■    Popiežius Jonas Paulius II šv. Kazimiero šventės proga pasiuntė telegramą Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkui arkiv. Liudui Poviloniui. Joje rašo: “Šiandieninės šv. Kazimiero šventės proga jaučiuosi ypatingai artimas kilniajai ir man brangiai lietuvių tautai ir jos katalikų bendruomenei, kuri šv. Kazimierą garbina kaip savo globėją. Šiandien jaučiu ypatingą dvasinę vienybę su Jumis ir su kitais Lietuvos vyskupais, su kunigais, vienuoliais bei vienuolėmis ir su visais tikinčiaisiais, maldoje dėkodamas Viešpačiui už jų tvirtai liudijamą ištikimybę krikščioniškam tikėjimui”.

■    Gorbačiovas, kaip numatoma, šią vasarą gali lankytis Italijoje. “The Christian Science Monitor” paskelbė Vengrijos katalikų primo kard. Laszko Lekai spėjimą, kad jis gali ta proga susitikti su popiežiumi. Apie tą galimybę buvo rašyta ir italų spaudoje. Italijos premjeras Croxi yra pakvietęs Gorbačiovą lankytis Italijoje, ir jis tą kvietimą priėmęs. Popiežių jau anksčiau yra aplankęs N. Chruščiovas, o taip pat Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministeris Gromyko.

■    Popiežius Jonas Paulius II, kalbėdamas į Brazilijos 21 vyskupą, priminė reikalą dvasiškai neįsivelti į politiką, kritiškai žiūrėti į vadinamąją išsilaisvinimo teologiją.

■    JAV-se, kaip parodė Gallup instituto tyrimai, padaugėjo katalikų dalyvavimas parapiniuose renginiuose, susirinkimuose, Šv. Rašto studijose, mąstymuose ir kituose religiniuose organizuotuose veiksmuose. Labiausiai padaugėjo lankymasis renginiuose — net 12%.

■    JAV katalikų mediciniškųjų misijų taryba 1985 m. pasiuntė neturtėliams vaistų ir kitų gydymo reikmenų už 13,5 mil. dolerių. Daugiausia pasiųsta į Afriką. Ten 961 misijų stotis gavo medikamentų už 5 mil. dolerių.

■    Lietuvoje 1985 metais mirė 25 kunigai. Naujų kunigų buvo įšventinta 19.

■    Lietuvių katalikų religinė šalpa jau veikia 25 metus. Ją įkūrė prel. J. Balkūnas, kan. J. Končius, kun. J. Aleksiūnas, kun. N. Pakalnis, ir kun. J. Gurinskas. Tikslas — medžiagiškai ir moraliai remti Lietuvos tikinčiuosius, ugdyti dvasinius pašaukimus, leisti religinius leidinius, atsverti komunistų propagandą, ruošti katalikiškas radijo programas išeivijai bei talkinti Vatikano radijui. Per 15 metų šiai įstaigai vadovavo kun. St. Raila, o nuo 1976 m. — kun. Kazimieras Pugevičius, nuo 1979 m. talkinamas Gintės Damušytės ir Marijonos Skabeikienės. Visose užsibrėžtose srityse įstaiga plačiai ir sėkmingai dirba, panaudodama moderniausias raštinės ir komunikacijos priemones. Šią įstaigą globoja vysk. V. Brizgys ir vysk. P. Baltakis.

■    Berniukų mieste, Omaha, Nebraska, dabar globojama ir 30 mergaičių. Nuo vasaros jų skaičius padidės iki 150.

■    Kinijoje atrasta daug naujų rankraščių jėzuito mokslininko ir teologo Pierre Teilhard de Chardin. Kun. Chardin, paleontologas, Kinijoje darbavosi nuo 1923 m. iki 1945 m. Jo įnašas į mokslą toks žymus, kad net Sovietų Sąjungoje išleistas jo knygų vertimas.

■    San Salvadore apie 2000 žmonių dalyvavo demonstracijoje sostinės gatvėse, minint 6 metų sukaktį nuo nužudymo arkivyskupo Oscar Romero, kuris buvo nušautas koplyčioje, aukojant šv. mišias.

■    Honduras valstybėje buvo nužudytas kanadietis kun. William Arsenault, 54 m., darbavęsis toje valstybėje per 20 metų, daug padėdamas neturtingųjų šeimų vaikams. Jį nužudė du vyrai, įsibrovę į rekolekcijų namus Zamoritano, apie 30 kilometrų nuo sostinės. Laidotuvėse dalyvavo arkivyskupas, trys vyskupai ir 40 kunigų.

■    JAV Valstybės sekretorius George Schultz, episkopalas, su savo žmona Elena, kuri yra katalikė, būdami Romoje, kovo 29 d. aplankė popiežių, su kuriuo kalbėjosi 38 minutes. Audiencijoje Schultzą lydėjo 38 žmonės, jų tarpe ir JAV ambasadorius prie Šv. Sosto William Wilson su žmona.

■    Tarptautinis biuletenis “Glaube in der Zweiten Welt” (Tikėjimas antrame pasaulyje) atkreipia dėmesį į paslaptingose avarijose žuvusius žmogaus teisių gynėjus: kun. Juozą Zdebskį, ukrainietę Oleną Antonovą ir kun. Bronių Laurinavičių.

■    Kuboje įvyko pirmas po daugelio metų Katalikų Bažnyčios atstovų suvažiavimas, kuriame dalyvavo vyskupai, kunigai, vienuoliai ir pasauliečiai, iš viso apie 180 žmonių. Buvo svarstomos Kubos katalikų problemos.

■    Lenkijoje yra sudarytas fondas paremti privačiam žemės ūkiui. Tame fonde jau yra 28 mil. dol., gautų iš įvairių užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų. Fondu rūpinasi katalikų Bažnyčia, tačiau jau ketveri metai, kaip vyriausybė vis neduoda laisvės tam fondui veikti.

