironio moralinės teologijos paskaitas. Su juo reikia arčiau susipažinti.

     T. Stasys Gruodis gimė 1896 m. vasario mėnesio 12 dieną Bogužiškių kaime, Pabaisko valsčiuje. Baigęs septintą klasę Ukmergės gimnazijoje, artėjant frontui, turėjo trauktis į Rusijos gilumą ir apsistojo Voroneže. Kadangi su savim buvo pasiėmęs tik 40 rublių, vertėsi privačiomis pamokomis, bet baigė Martyno Yčo gimnaziją aukso medaliu. 1916 m. įstojo į karo medicinos akademiją Petrapilyje. Ten mokėsi tik dvejus metus. Sugrįžęs į Lietuvą 1918 m. rudenį, mokytojavo Saulės draugijos gimnazijoje Ukmergėje. 1920 m. buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą. Bet politika jo nežavėjo. 1922 m. St. Gruodis stojo į Kauno kunigų seminariją ir po trejų metų gavo kunigo šventimus. Kadangi buvo gabus, darbštus ir pavyzdingas, moralinės teologijos profesorius ir seminarijos rektorius Mačiulis-Maironis numatė kun. St. Gruodį savo įpėdiniu. Bet studijuodamas moralinę teologiją Vokietijoje pas prof. Mausbachą, jis pajuto pašaukimą į Jėzuitų Ordiną ir 1927 m. balandžio mėnesio 21 dieną pradėjo naujokyną s'Heerenberge. Baigęs naujokyną ir pakartojęs filosofijos bei teologijos mokslus Valkenburgo kolegijoje, 1932 m. grįžo į Lietuvą ir tapo moralinės teologijos lektorium.

Skaityti daugiau:

Trumpai ir nuotraukos

•    JAV katalikų ligoninių sąjungai priklauso 683 ligoninės su 162,000 lovų.

•    Slavų apaštalo šv. Kirilo relikviją, ilgus šimtmečius saugotą Vatikane, popiežius Paulius VI padovanojo Konstantinopolio stačiatikių patriarchui Dimitrijui I.

•    Daugiau negu ketvirtis milijono Bostono gyventojų dalyvavo paskelbtame badaujantiems gelbėti pasninke. Buvo sutaupyta ir surinkta per 200,000 dol.

•    Lenkijoje veikia 27 kunigų seminarijos, kuriose mokosi 3,035 klierikai. Be to, įvairiose Lenkijos vienuolių seminarijose rengiasi kunigystei 1,140 klierikų. 1973 m. Lenkijoje buvo įšventinti 557 kunigai.

•    Rašytojas A. Solženicynas pareiškė, kad jis aplankys JAV. Šio krašto senatas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, išrinkdamas Solženicyną JAV garbės piliečiu. Iki šiol ši garbė buvo suteikta tik W. Churchilliui.

 

Skaityti daugiau:

Ramaus poetiškumo lyrika

Vytautas A. Jonynas

     Nauja knygatai ne jauna mergaitė: kalbos nei jai, nei jos autoriui nekenkia. Kaip tik dažnai labiau sudomina skaitytoją.

     Apie Julijos Švabaitės-Gylienės poezijos rinkinį "Septyni saulės patekėjimai" šiame skyriuje jau spausdinome poros skaitytojų pasisakymus. Dabar, tikresniam vaizdui susidaryti, dedame išsamesnę Vytauto A. Jonyno recenziją.

     Kai buvome jauni ir gražūs, dažnai cituodavom J. Kossu-Aleksandravičiaus posmus:

     Dažnai pasiremiu ant savo nuobodaus gyvenimo,
     Taip noriu jam atrasti šį tą ir nieko nerandu.
     Pabyra metai ašarom, tai sušlama dejavimais.
     Tai vėlei nuteka lėnai, lyg paryčiu vanduo.
     O taip norėtųsi gyvent, kaip kirminui,sakysime.
     Gyventi dėlei gyvenimo paties.
     Gyvenimas versmė, jis niekad neišsisemia.
     Gyvent be galo, krašto ir mirties!

