religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1986 / RUGSĖJIS - SEPTEMBER / VOLUME XXXVII, NO. 8

TAUTINIO IR RELIGINIO ŠVIETIMO RŪPESČIAI

253

 Juozas Masilionis

TIKĖJIMAS

256

 Donatas Slapšys, S.J.

LABDARYBĖS DARBAI SIELAI

264

 Alfonsas Grauslys

TEOLOGINIAI MĄSTYMAI

268

 Vytautas Bagdanavičius

NESIŽVALGYTI ATGAL

271

 Chiara Lubich

PAMOKSLAS PAMOKSLININKAMS

272

 Nijolė Gražulienė

KŪRĖJO DIEVO PLANAS

274

 P. Daugintis, S.J.

TAUTINIO AUKLĖJIMO METODAI
IR PRIEMONĖS ŠEIMOJE

276

 Rūta Udrienė

PLIUSAI IR MINUSAI BŪTI LIETUVIU SVETUR

280

 Audra Kubiliūtė

DĖL KO JAUNIMAS PRADEDA RŪKYTI,
GERTI, VARTOTI NARKOTIKUS

282

 Kęstutis Gorodeckas

TĖVYNĖJE

284

 Gediminas Vakaris

KALBA

285

 Juozas Vaišnys, S.J.

ŠYPSULIAI

286

 Red.

TRUMPAI IŠ VISUR

287

 J. Pr.

Šis numeris iliustruotas dail. Antano Tamošaičio ekslibrisais. Viršelio piešinys — Rasos Krokytės.

Laiškai Lietuviams — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July / August, when bimonthly, for $10.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636. Second class postage paid at Chicago, IL and additional mailing offices. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636.

JUOZAS MASILIONIS

     Amerikoje didelis dėmesys ir reikšmė skiriama reklamai. Pro televizijos aparatus jos lenda į privačius butus, pro krautuvių langus moja pirkėjui užeiti į vidų bent pasidairyti, per reklamų mišką skverbiasi keleivis, važiuodamas miesto gatve ar skubėdamas greitkeliu. Reklamų dėka kai kurias šventes, pvz. Kalėdas, "švenčiame” daugiau kaip mėnesį. O vis dėlto viena reklama, kuria visą rugpjūčio mėnesį puošiasi krautuvių langai, kurių pilna tada visuose laikraščiuose, ir man patinka: "Back to school”— vėl į mokyklą!

     Lietuvis nuo senų laikų be šūkavimų ir reklamų veržėsi į mokslą. Simonas Daukantas pėsčias nuėjo iš Žemaitijos į Vilnių, nes norėjo studijuoti jo universitete. Motiejus Valančius ir Antanas Baranauskas susibajorino, kad galėtų siekti aukštojo mokslo. O to aukštojo mokslo arti nebuvo. Tuos laikus, kada lietuviams teko studijuoti tolimuose ir svetimuose universitetuose, gražiai apdainavo poetas Pranas Vaičaitis:

          Oi, eisime, broliai, į tolimą kraštą
          Gudrumo ieškoti, tėvynę vaduoti,
          Iš ten mes parnešime brangiąją naštą
          Ir vargstantiems broliams galėsim paduot.

     Jau lengvesnėmis sąlygomis lietuvis veržėsi į mokslą nepriklausomos Lietuvos laikais: pradžios mokyklos už 3-4 kilometrų, gimnazijos už 20-30, universitetas, žinoma, tolokai, betgi savame krašte. Niekas neklausė, ar tu bajoras, ar tu valstiečio, ar tu miestiečio vaikas. Tiek tėvai, tiek vaikai tada rodė didžiulę meilę lietuviškai mokyklai. Ir išaugo tada mokyta ir patriotiška lietuvių karta, kurios nereikėjo raginti "atgal į mokyklą!”

ANTANAS TAMOŠAITIS.