■    JAV katalikų konferencija, sutrumpintai vadinama USCC, 1985 m. padėjo šiame krašte įsikurti 25.890 pabėgėlių iš užsienio.

■    D. Britanijoje, Nottinghame, leidžiamas “Šaltinis” savo pradžią veda nuo 1906 m. kovo 31 d. pradėto Seinuose leisti “Šaltinio”. Taigi šiemet švenčia 80 m. sukaktį. Iš viso per tą laiką šio laikraščio išėjo 1373 numeriai. Jį redaguoja kun. S. Matulis, M.I.C., leidžia marijonai. Redakcijos nariai: L. Švalkus, V. Milašius, J. Kašponis, S. Maziliauskas. Duoda gausiai religinių, patriotinių straipsnių ir žinių iš lietuvių gyvenimo.

■    Lietuvos vyčių istoriją rašo kun. W. Wolkovich (Valkavičius). Knygos išspausdinimo išlaidomis pažadėjo pasirūpinti Lietuvos vyčių garbės narys Jonas Valauskas. Tyrimams, medžiagos rinkimui, rašymui reikėsią apie 15,000 dol., ką parūpins patys Lietuvos vyčiai.

■    Ispanijoje trys karmelitės vienuolės, nužudytos civilinio karo metu, popiežiaus sprendimu skelbiamos palaimintomis. Jų vardai: Maria Pilar Martinez, Maria Valtierra Tordesillas ir Teresė Garcia y Garcia. Dar 1000 nužudytų Ispanijoje vienuolių taip pat laikomos kandidatėmis į palaimintąsias. Jų beatifikacijos bylos bus sprendžiamos.

■    JAV federalinis teismas antru kartu atmetė bylą, kuria buvo siekiama sprendimo, kad Amerika nutrauktų diplomatinius santykius su Vatikanu.

■    Kard. Bernardinas perspėjo, kad eutanazija, žudymas susenusių ir nepagydomų-mirštančių, yra nemoralus.

■    Popiežius Jonas Paulius II, atsilankęs į žydų sinagogą Romoje, pavadino juos vyresniais broliais. Vyriausias žydų rabinas Elio Toaff sveikindamas popiežių apkabino. Pilnutėlė sinagoga žydų sutiko popiežių plojimu. Choras giedojo giesmę: “Ani Ma' Amin”, kurią giedodavo nacių kalinami žydai, vedami į dujų kamerą. Grupė gyvais išlikusių kalinių sveikino popiežių, mojuodami savo mėlynu liturginiu rūbu. Savo kalboje popiežius iškėlė reikalą pašalinti visus priešiškumus, pabrėždamas, kad žydai ir krikščionys turi specialų ryšį Senajame Testamente. Popiežiaus kalba buvo kelis kartus palydėta plojimais. Apsilankymas užsitęsė apie valandą. Žydai išreiškė pageidavimą, kad Vatikanas pripažintų Izraelio valstybę. Kliūtis susidaro iš to, kad Bažnyčia nori susilaukti pripažinimo, jog Jeruzalė yra visiems, ir krikščionims, atviras laisvas miestas.

■    Kun. Petras Patlaba, gimęs 1909 m. Tauragės apskr., mirė 1986 m. balandžio 25 d. Hot Springs mieste, kur paskutiniu metu darbavosi lietuvių sielovadoje. Lietuvoje buvo Telšių gimnazijos kapelionas, Rietavo klebonas, Vokietijoje darbavosi ir studijavo Tuebingene, o JAV-se pasireiškė kaip veiklus visuomenininkas, besidarbuodamas Baltimorėje, Cicero mieste. Palaidotas Čikagoje, Šv. Kazimiero kapinėse balandžio 30 d.

■    Įsteigta premija lietuvei moteriai, labiausiai pasižymėjusiai, ugdant krikščionišgosios kultūros idealus lietuviuose. Premiją tvarko ateitininkių korp. “Giedra”. Premija — tūkstantis dolerių. Pirmąją tokią premiją “Giedra” paskyrė gen. kons. Juzei Daužvardienei, ypatingai pasižymėjusiai lietuvybės ir krikščioniškos kultūros srityje. Premija įteikta gen. kons. Daužvardienės pagerbime balandžio 27 d. Čikagoje. Premijos steigėjas ir mecenatas — kun. J. Prunskis.

■    Už paruošimą knygų apie Lietuvos vyskupijas Broniui Kvikliui Lietuvių kultūros taryba paskyrė aukščiausią premiją — 3000 dol.

■    JAV mediciniškų studijų žurnalas “JAMA” (Journal of the American Médical Association) kovo mėn. numery išspausdino Mayo klinikų daktarų W.D. Edwards ir W.J. Gabel straipsnį, kuriame jie patvirtina Kristaus istoriškumą, jo didelę įtaką žmonijai ir mediciniškai išnagrinėja jo mirtį, nurodydami širdies sutrikimą, pavojingas žaizdas, dusimą, kybant ant kryžiaus, nežmonišką išvargimą. Studija iliustruota gausiais brėžiniais.

■    Kanados lietuvių, o net ir daugelyje kitataučių bažnyčių pirmas kovo mėnesio sekmadienis buvo skirtas maldoms už Lietuvą. To buvo paprašęs Kanados lietuvių katalikų centras. Daugelis vyskupų padarė pareiškimus, palankius lietuviams, raginančius įsijungti į maldos dieną už Lietuvą.

■    Iš visų rytų Europos valstybių, priklausančių Varšuvos paktui, tik viena Lenkija turi savo atstovą prie Vatikano. Juo dabar yra lenkas J. Kuberskis.    J. Pr.