     Nesakytumėm, kad nuo aimanavimų gyvenimo vienodumu būtumėm kada išsigydę. Tik dabar, kai esam vėtyti ir mėtyti, kai likimas, išrovęs iš gimtosios žemės, nepagailėjo mums to kirmėlinio, vikšrinio gyvenimo, Kossu eilės, jo skundimasis nuoboduliu skamba, kaip naivaus jaunikaičio aikštys ir melancholijos priepuoliai. Ir jei jas prisiminėm tai, gal būt, todėl, kad tema "gyvent dėlei gyvenimo paties" nelauktai suskambo visu gūdumu ir, sakytumėm, nuogumu, neseniai išėjusiame J. Švabaitės-Gylienės rinkinyje: "Septyni saulės patekėjimai".

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENE

ŠIS TAS APIE “VAGOS” LEIDYKLA

     Grožinės literatūros leidykla "Vaga", Vilniuje įsteigta 1945 m., didžiuojasi į skaitytojų rankas paleidusi bent 123 milijonus knygų per 30 savo gyvavimo metų. Įdomu bent kiek arčiau pažvelgti į šios leidyklos veiklą: kokios knygos ten leidžiamos, kiek ji iš tikrųjų pasidarbavo lietuviškos kultūros kėlimui, o kiek tik grynai propagandos aukurui darbo atidavė.

     Pirmoji "Vagos" išleista knyga buvo poeto Juliaus Janonio "Raštai". Pradėtas su "proletarinio poeto" kūrinių išleidimu, pirmasis leidyklos dešimtmetis buvo skirtas V. Montvilai, V. Mozūriūnui, E. Mieželaičiui, A. Gudaičiui-Guzevičiui ir kitiems, jiems panašiems, kurių raštai vaizdavo "naują tarybinį gyvenimą". Tame dešimtmetyje iškilo eilė naujų rašytojų, kaip J. Avižius, A. Palionis, M. Sluckis ir kt., bet temos, kuriomis jie rašė, buvo tokios pačios, kaip vyresniųjų: "Nuoširdus ir karštas jaunųjų rašytojų žodis, paskleistas masiniais tiražais, įnirtingos klasių kovos sąlygomis suvaidino didelį vaidmenį, kuriant Lietuvoje naują socialistinę visuomenę (Literatūra ir Menas,Nr. 5, 1975).

     Antrajame dešimtmetyje (1950-1960) leidykloje debiutavo, šiandien jau pagarsėję, prozininkai ir poetai: V. Bubnys, A. Baltakis, A. Maldonis, Just. Marcinkevičius ir daug kitų.

     Be naujesnių ir senosios kartos kūrėjų, "Vaga" leido ir jau Lietuvos laikais tapusių rašytojų kūrinius — D. Poškos, Žemaitės, Lazdynų Pelėdos, Maironio, Binkio, V. Krėvės ir kt. raštus. Šių, pavadintų literatūriniu palikimu, leidinių susisteminimui pradėta leisti "Lituanistinės bibliotekos" serija. Išleista A. Baranausko, V. Pietario, M. Valančiaus, J. Basanavičiaus raštai, žinoma, "jų įvaduose ir komentaruose marksistiškai išanalizuota ir įvertinta šių rašytojų kūryba".

     Maždaug šeštąją dalį "Vagos" knygų sudaro leidiniai jaunimui. Tačiau didžioji dalis produkcijos skiriama ir svetimų kraštų autorių vertimams. Vertimus "Vaga" pradėjo leisti jau 1945 m. Tai buvo rusų — D. Furmanovo, B. Gorbatovo, M. Šolochovo, N. Tichonovo ir kt. kūriniai. Per 30 metų į lietuvių kalbą buvo versta 35 tautų ir tautelių literatūra. Šios tautos yra Sovietų Sąjungos valdžioje.