     Bet tai jau tolimi praeities laikai. Tėvai, kurie mus leido į mokslus, jau mirę, o mes, kurie su entuziazmu siekėme mokslo, esame į pensiją išeiną ar jau ir išėję seneliai, tėvai, mokytojai...

DONATAS SLAPŠYS, S.J.

     Apie daugelį dalykų mes savo gyvenime galvojame, bet patį didžiausią ir svarbiausią neretai pamirštame. Tasai dažnai pamirštamas ir nutylimas dalykas yra mūsų tikėjimas.

     Tikėjimas yra vienas iš svarbiausių mūsų gyvenimo veiksnių. Visas žmogaus gyvenimas yra pagrįstas tikėjimu. Nuo kūdikio lopšelio iki paskutinio atodūsio mes tikime ir reikalaujame iš kitų tikėjimo. Jei nebūtų tikėjimo, pranyktų visas mokslas, visokia kūryba, būtų uždarytas kelias kiekvienai pažangai. Juk jeigu kiekvienas norėtų viską ištirti savo protu ir savo jėgomis, tektų išsižadėti visų mokslo laimėjimų.

Antanas Tamošaitis.

     "Tikėjimas, — kaip jau antrame šimtmetyje pastebėjo šv. Teofilius Antiochietis, — yra visų dalykų pradžia. Ar gali ūkininkas pjauti, pirma nepatikėjęs žemei sėklos? Ar gali kas keliauti per jūrą, nepasitikėdamas laivu ir neatsiduodamas vairininkui? Ar gali pagyti ligonis, kuris nepasitiki gydytoju? Kas gali tapti menininku ar pasiekti mokslo, jeigu jis prieš tai nepasives mokytojui ir juo nepasitikės? Bet jei žemdirbys turi pasitikėti žeme, keleivis — laivu, ligonis — gydytoju, argi tu netikėsi Dievu, iš kurio patyrei tiek daug ir tokių didelių garantijų?” (Ad Autolycum, 1,7).

ALFONSAS GRAUSLYS

NULIŪDUSĮ PAGUOSTI

     Kas yra liūdesys?Tai dvasinė kančia, tai dvasios atsiliepimas (reakcija) į kurį nors mus liečiantį nemalonumą, į mus kankinančią padėtį. Tas liūdesys gali tverti ilgai — net visą mūsų gyvenimą, jeigu mus kankinančios padėties negalime pašalinti, jeigu neįstengiame su ja susitaikinti ir įjungti į savo gyvenimą. Liūdesys — tai dvasingiausia kančia, ypač jei tos kančios turinys, pavyzdžiui ilgesys, yra dvasingas. Vaizdžiai tariant, liūdesys — tai dvasios debesuotumas, tai prieblanda, tai dvasios graudulys. Kaip tiršti debesys dažnai virsta lietumi, taip ir didelė liūdesio įtampa ne kartą virsta ašaromis, tais liūdesio kūdikiais. ..

     Liūdesio priežastys.Kiek daug liūdesio priežasčių, kokia daugybė jam kilti progų! Nežinia, kodėl nutrūkusios pažintys. .. meilė, virtusi abejingumu ar net neapykanta... mus apvylę pažadai. .. netikėti ir nelaukti užgaunantys netaktai... visų artimybių siūlų trūkumas... buvusių mūsų gyvenimo šešėlių nepataisomumas... jautrumas, susidūręs su nejautrumu ir t.t. Nors dažniausiai liūdesio priežastys būna asmeniškos, egoistinės, tačiau yra nemažai ir tokių negerovių, kurios mūsų asmeniškai neliečia, tačiau sukelia gilų liūdesį ir susirūpinimą. Yra tokių asmenų, kurie dėl visus liečiančių negerovių daug labiau liūdi ir kenčia, negu dėl asmeninių.