Skaityti daugiau:

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. / PatarėjasPROF. PETRAS JONIKAS

VAIZDINGI POSAKIAI SU ŽODŽIU GALVA

     Jau šiame kalbos skyriuje esame kelis kartus pateikę frazeologizmų, vaizdingų posakių, daugiausia paimtų iš šnekamosios liaudies kalbos su žodžiais akys, ausys, burna. Kai kuriems skaitytojams, ypač jaunimui, tai labai patiko, nes tie vaizdingi posakiai padėjo jiems praturtinti savo kalbą. Dabar šiek tiek pakalbėsime apie panašius posakius, kurių semantinį pagrindą sudaro žodis galva.

     Kai kurie su žodžiu galva sudaryti junginiai apibūdina kalbamąjį asmenį, pvz.: avies galva — žmogus menko proto; gera galva — protingas. Kartais galva reiškia žmogaus gyvybę, pvz.: galvą paguldyti — mirti. Su galva sudarytų frazeologizmų tarpe ypač gausu veiksmažodinių žodžių junginių, judesiu nusakančių tam tikrą žmogaus dvasinę būklę, pvz.: galvą kratyti — netikėti kuo, duoti neigiamą atsakymą.

     Kai kurie šios rūšies frazeologizmai gali turėti net keletą skirtingų reikšmių, pvz.: iš galvos eiti turi šias reikšmes: 1. labai triukšmauti, 2. labai jaudintis, rūpintis, 3. kvailioti, būti nerimtam.

     Frazeologizmų su žodžiu galva yra labai daug, bet čia paminėsime tik dažniau ir plačiau vartojamus.

     ASILO, AVINO, AVIES GALVA — menko proto, negudrus žmogus: Eik tu, avino galva, aš maniau, kad vis dėlto gudresnis, Kur tu padėsi, tokią avelės galvą parsivedęs!

     GALVA ATSIGAVO — pailsėjo: Dabar, kai jis išsikraustė, tai ir mano galva atsigavo.

     GALVA DIKTUOJA — į galvą ateina: Ką tau galva diktuoja, tą ir kalbi.

     GALVA GERAI DIRBA — gerą atmintį turi: Jo galva gerai dirba — nieko neužmiršta.

     GALVA GALVON — be priedo, lygiomis: Apsimainėm karvėm galva galvon.

     GALVA MAIŠOSI — iš proto eina: Ar tau galva maišosi, kad ją nutarei vesti?

Skaityti daugiau:

FILMAI

EARTHQUAKE

     “Exorcist” filmu susidomėjimas, pripildęs teatrus per daugelį dienų, gal būt, paskatino susukti šį filmą, kuris turi ypač smarkius garsinius efektus ir baiminga. įtampą per didžiąją filmo dalį. Filme labai ryškiai pavaizduojamas žemės drebėjimas Los Angeles mieste.

     Filmas Universal bendrovės, užsitęsia 122 minutes, pastatytas sumanaus organizatoriaus Mark Robson, įtraukiant tokius plačiai žinomus aktorius kaip Charlton Heston, Ava Gardner, George Kennedy, Genevieve Bujold ir eilę kitų.

     Teatre dunda žemės drebėjimo garsai, kad net žiūrovą drebina ir teatrą priverčia pradžioje ekrane parodyti skelbimą, jog teatras nesiima atsakomybės, jei kas bus pernelyg paveiktas visu tų vaizdinių priemonių. Ekrane žiūrovas stebi griūvančius namus, tiltus, bažnyčias, užtvankas, gaisrų liepsnas, kriokiantį potvynio vandenį, kartu sekdamas, kaip simpatingus personažus vaizduojantieji asmenys užgriaunami, parbloškiami, sukruvinami, bėga masinės panikos pagauti, miršta prieš žiūrovų akis. Bet ypač įspūdingas tas žemės drebėjimo trenksminis garsas, kuris čia pavadintas Sensurround. Jis tiek išradingai sukombinuotas, kad net imamas jam patentas.