     Tos pavojingos pasauliui blogybės — tai per prievartą brukamas ateizmas, kuris gyvenime virsta nedorove (turiu galvoje ypač Sovietų valdomus kraštus); tai milijonai prievarta išvietintų žmonių, koncentracijos lageriai ir sveikų žmonių siuntimas į beprotnamius dėl jų skirtingų įsitikinimų; tai šiame krašte nedoras konstitucijos teikiamos laisvės naudojimas jaunimą demoralizuojančiais filmais, ugdant seksualumą, vandalizmą, gyvybės nebranginimą; tai negimusios žmogaus gyvybės žudymas; tai žmonių grupės susirūpinimas nusikaltėliais nacių režimo metu ir visiškas nesirūpinimas didesniais nusikaltėliais sovietų režime... varžymas religinės įtakos viešose mokyklose, tos įtakos, be kurios joks auklėjimas neįmanomas ir t.t. Šitie ir kiti panašūs veiksniai bei pasireiškimai sukuria nepalankią atmosferą tikėjimui ir dorovei ir sudaro tokį pasaulį, apie kurį Jėzus Kristus kalbėjo, kaip apie Dievui priešišką. Tad nenuostabu, kad dėl šitokio pasaulio dvasios yra kilnių žmonių, kurie, vokiečių religinių mąstytojų žodžiais, liūdi ir kenčia tą Weltschmerz — pasaulio sielvartą, kuris neleidžia jų širdžiai nurimti.

VYTAUTAS BAGDANAVIČIUS

65. NESUPRASTA MALONĖ

     "Jėzus pažvelgė į jį ir pasakė: 'Tu esi Simonas, Jono sūnus, o vadinsies Kefas’ (tai reiškia: Petras'Uola’)”.

     Žmogaus susitikimas su Kristumi nėra be pasekmių. Bet mūsų susitikimas su Kristumi dažnai būna pergyvenamas taip, lyg nebūtų jokių pasekmių. Mes sužinome apie Kristų, bet jis mums pasilieka nereikšmingas šalia mūsų ekonominių, mokslinių ir kitokių pažinčių. Atrodo, kad Kristus mumyse nieko nekeičia. Tai reikštų, kad ši pažintis yra nereikšminga.

     Simono susitikimas su Kristumi turėjo veiksmingų padarinių. Kristus pakeitė jo vardą Petru. Tuo būdu jis šio žmogaus gyvenimui davė visiškai naują kryptį. Šiuo kartu mes ne tiek domėsimės, ką šis vardo pakeitimas reiškia Bažnyčiai, bet ką jis reiškia pačiam Simonui-Petrui.

     Netenka abejoti, kad Petras šio įvykio prasmės tuo momentu nesuprato. Tos prasmės, atrodo, jis gerai nesuprato ir iki savo gyvenimo pabaigos, bent taip, kaip mes dabar jį suprantame visos Bažnyčios istorijoje. Be abejo, jis suprato, kad čia yra tam tikra malonė, galbūt koks nors uždavinys, galbūt tam tikras išskyrimas iš kitų, tačiau, ką jis iš tikrųjų reikš net jo paties gyvenime, jis negalėjo žinoti. Jis negalėjo suprasti, į kokią padėtį jį pastato šio vardo pakeitimas visos žmonijos istorijoje. Bet panaši padėtis yra ir su visomis Dievo malonės gavimo valandomis. Ir mes, kai susitinkame su Kristumi ir gauname jo malonę, nesuvokiame nei tos malonės pločio, nei gylio, nei pobūdžio.

CHIARA LUBICH

     "Nė vienas, kuris prideda ranką prie arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei” (Lkę>,62). Tuos žodžius Jėzus pasakė vienam, kuris sakė seksiąs paskui jį, tik pirma norėtų atsisveikinti su namiškiais. Tai buvo jo vienintelė sąlyga, tikriausiai padiktuota gero elgesio ir šeimyniško įsipareigojimo normos: grįžti namo ir pasakyti šeimai sudie. Bet toji sąlyga Jėzui netiko, ir jis ją atmetė. Jėzus čia matė paslėptą nenorą aukotis ir net menką dėmesį karalystės platinimui. Todėl tuos žodžius jis ir pasakė.