     Su giliu įsijautimu pasišventėlius gelbėtojus vaizduoja Charlton Heston, filme statybos inžinierius, ir George Kennedy — filme iš tarnybos atleistas policininkas. Filmas prasideda ramiu gyvenimu, net ir meilės trikampiu, kur inžinieriaus—Hestono akį patraukia jauna moteris, kurią čia gyvai vaidina Genevieve Bujold. Pataikaujant dabarties madai, neapsieinama filme ir be moters užpuolimo, tačiau tai gana nuosaikiai perteikiama, ir filmas suaugusiems būtų priimtinas žiūrėti.

THE LITTLE PRINCE

     Tragiškai žuvęs plačiai žinomas prancūzų rašytojas Antoine de Saint Exupery susilaukė įamžinimo ir filme: pagal jo klasikinį kūrinį vaikams yra susuktas “The Little Prince”. Scenarijų paruošė Alan Jay Lerner, bet negalima pasakyti, kad darbas būtų idealiai atliktas. Patį autorių — Saint Exupery čia vaizdžiai atkuria Richard Kiley, o savo guvumu vaidyboje stebina vaikučio princo vaidmeny Steven Warner.

Skaityti daugiau:

ATGARSIAI

BALSAS IŠ MINIOS

     Šių metų sausio mėn. numeryje buvo Viktoro Nako straipsnis “Neparduokime jaunimo balso!” Šį straipsnį mes pavadinome diskusiniu, nes žinojome, kad ne visi su jo mintimis sutiks. Štai jau ir atsiliepė vienas skaitytojas iš to paties Detroito, iš kur yra ir minėto straipsnio autorius. Kai kurias jo mintis taip pat pavadintume diskusinėmis, nes ne visiems ir jos bus priimtinos. Šiam skaitytojui esame dėkingi už savo nuomonės pareiškimą, nes, iš įvairių pusių į tą patį dalyką pažvelgus, jis, be abejo, bus geriau bei teisingiau pažintas ir įvertintas.

Red.

     Paprastas eilinis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės žmogelis, ir jau senukas, sugalvojo atsiliepti į diskusinį studento Viktoro Nako straipsnį “Neparduokime jaunimo balso!” Tas senukas žemaitukas, nepretenduodamas į neklaidingumą, mano, kad jaunimas, ypač studentai, kaip ir Viktoras Nakas, norėdami visuomenėje turėti svarbesnį vaidmenį, pirmiausia, jeigu dar ne per vėlu, turėtų patys glaudžiau susirišti ir susiorganizuoti, nes jų gretos mažėja ir silpnėja. Lietuvių Studentų Sąjungos ratukai, kurie ir taip jau yra labai silpni, gali visai subyrėti į šipulius. Bet argi Lietuvių Studentų Sąjunga nėra atskira, savarankiška organizacija, mielas Viktorai?

     Tarp Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto ir Amerikos Lietuvių Tarybos bendradarbiavimas ir sutarimas yra pakankamas, tik jiems mes netrukdykime bendradarbiauti. Tarp dviejų organizacijų ar dviejų žmonių nuomonių skirtumai nėra blogas dalykas. Juk nuomonės yra turtas, o jų įvairumas rodo žmonių skirtingus gabumus ir išsilavinimą.

     Minėtame diskusiniame straipsnyje Viktoras Nakas rašo: “Didžiausios problemos iškyla, kai nėra vieno centro, kai organizacijos konkuruoja visokiausiose srityse, pvz. dėl prestižo, dėl darbų pasiskirstymo ir net dėl paties jaunimo”. Mielas Viktorai, netiesą rašote, kad Amerikoje nėra vieno centro, kad organizacijos konkuruoja visokiausiose srityse dėl prestižo ir dėl darbų pasidalinimo. Amerikoje jau seniai yra vienas organizacijų centras — tai Amerikos Lietuvių Taryba. Altą yra tartum visų Amerikos lietuvių organizacijų vainikas, visų organizacijų organizacija Amerikoje. Su Altos vardu yra susieti visi didieji ir svarbiausieji Amerikos lietuvių ir jų organizacijų darbai. Altą ir ateinančioms kartoms liudys senųjų lietuvių ateivių tautinį ir politinį subrendimą.