     Toks Jėzaus pasakymas pirmiausia gali sukelti mumyse sąmyšį. Norėdami suprasti tikrąją to pasakymo prasmę, turime jį svarstyti kontekste, kuriame jis apie tai kalba. Tais laikais, kaip komentatoriai aiškina, eiti atsisveikinti su namiškiais reiškė daugiau, negu tik pasakyti trumpą sudie. Normaliai reikėdavo užtrukti ilgiau, kad būtų galima sutvarkyti visus išvykstančio reikalus, kaip nesibaigiančias diskusijas palikimo klausimais ir panašiai. Toks asmens grįžimas galėtų slėpti savyje ir tam tikrą prisirišimą prie žemiškų turtų ar ypatingą rūpestį išgauti pritarimą tam pasirinktam naujam gyvenimui. Taip pat tokiomis aplinkybėmis apsisprendimas sekti paskui Jėzų, veikiant žmogiškam prisirišimui bei emocijoms, galėtų sukelti vidinį sumišimą.

     Toks galvojimas Jėzaus akyse reiškia, kad asmuo nesuprato to visiško karalystės naujumo, kurį jis į šią žemę atnešė. Čia jis aiškiai nori pabrėžti, kad jo karalystės didingumas ir reikalaujanti realybė šaukia apaštalus kategoriškam apsisprendimui.

 ("Laiškų lietuviams” konkurse IV premiją laimėjęs rašinys)

NIJOLĖ GRAŽULIENĖ

     Ne noras išdrožti pamokslą paskatino imtis nagrinėti šią temą, bet džiaugsmas pasitaikiusia proga pasidalinti tuo, kas knieti, kas bažnyčios suole besiklausant susikaupė širdyje.

     Sunkus jūsų, pamokslininkų, uždavinys.Maldininkų auditorija sėdi išsižiojus. .. Na, teisybę sakant, vieni kas kartą sutinka jus su smalsumu, kiti kritiškai, treti papratę "išsijungti” ir prasvajoti, prasnausti arba savo reikalus, rūpestėlius pergalvoti šiuo metu. Būtų žymiai lengviau turėti vienodesnę publiką: tik jaunimą, tik senelius, tik vedusius arba tik gražiosios lyties atstoves ir panašiai, o čia prieš akis purpso ir kalbėti bepradedą mažyliai (kurie dažnai patys nori "išsireikšti”), ir besiskleidžiantys žiedai — bręstantys jaunuoliai, ir moterystės džiaugsmais bei vargais išrašytais veidais suaugusieji. Be to, dar vyrai ir moterys, mokiniai ir mokytojai, advokatai, inžinieriai, menininkai, amatininkai ir t.t., kiekvienas su savo rūpestėliais, savo lūkesčiais.

     Ką mums pasakysite? Ar jūsų žodžiai kris, kaip sėklos į dirvą, ar kaip akmenėliai ant kieto kelio? Bet pažiūrėkime ir į kitą pusę: ko laukiame?

     Labiau ir labiau asmeniškai pastebiu, kad laukiu tėviško Dievo žodžio. Ne proklamacinio, ne stebinančio ar drebinančio. Laukiu ir, manau, visi laukiame raminančio, guodžiančio, drąsinančio, stiprinančio, patariančio žodžio. Savaitės išgyvenimų kupini, laukiame, kad per jus Dievas mums kalbėtų apie mūsų džiaugsmus ir mūsų rūpesčius. Laukiu, kad anot E. Hermann, mano "sielai išaiškintų ją pačią”. Laukiu gyvo, šilto žodžio iš Dievo tarpininko, laukiu Dievo "atsakymo” į savo klausimus.

P. DAUGINTIS, S.J.

     Ruošiamės Lietuvos krikšto jubiliejui. Šie 1986-tieji metai Lietuvos vyskupų paskelbti Sąmoningo tikėjimo metais, kad mes aiškiau ir sąmoningiau pažintume savo tikėjimą, krikštu gautą, iš tėvų ir protėvių paveldėtą. Tam tikslui Jubiliejaus religinės programos komisija paruošė atitinkamą temų ciklą. Vieną iš jų čia norime panagrinėti.