Skaityti daugiau:

TRUMPAI IŠ VISUR

•    Čekoslovakijos komunistinis režimas net apie 40 kunigų pašalino iš parapijų, daugelį įkalindamas. Tarp įkalintų kunigų yra du jėzuitai: kun. Alojz Litva ir kun. Frantisek Bohnak.

•    Dr. Bernard Nathanson, vienas iš veikliųjų organizatorių, kad būtų atšaukti įstatymai, kuriais varžomi abortai, dabar tapo faktų įtikintas, kad abortai yra žudymas. Jis pats buvo didžiausios vakarinėse valstybėse abortų klinikos direktorius. Toje klinikoje buvo padaryta per 60,000 abortų. Dabar jis skelbia, kad jam nėra abejonės, jog žmogaus gyvenimas atsiranda nuo pat jo prasidėjimo motinos kūne.

•    Pijaus XII ir Jono XXIII beatifikacijos pradinis procesas yra pradedamas Vatikane.

•    Britų parlamentas atsisakė sprendžiamojo balso Anglijos Bažnyčios mokslo ir liturgijos klausimuose. Atstovų rūmuose tai praėjo 145 prieš 45 balsų dauguma.

•    Sudane atstatoma bažnytinė hierarchija, kurios veikimas buvo sukliudytas persekiojimų metu. Naujai paskirtasis Kartumo arkivyskupas Augustinas Baroni pareiškė, kad pirmasis jo uždavinys bus suorganizuoti bažnytinę hierarchiją septyniose vyskupijose ir atstatyti uždarytas parapijas.

•    Naujame, 94-me JAV kongrese yra 123 katalikai; ankstyvesniame kongrese buvo 93. Padaugėjo ir žydų: buvo 14, dabar — 24. Save laikančiais ateistais yra 6.

•    Seserys vienuolės, anksčiau ištremtos iš Sudano, dabar vėl pakviestos sugrįžti. Ypač įvertinamas jų darbas, globojant raupsuotuosius.

•    Austrijoje yra 3,332 vyrai vienuoliai, iš jų 2,314 kunigų. Net 323 austrų kunigai dirba misijose.

•    Šventieji metai Lietuvoje didesnėse šventovėse minimi bent vieną kiekvieno mėnesio sekmadienį. Rengiamos specialios rekolekcijos, atgailos dienos, Švenčiausiojo adoracija.

Skaityti daugiau:

Į antrąjį šimtmečio ketvirtį.

     “Laiškai Lietuviams”, atšventę sidabrinę 25 metų sukakti, žengia į antrąjį šimtmečio ketvirti. Jubiliejinė šventė š.m. vasario mėn. 23 d. Jaunimo Centre praėjo labai gražiai. Paprastai, bet skoningai Algirdo Kurausko, Antano Poskočimo ir Česlovo Rukulžos pastangomis apipavidalinta scena, iškilmingai Agotos Rimienės išpuošti ir gausiai skaniais valgiais Leokadijos Matulevičienės apkrauti stalai tuoj visus dalyvius šventiškai nuteikė.

     Po trumpo įvadinio žodžio redaktorius į sceną pakvietė visus redakcijos ir administracijos narius, o mergaitės jiems prisegė po gražią baltą gėlę. Šių metų konkurso vertinimo komisija (Nijolė Užubalienė — pirm., Danutė Bindokienė — sekr. ir nariai: Aleksandra Likanderienė, Algirdas Grigaitis, Vytautas Kasniūnas) buvo gana reikli ir suprato, kad “Laiškams Lietuviams” reikalingi tam tikro lygio straipsniai, todėl pirmos ir antros premijos nutarė niekam neskirti. Buvo lygiai įvertinti ir premijuoti (po 50 dol.) trys straipsniai. Šios laimingosios visos buvo moterys: Marija Eivaitė, Nina Gailiūnienė ir Nijolė Gražulienė. Na, vyrai, nenusileiskit — kitais metais tarp konkurso laimėtojų norime matyti ir jūsų pavardes!