     Religinės programos komisija yra nusistačiusi tas temas nagrinėti ne konferencijų ar paskaitų, bet pokalbio būdu, dalyvių pergyvenimu ir žinių pasidalinimu. Žinoma, rašinyje tai beveik neįmanoma atlikti, tačiau kviečiame skaitytojus tai daryti su savo šeimos nariais ar draugais, arba bent pačiam vienam atsakyti į klausimus.

     Tad imame pirmąją temą iš šešių pasiūlytųjų, būtent: "Kūrėjo Dievo plano laipsniškas atpažinimas, pajuntant Kūrėjo Dievo ištikimybę savo kūriniui ir užtat pamilstant Dievą”.

1. DIEVAS — KŪRĖJAS

     Prisiminkime, kaip Kūrėjas Dievas tveria pasaulį ir mus, žmones. Paskaitykime iš Šv. Rašto, iš Pradžios knygos (1,1-30) arba Didžiojo šeštadienio liturgijos pirmąjį skaitymą. "Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę... Dievas tarė: 'Teknibžda vandenyse daugybė gyvūnų, o virš žemės teskraido paukščiai... Teišaugina žemė įvairių rūšių gyvius, gyvulius, roplius ir visokius laukinius žvėris!’ Ir Dievas matė, kad tai buvo gera”.

Rūta Udrienė

     Pernai rudenį Čikagoje suruoštoje konferencijoje apie tautinės sąmonės išlaikymą išeivijoje Rūta Udrienė skaitė paskaitą tema "Tautinio auklėjimo metodai ir priemonės šeimoje išeivijoje, ypač gyvenant toli nuo lietuviškų centrų”. Ši paskaita buvo išspausdinta ir leidinėlyje "Mūsų vaikas” (1986 m., Nr. 2). Udrių šeima su keturiais vaikais gyvena toli nuo lietuviškų kolonijų, bet savo didelėmis pastangomis yra pasiekusi tai. kad visi vaikai puikiai lietuviškai kalba, moka daug lietuviškų dainų, užsiiminėja muzika ir kartais atlieka programą įvairiuose lietuvių renginiuose. R. Udrienė taip apie savo pastangas ir viltis sako: "Norėtume, kad visi keturi pasirinktų lietuvybės kelią, tačiau žinome, kad gali daugiau ar mažiau jį atmesti. Darome visa, kas bent mūs'sąžinę lietuviškumo atžvilgiu paliks ramią ateityje”, čia jos mintis perspausdiname.    Redakcija

     Visų lietuviškų šeimų tikslai, manau, bus panašūs, nors pagal asmenis ir šitie skirsis. Mūsų šeimos lituanistiniai tikslai yra šitokie:

     1. Išmokyti ateinančią kartą lietuviškai susikalbėti, laiškus rašyti, spaudą skaityti ir joje pasireikšti.

     2. Tarpusavy lietuvių kalbą noriai vartoti, pažinti tėvynės praeitį ir dabartinę padėtį.

     3.    Dainuoti, šokti, išreikšti tautinę dvasią muzika, žodine kūryba ir liaudies menu.

     4.    Sukurti glaudų ir jaukų šeimos ratelį, kurį prisimindami, jaunuoliai panorės sukurti ir savo lietuviškas šeimas.

     5.    Melstis sava kalba ir mylėti tėvynę.

 (Jaunimo konkurse premijuotas rašinys)

Audra Kubiliūtė

     Lietuvos vaikų vaikai, išmėtyti įvairiuosse pasaulio kraštuose, pirmiausia turi nutarti, ar jie nori būti lietuviais, ar ne. Tai yra sąmoningas žmogaus apsisprendimas — jo nepriversi. Ar jis priklauso lietuvių tautai, ar kuriai nors kitai tautybei? Kuo jis save laiko: lietuviu, ar ne?

     Apsisprendimas likti lietuviu, gyvenant svetur, yra keblus klausimas, tačiau čia jo nenagrinėsiu. Pasirinkau rašyti apie pliusus ir minusus būti lietuviu svetur. Mano galvosena šiuo klausimu, manau, truputį skiriasi nuo daugelio kitų. Esu įsitikinusi, kad jeigu žmogus tik turi norą, jis gali likti lietuviu bet kur plačiame pasaulyje. Tie, kuriems lietuvybė yra sunkios pareigos našta, nepajėgs jos išnešti, kur jie bebūtų. Jie dūsaudami tik kitų entuziazmą slopins.

     Suskirstyti dalykus į pliusus ir minusus, atrodo, yra žmogaus tendencijos išdava rūšiuoti daiktus į gerus ir blogus. Pliusai ir minusai priklauso nuo žmogaus: vieno žmo-

Audra Kubiliūtė.

gaus pliusai gali būti kito minusai ir atvirkščiai. Optimistiškai ir drąsiai nusiteikusiam minusai gali būti paversti pliusais. Pesimistiškai į viską žiūrint, kiekvienas pliusas gali būti paverstas minusu.

(Jaunimo konkurse premijuotas rašinys) 

Kęstutis Gorodeckas

     Daug dėmesio dabar yra kreipiama į jaunimą ir jo problemas su rūkymu, gėrimu ir narkotikų vartojimu. Jau seniai reikėjo susirūpinti šiuo klausimu. Ne visas jaunimas vartoja narkotikus, rūko ir geria, bet tie, kurie taip daro, yra reikalingi pagalbos. Jų blogi įpročiai ir blogas elgesys trukdo kitus jaunuolius ir kitus žmones, bet svarbiausia ir blogiausia — tokie jaunuoliai kenkia patys sau.

     Didelę įtaką jaunimui daro gyvenamoji aplinka: draugai, užsiėmimai, mokykla ir t.t. Draugai siūlo pabandyti. Vaikas nenori atsisakyt, nes bijo, kad draugai gali dėl to jį pajuokti, pravardžiuoti, neduoti ramybės. Kiti mano, kad nėra nieko blogo rūkyti, gerti ar vartoti nakotikus. Juk kiti taip daro, ir jiems neatsitinka nieko blogo, tai dėl ko man nepamėginti? Jaunuoliai dažnai taip daro, norėdami būti populiarūs, bet nepagalvoja, kad dėl to gali atsidurti kalėjime ar kapinėse.

Kęstutis Gorodeckas.

     Blogą įtaką jaunimui daro ir televizija, kur rodomi veikėjai rūko ir geria. Jauni žmonės yra linkę sekti kitų pavyzdžiu, tad ir jie pradeda taip elgtis, kaip tie televizijos "herojai”. Bet televizijoje paprastai nerodo, kiek tų gėrikų ar rūkorių pradeda kosėti, apserga ir miršta nuo vėžio.

     Kai kurie pradeda vartoti narkotikus, kai nesiseka mokykloje arba susipyksta su draugais. Kiti turi problemų namie, dėl ko nors labai supyksta nusivilia, tada nori nusiraminti, vartodami narkotikus. Bet reikėtų suprasti, kad narkotikai problemų neišsprendžia, o tik jas padidina.

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

NEPANAUDOJAMI KULTŪROS RŪMAI

     Jau antri metai, kaip Birštonui belieka tik svajoti apie Vilniaus akademinį dramos ir jaunimo teatrą. Dar atsitiktinai atvežamas vienas kitas spektaklis. Anksčiau Birštono kultūros rūmuose tolyginiai buvo rodomi senesnieji ir naujesnieji pastatymai. Dažni svečiai kultūros rūmu scenoje būdavo ir Kauno muzikinio teatro artistai. Birštoniečiai ir dešimtys tūkstančių poilsiautojų yra nuskriausti, o puikūs, gerai įrengti Birštono kultūros rūmai reikiamai nepanaudojami. Ne naujiena komunistų santvarkoje ieškoti, kas dėl to kaltas. Tikriausiai kažkas kažką pamiršo sutarti, pasirašyti?.. (Laisvoji tribūna. "Literatūra ir menas”)

NETVARKA KOLŪKYJE

     "Tiesa” net pirmajame puslapyje rašo apie Moliakalnio (Ignalinos raj.) tarybinį ūkį, kuris pasižymi didžiausia netvarka. Technikos kieme gali pamatyti naujutėlį javų nuėmimo kombainą, kuris visą žiemą išstovėjo atvirame kieme, o jo pjovimo aparatas giliausiame purve už kelių šimtų metrų. Sėjamųjų mašinų ratai taip įklimpę purve, kad reikia suabejoti, ar jos buvo panaudotos sėjai?

     Ūkyje trūksta mechanizatorių — daugelį, ypač jaunimą, atbaido blogos darbo sąlygos. Mechanizatorių eiles taip pat retina ir girtavimas.

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

“GAIVIOS VERSMĖS” KALBA

     Jau šešiolika metų šiame skyriuje kas mėnuo duodavome įvairių kalbos patarimų bei taisymų. Daugelis jų yra surašyta į pernai Kultūros tarybos išleistą knygą "Praktinė lietuvių kalbos vartosena”. Vis dėlto dar ne visi spėjo tais patarimais pasinaudoti — laikraščiuose, žurnaluose ir knygose vis dar knibždėte tebeknibžda rašybos bei skyrybos klaidos, vis dar pasitaiko nemaža nevartotinų žodžių bei posakių.

     Dabar šiame skyriuje pamėginsime kitą metodą — panagrinėsime kokio nors leidinio kalbą. Kaip tik šiuo metu po ranka guli gražiai išleistas, įdomiai suredaguotas Kristijono Donelaičio aukštesniosios lituanistinės mokyklos metraštis "Gaivi versmė”. Pavarčius metraštį, akis atsitiktinai užkliuvo už kai kurių rašybos, skyrybos ir kitokių klaidų. Skyrybos klaidų čia neminėsime, bet pažvelgsime į rašybos klaidas ir į nevartotinus žodžius.

     Kursyvu pateiksime netaisyklingai parašytą ar nevartotiną žodį, skliausteliuose pažymėsime leidinio puslapį, paskui po brūkšnio parašysime, kaip tą žodį reikėtų pataisyti. Kai kur duosime ir trumpą paaiškinimą arba nukreipsime skaitytoją į “Praktinę lietuvių kalbos vartoseną” (PL KV), kur bus galima rasti atitinkamo žodžio paaiškinimą.

išdraskyta(39) — išdraskyta (PLKV, 19).
užgęsę (39) — užgesę (PLKV, 18-19).
liūdesį (39) — liūdesį.
daugyskaitos (40) — daugiskaitos.
gi (50) — o (PLKV, 23, 96).
neįdomų tiradą (50)—neįdomią tiradą.
penkeris metus (51) — penkerius metus (PLKV, 80).

     Vienas pilietis sako klebonui:

     —Klebone, rytoj jūsų bažnyčioje bus mano dukters vestuvės: ar jūs negalėtumėte pakeisti užrašo prie altoriaus?

     —    Bet kodėl jūs norite, kad aš tą užrašą pakeisčiau? — nustemba klebonas.

     —    Argi jums neaišku, klebone, juk ten parašyta: “Viešpatie, atleisk jiems, nes nežino, ką daro”...

*

     —    Girdėjau, kad baigėsi judviejų skyrybų byla. Įdomu, kaip viską pasidalinote?

     —    Žmona pasiėmė baldus, o aš — vaikus.

     —    Na, o kaip su visu kitu turtu?

     —    O, jį pasiėmė advokatai.

*

     Trys škotai karštai meldėsi bažnyčioje, bet kai pamatė, kad rinkliava nebetoli, tai pašnibždomis tarp savęs ėmė kalbėtis ir tuoj tą reikalą išsprendė: vienas apalpo, o kiti du jį išnešė laukan.

■   Libijos katalikų vyskupas Giovanni Martinelli, vienas įžymiausių to krašto vyskupų, yra diktatoriaus Khadafi vyriausybės uždarytas į Benghasi kalėjimą.

■   Nusižudymai jaunesnių kaip 15 m. JAV-se paskutiniu laikotarpiu padaugėjo 800%: 1950 m. tokių nusižudymų buvo mažiau negu 40, o 1985 m. jau 300. Iš viso 1985 m. JAV-se nusižudė apie 28.500 žmonių. Tokius duomenis skelbia Metropolitan Life Insurance bendrovė.

■  Tarptautinis vyskupų sinodas įvyks 1987 metais. Jis bus skirtas svarstyti pasauliečių uždavinius Bažnyčioje, visuomenėje santykiuose su dvasininkais ir kitais pasauliečiais. Taipgi bus nagrinėjamas pasauliečių dvasinis gyvenimas, jų politinė veikla, suaugusių religinis švietimas, parapinis ir šeimos gyvenimas.

■ Popiežius Jonas Paulius II planuoja antrą kelionę į JAV. Be kitų uždavinių, ta kelionė turės pagyvinti popiežiaus ryšius su ispaniškai kalbančiais Amerikos gyventojais.

■  Čikagos arkivyskupijoje kardinolui talkina 6 vyskupai padėjėjai. Arkivyskupija turi 886 kunigus, iš kurių 262 yra liguisti, pasitraukę pensijon ar išvykę kitur gyventi. Arkivyskupijos ribose darbuojasi 1031 vienuolis kunigas. Nuolatinių diakonų yra 468, seselių vienuolių 5371. Užsienio misijose dirba 14 vienuolių brolių ir 97 seselės iš Čikagos arkivyskupijos. Parapijų vyskupijoje yra 446, koplyčių 348.

“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” KONKURSAS

     600 metų Lietuvos krikšto sukakties proga skelbiame dvidešimt aštuntąjį straipsnio konkursą. Daugumas siūlomų temų turi ką nors bendra su krikščionybe, bet pridedame vieną kitą ir kitokios rūšies temą, tinkančią ypač jaunimui.

     Siūlome šias temas:
     1.    Ką krikščionybė davė Lietuvai?
     2.    Ką man reiškia būti krikščioniu?
     3.    Gyvos krikščioniškosios dvasios bruožai.
     4.    Bažnyčios reikšmė krikščionio gyvenime.
     5.    Krikščioniškosios dorovės pagrindai.
     6.    Bažnyčia ir pasaulis.
     7.    Lietuvių išeivijos religiniai uždaviniai.
     8.    Krikščioniško gyvenimo pavyzdys (čia galima aprašyti, kad ir beletristine forma, kokį nors pavyzdingą, idealų krikščionį, tikrą ar fantazijos sukurtą).
     9.    Ar mūsų jaunimo organizacijos padeda ugdyti gyvąją krikščionybę?
     10.    Ar verta dalyvauti lietuviškoje veikloje ir lietuvių organizacijose?
     11.    Kiek įtakos turi tėvų nuomonė, pasirenkant studijų šaką, profesiją ir gyvenimo draugą ar draugę?
     12.    Ko dabartinis mūsų jaunimas labiausiai trokšta ir siekia?

     Šiame konkurse dalyviams paliekame daugiau laisvės, griežtai neskiriame temų suaugusiems ir jaunimui. Visas temas gali rašyti ir suaugusieji, ir jaunimas, tik jaunimas turi paminėti, kad straipsnis skiriamas jaunimo konkursu. Mat jaunimui bus taikomi švelnesni reikalavimai. Taip pat paliekame laisvę ir šiek tiek kitaip formuluoti temas, laikantis čia nurodytos medžiagos.