     Šių premijų mecenatai buvo Vincas ir Ona Kuliešiai (100 dol.) ir Stefanija Rudokienė (50 dol.). Jolitos ir Vidos Kriaučeliūnaičių (150 dol.) Ir Birutės Lieponytės (100 dol.) premijos pasilieka ateinančiam konkursui, kuris netrukus bus paskelbtas.

     Po trumpų mecenato V. Kuliešiaus ir laureatės N. Gražulienės kalbelių buvo pagrindinė šios šventės kalba. Redakcijos narė Nijolė Užubalienė labai taikliais žodžiais apibūdino “Laiškų Lietuviams” nueitą kelią, jų tikslus ir metodus.

Skaityti daugiau:

Paskutinis lapas

ATSIUSTA PAMINĖTI

Stasys Barzdukas. LIETUVIS SAVO TAUTOJE, VALSTYBĖJE, BENDRUOMENĖJE. Mintys tautiniam ir visuomeniniam ugdymui bei ugdymuisi. Išleido JAV LB Švietimo Taryba 1973 m. 258 psl., kieti viršeliai, kaina 6 dol. Galima užsisakyti šiuo adresu: Antanas Kareiva, 7030 S. Rockwell St., Chicago, Ill. 60629. Tai seniai lauktas vadovėlis lituanistinėms mokykloms. Be abejo, jis bus labai pravartus ir jaunimo organizacijoms bei tėvams.

Andrius Ryliškis. FRAGMENTAI IŠ PRAEITIES MIGLŲ. Atsiminimai. Redagavo Povilas Gaučys. 536 psl., kaina 12.50 dol. Šioje storoje knygoje aprašyti atsiminimai iš Rusijos bei Lietuvos gyvenimo nuo 1863 iki 1944 m. Knygą galima gauti “Drauge” ir pas platintojus.

Zenta Tenisonaitė. ŠVIESOS ILIUZIJOS. Eilėraščiai. Spausdino “Nida”, Ladbroke Gardens, London, Wll 2PT, Anglijoje. 56 psl., kaina 2 dol. Viršeli piešė pati autorė.

Juozas Šiušis. ILGESIO GIESMĖS. Eilėraščių rinkinys, skirtas Tėvynei, Broliams, Motinai. Buenos Aires, 1973 m. 46 psl., kaina nepažymėta.

Arėjas Vitkauskas. SPINDULIAI IR ŠEŠĖLIAI. Eilės. Pirmoji kregždė. Išleido Julė Vitkauskaitė 1926 m. Kaune. Perspausdinta 1975 m. Viršeli piešė J. J. Steponavičius. 64 psl., kaina nepažymėta.

THE CHURCH SUFFERING. Chronicle of the Catholic Church in Lithuania, No. 8. Išleido L.R.K. Kunigų Vienybė, 64-14 56th Rd., Maspeth, N.Y. 11378.

FILATELISTŲ DRAUGIJOS “LIETUVA” BIULETENIS. 1975 m. sausis-kovas, nr. 1(163). Prenumerata metams — 5 dol. Galima užsisakyti šiuo adresu: Kazys Rožanskas, 6941 S. Claremont Ave., Chicago, Ill. 60636.

Alfonsas Nyka-Niliūnas. VYNO STEBUKLAS. Eilėraščiai. Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas 1974 m. Aplankas Petro Mikalajūno. Kieti viršeliai, 76 psl., kaina 5 dol.

MEDICINA. Nr. 3(48). Pasaulio Lietuvių Gydytojų sąjungos žurnalas. Redaktorius — Kazys Pemkus, M.D., 1022 Beau Brummel Dr., Sleepy Hollow, Ill. 60118. Administratorė — L. Dargienė, 10326 Kipling St., Westchester, 111. 60153. Prenumeratos kaina 10 dol. metams.

Skaityti daugiau: