religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1986 / GRUODIS - DECEMBER / VOLUME XXVII, NO. 11

KALĖDŲ NUOTAIKOS

361

 Juozas Vaišnys, S.J.

KALĖDOS IR . . . AMŽINOS KALĖDOS

363

 Kun. Jonas

LIETUVIŲ KATALIKŲ RELIGINĖ ŠALPA

364

 Red.

NE BAIMĖS, BET MEILĖS DVASIA

365

 Chiara Lubich

TEOLOGINIAI MĄSTYMAI

366

 Vytautas Bagdanavičius

LIETUVIŠKI PAPROČIAI: GRUODIS

370

 Danutė Bindokienė

PASAULIO LIETUVIŲ ANKETA, 1985-1986

375

 Dr. K. Trimakas

DIDŽIOJI LAIMĖ

377

 H. S. Braun, O.M.Cap.

KAIP JAUNIMAS GALĖTŲ PRISIDĖTI PRIE LIET. IŠLAIKYMO

380

 Rūta Udrienė

KOKIOS SAVYBĖS UGDO IR KOKIOS ŽUDO DRAUGYSTĘ

382

 Paulius Bindokas

KO MES LAUKIAME IŠ AUKLĖTOJŲ

383

 Auris Jarašūnas

TĖVYNĖJE

384

 Gediminas Vakaris

KALBA

339

 Juozas Vaišnys, S.J.

ATSIŲSTA PAMINĖTI

390

 Red.

ĮVAIRYBĖS

391

 Red.

TRUMPAI IŠ VISUR

392

 J. Pr.

1986 M. “LAIŠKŲ LIETUVIAMS” TURINYS

394

 Red.

Šis numeris iliustruotas nuotraukomis iš Lietuvių katalikų religinės šalpos veiklos. Viršelio piešinys — Rasos Krokytės.

Laiškai Lietuviams — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July / August, when bimonthly, for $10.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636. Second class postage paid at Chicago, IL and additional mailing offices. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636.

JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

     "Ugnies į žemę atnešti atėjau ir ko noriu, jei ne to, kad ji kūrentųsi”, pasakė prieš du tūkstančius metų Mesijas, atėjęs į mūsų vargingą pasaulį, kuriam trūko šviesos, šilimos ir meilės. Jis pats buvo ta išganingoji ugnis, apšvietusi ir sušildžiusi tamsoje paskendusį ir žiemos ledu apdengtą pasaulį. Jis apšvietė ir sušildė tamsoje besiblaškančias ir dvasinį šaltį kenčiančias žmonių širdis, įžiebdamas jose tikrosios meilės ugnį. Ir mūsų laikams trūksta tos dieviškosios ugnies, kuri sutirpdytų suledėjusias brolių ir seserų širdis ir sujungtų jas į šviesią galingą vienybę, į karštą brolišką vienas kito meilę.

     Kiekvienas vakaras apgaubia žemę rimtimi, bet gal nuostabiausias yra tas vakaras, kai aplink kūčių stalą susėdusios šeimos surimtėja, susikaupia ir susimąsto. Žmogus pasijunta stovįs prieš didelę paslaptį, kai Dievas tampa žmogumi, dangus pasiekia žemę, kai įžeistasis ateina kentėti už įžeidėją, kai antgamtinę laimę praradusia jam vėl suspindi linksmas atgimimo rytas, kai jo likimas jau nėra tik mirtis ir kapas, bet amžino gyvenimo vartai tuoj vėl atsivers. Tikrai nuostabi toji Betliejaus paslaptis: dievybė čia jungiasi su žmogybe, džiaugsmas maišosi su melancholija, ilgas, bet viltingas šviesos laukimas pagaliau vainikuojamas pasiaukojančios meilės.

     Kristus gimdamas atnešė pasauliui gyvenimą, džiaugsmą, laimę, viltį ir meilę. Jis atėjo į tikro gyvenimo ištroškusią žemę, atskrido, lyg tas legendarinis pelikanas, kuris maitina vaikus savo krūtinės krauju. Žmogus gyveno alkanas, ištroškęs ir liūdnas. Jo gyvenimas gal buvo tik laidotuvių procesija, nes gyveno atsiskyręs nuo Dievo. Kalėdos yra pirmasis žmogaus susitikimas su Dievu. Tai yra tikrojo gyvenimo seniai lauktoji pradžia. Linkime, kad Kalėdų džiaugsmas tęstųsi visus metus, kad susitikimas su Dievu būtų be atsiskyrimo.

Lietuvių katalikų religinė šalpa saugo Sibiro maldaknygės originalą su rožiniu iš Sibiro. Nuotraukoje originalas su vertiniais į anglų, ispanų, vokiečių, italų ir kinų kalbas.

KUN. JONAS

. . jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose” (Lk 2,11).

     Visokių gimsta kūdikių. Gimsta piliečiai mylimam karaliui, gimsta ir eiliniams žmonėms, gimsta ir varguoliams. Visi gimsta taip pat. Bet yra skirtumas, kaip kas juos priima. Kai pirmą kartą viešai parodo gimusį karaliaus šeimos kūdikį, tai subėga tūkstantinės minios pasižiūrėti ir kelti ovacijų. Kai gimsta eilinio piliečio namuose, tai džiaugiasi giminės, draugai ir kaimynai. 0 kai gimsta neturtingo vargšo namuose, tai kartais ir tėvai nelabai tesidžiaugia, nors jį myli. Ne retai pasako: "Geriau būtų, jei nebūtum gimęs”, nes žino, kad jis turės vargelį vargti.

     Kalėdų naktis. Betliejaus apylinkėse snūduriuoja ir budi piemenys prie savo avių bandų. Staiga "nutvieskia juos Viešpaties šlovės šviesa”. Išsigąsta. Angelas ramina: "Nebijokite. Štai aš skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai... Jums gimė Viešpats Mesijas”. Atsiranda ir gausi dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama: "Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms”.

     Šių metų spalio mėn. 25 d. buvo labai iškilmingai Niujorke paminėta lietuvių katalikų religinės šalpos 25 metų jubiliejus. Iškilmės buvo pradėtos šv. mišiomis Šv. Patriko katedroje. Jas koncelebravo nemažas skaičius vyskupų ir kunigų, lietuvių ir amerikiečių. Po mišių buvo iškilmingas renginys Niujorko Waldorf Astoria viešbutyje. Ta proga buvo įteiktas ypatingas žymuo Čikagos kardinolui Juozui Bernardin už jo visokeriopą pagalbą Lietuvos tikintiesiems. Taip pat buvo pagerbtas vysk. Vincentas Brizgys, kuris nuo pradžios vadovauja Religinei šalpai, ir prel. Jonas Balkūnas, vienintelis likęs Religinės šalpos steigėjas, bei kun. Stasys Raila, pirmasis Religinės šalpos reikalų vedėjas.

     Iškilmėse dalyvavo valdžios bei kitų įvairių institucijų atstovai. Religinės šalpos sidabrinio jubiliejaus rengimo komitetui vadovavo dr. Juozas Kazickas ir ponia Aleksandra Kazickienė.

CHIARA LUBICH

     "Dievas gi mums davė ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir protingumo Dvasią” (2 Tim 1,7).

     Apaštalas Paulius tuos žodžius rašė laiške Timotiejui, savo bendradarbiui, kurį jis buvo siuntęs darbuotis Efezo bendruomenėje. Timotiejui tas pavedimas buvo sunkus, nes ten reiškėsi piktnaudžiavimas, kurį reikėjo smerkti, ir klaidingos idėjos, kurias reikėjo atmesti. Jis jau buvo beprarandąs drąsą, nes buvo jaunas ir drovus, labiau linkęs vengti, negu situacijas pasitikti. Šv. Paulius ir priminė, kad charizmą — malonių dovaną — kurią jam Dievas davė, turi naudoti, darbuodamasis Bažnyčios gerovei. Toji dovana duos jam stiprybę, meilę ir išmintį.

     Iš tikrųjų Timotiejui reikėjo ir drąsos skelbti Evangeliją, ir stiprybės vadovauti bendruomenei. Tvirtumas kartu su maloningumu, išmintimi ir apdairumu galėjo jam padėti veikti tinkamu metu ir tinkamoje vietoje, žinoti, ką kalbėti, ką daryti kiekvienu atveju ir kaip elgtis su kiekvienu asmeniu.

VYTAUTAS BAGDANAVICIUS

76. FIGOS MEDIS IR DIEVO PAŽINIMAS

     "Jėzus atsakė: 'Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu?’ ”

     Šis Kristaus atsiliepimas liudija, kad ir jo mintyje buvo klausimas, kaip žmogui ateina tikėjimas. Tai yra tas pats klausimas, kurį svarstėme praėjusiame mąstyme. Kristus nesivaržo konstatuoti, kad Natanaeliui tikėjimas atėjo dėl to, kad jis buvo pažintas kaip asmuo. Mes dažnai einame į tikėjimą greičiau priešingu keliu. Mes norime Dievą pilnai ir visapusiškai pažinti ir aptarti, kas iš tikrųjų yra neįmanoma, kol gyvename žemėje. Tačiau ir mums galioja Natanaelio tikėjimo išpažinimo kelias, vedąs prie Dievo tuo būdu, kad žmogus yra Dievo pažintas. Tas pats pažinimas, kuris buvo Kristaus pasakytas Natanaeliui, galioja ir mums. Ir mes esame Dievo pažįstami; tai gali ir mus paskatinti į tikėjimo išpažinimą.

     Kas buvo tas medis, po kuriuo Jėzus matė Natanaelį? Apie tą medį neretai užsimenama Egipto Mirusiųjų knygoje ("The Book of Dead”, Egyptian Literature, E. Wilson Edition, 1901 m. London, New York). Skyriuje, pavadintame "Pažinimu”, randame šitokias žinias apie figos medį ir Dievo pažinimą. Vienas asmuo ten šitaip aprašo Dievo pažinimo patirtį: "Aš esu savo gyvenimo valdovas. Aš čia atėjau iš Re-aa-urt miesto. Osyrio miesto. .. Aš apkabinau figos medį ir jį padalinau. Aš atsidariau kelią sau pačiam pas Sekhiu dievus iš Tuat. Aš atėjau pamatyti to, kuris gyvena savo dieviškame ureus, veidas į veidą, akis į akį, ir pasidaviau vėjui, kai jis atėjo. .. Tu esi manyje, ir aš esu tavyje. Ir tavo savybės yra mano savybės. Aš esu užtvindymų dievas... Mano formos yra formos Khepera dievo... Aš atėjau, kaip žmogus be supratimo, ir išeisiu stipraus Khu forma. Ir aš žiūrėsiu į savo išvaizdą, kuri bus išvaizda vyro ir moters per amžių amžius” (47 psl.).

Lietuvių katalikų religinės šalpos direktoriai tariasi su dabartiniu Religinės šalpos reikalų vedėju kun. Kazimieru Pugevičium (pirmas iš kairės). Toliau sėdi: prel. P. Bulovas, kun. J. Pakalniškis ir buvęs Religinės šalpos reikalų vedėjas kun. S. Raila.

     Ir Kristaus gyvenime mes sutinkame vieną keistą epizodą, ryšium su figos medžiu.

DANUTĖ BINDOKIENĖ

     Lietuviai, kaip ir kitų tautų žmonės, šventes visuomet mėgo ir tebemėgsta. Dabar, kai mūsų gyvenimas yra įvairesnis ir prabangesnis, didžiosiosios šventės tiek daug nesiskiria nuo paprastesnių šventadienių. Senovės lietuvio kaimiečio gyvenime šventės buvo labai laukiamos, nes jos suteikdavo įvairumo, progos atitrūkti nuo sunkių kasdieninių darbų, geriau pavalgyti, gražiau apsirengti, pasižmonėti. Šventėms žmonės iš anksto ruošdavosi, nes jos buvo maloni atgaiva monotoniškame kaimo gyvenime.

     Didžiausia žiemos šventė, be abejo, yra Kalėdos—Kristaus užgimimo paminėjimas. Tiesa, senojoje Lietuvoje jos nebuvo taip iškilmingai švenčiamos, kaip Velykos, kurias žmonės laikė svarbiausia metų švente, bet ir Kalėdos, kartu su Kūčiomis, sudarė turtingą lietuviškų papročių ir tradicijų komplektą.

Kompiuterio programuotojas Sy Klausner ir Lietuvių katalikų religinės šalpos iždininkė Marijona Skabeikienė sustatė lietuvišką šriftą IBM kompiuteriams.

     Kalėdoms ruoštis pradedama keturias savaites prieš gruodžio 25 d. — su advento pradžia. Seniau adventas buvo rimties ir susikaupimo metas, nors ir ne taip suvaržytas pasninkais ir maldomis, kaip gavėnia. Advente buvo susilaikoma nuo viešų pasilinksminimų, pasišokimų, dainavimo. Dar mūsų senelių laikais Lietuvoje advento metu niekas nekeldavo vestuvių, nebent būtino reikalo atveju, bet tuomet vestuvės būdavo labai kuklios ir privačios (juk nėra kuo didžiuotis, kad jaunoji laukiasi pavainikio!).

DR. KĘSTUTIS TRIMAKAS

 (Pranešimas visuomenei)

     Prieš pradedant platinti Pasaulio lietuvių anketą, kai kas pranašavo, kad ši anketa parodys tik tai, ką mes jau ir "paprasta akim” matome, t.y., kad išeivijoje nutaustam, ypač jaunimas. Pranašystė ne visai išsipildė.

     Ši anketa neparodė vien tik tai, kad lietuviai, ypač jaunimas, nutausta. Ji savo platumu ir išsamumu atskleidė lietuvių kilmės žmonių keturiuose kontinentuose etninę savijautą, tautinius ryšius bei plyšius, tautinės sąmonės įvairavimą kartose, gyvenamųjų kraštų skirtingą įtaką ir kt.

     Pavyzdžiui: be abejo, lietuviškiausia yra išeivijos vyriausioji karta. Tačiau šalia to ši anketa parodė, kad po vyriausiosios kartos lietuviškiausiai jaučiasi jauniausias jaunimas (10-20 m. amžiaus); mažiau — vyresnysis jaunimas (21-29 m.); dar mažiau — vidurinioji karta. Taigi ši anketa apibūdino nutautimą kaip kreivę tiksliau, sudėtingiau ir faktiškiau, negu "paprasta akim” matyti. Ji dargi nurodė ir kraštų bei vyrų-moterų skirtumus (bet apie tai kitą kartą). Jau vien iš čia suminėtų anketos rezultatų turime praktiškas išvadas veiklai: jauniausią jį jaunimą lietuviškume grūdinti, vyresnįjį jaunimą remti, viduriniąją kartą — susigrąžinti (plačiau apie tai ateityje).

HENRICH SUSO BRAUN, O.M.Cap.

     Laime, laime — koks magiškas žodis tu esi! Nuo vaikystės dienų tu mane sėste apsėdai ir nebepaleidi, ir verste verti mane vis ieškot tavęs.

     Tavo, Viešpatie, išminčiai įrodinėja, jog taip ir turį būti, kad aš negalįs atsispirti ir turįs laimės ieškoti. Jie sako, jog taip, kaip protas esąs padarytas ieškoti tiesos ir be jos negalįs nurimti, negalįs pakęsti melo ir nežinios, taip ir mano valia esanti padaryta ieškoti to, kas bent jai atrodo gera, kas jai daro gera. Juk ir mano akys padarytos šviesai, spalvoms ir formoms regėti. Ar noriu, ar nenoriu, kito nieko jos negali daryti. Jeigu mano valia neapsnūs, tai ji, nori ar nenori, turi siekti gėrio. Net ir nusidėdama ji nenusideda vien todėl, kad jai patiktų nusidėti, kad jai patiktų blogis. Valia nusideda tik todėl, kad blogis, nuodėmė ją suvilioja, prisidengdama gėrio ar kurios nors vertybės žaviu rūbeliu. Blogybė niekada nėra vertybė. Nė vienas žmogaus darbas nėra perdėm blogas ir nieko nevertas. Net ir blogiausiu atveju jis yra gėrio ir blogio mišinys. Valia regi visad tik to mišinio gerąjį krislelį ir to geidžia, to siekia. O kadangi mano valios gėrio troškimų plotai yra tiek pat platūs, kaip ir proto žinojimo sritis yra neribota, tai ir mano valios troškimams taip pat nėra galo, kaip ir pažinimams. Visuomet atsiranda iki šiol nežinomų ar nesuprantamų dalykų, prie kurių protas tuojau pat limpa. Lygiai taip atsiranda ir valiai visada naujų gėrybių-vertybių, kurių ji tučtuojau geidžia ir siekia. Valia niekad nepasitenkina gėrio, laimės trupinėliu. Ji nori viso gėrio, visos pilnos laimės. Tokia jau yra mano valios prigimtis, nors kartais ji laimės ieško ten, kur jos nėra ir negali būti.

     Iš kur, Viešpatie, tas žmogaus proto ir valios nepasotinamas tiesos ir gėrio ilgesys, alkis, troškulys? Gal jis todėl toks beribis, kad Tu mus sutvėrei pagal savo paveikslą ir panašumą? Tu esi begalinis, nieku neapribotas, tai ir mano norai begaliniai, jie niekaip negali pasitenkinti ribotais niekučiais, blizgučiais.

Rūta Udrienė

(Praėjusią vasarą Rūta Udrienė skaitė paskaitą "Dainavoje” skautams akademikams. Čia pateikiame kai kurias tos paskaitos mintis. Redakcija).

     Organizacinis jaunimas turėtų visuomet tarpusavy tik lietuviškai kalbėti. Sueigose ir susirinkimuose turėtų ant stalo būti lietuvių kalbos žodynas. Kai kalbant ir diskutuojant pritrūktų kokio nors lietuviško žodžio, tuoj būtų galima j j susirasti žodyne. Čia reikėtų save disciplinuoti, niekad nevartoti svetimo žodžio, bet stengtis susiieškoti lietuvišką. Taip elgiantis, ir silpniau mokantieji lietuviškai tuoj padarys pažanga

     Mums trūksta teminių žodynėlių. Galbūt organizacijų vadovai galėtų užduoti jaunimui paruošti tokius žodynėlius, pvz.: žvėrių, žuvų, paukščių, augalų ir t.t. Čia reikėtų rimtai padirbėti. Šiam tikslui medžiagos galėtume gauti iš dabartinės Lietuvos, o taip pat iš įvairių mūsų išeivijos archyvų. Organizacijos galėtų nusiųsti gabesnius jaunuolius tokiuose  archyvuose pasidarbuoti ir parinkti medžiagos. Išleistuose žodynėliuose ar kitokiuose leidinėliuose reikėtų įdėti ir kiekvieno talkininko pavardę, nes jų darbas tikrai vertas bent tokio atpildo.

     Jaunimas galėtų prisidėti prie lietuvybės išlaikymo šeimose, įrašydamas į juosteles vyresniosios kartos asmenų prisiminimus apie savo vaikystę, apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, apie okupacijos metus, tremtinių stovyklas ir įsikūrimą dabar gyvenamuose kraštuose. Ne kiekvienas senesnio amžiaus asmuo moka apsieiti su magnetofonu, tačiau kiekvienas turi įspūdingą asmeninę istoriją ir turbūt mielai bendradarbiautų su techniškai išsilavinusiu mūsų jaunimu. O jaunimas praturtėtų ne vien savo bei mūsų, lietuvių, bendros istorijos supratimu, bet ir pasiklausytų lietuvių kalbos. Jaunos šeimos galėtų pirkti arba skolintis garsajuosčių iš organizacijų centro. Garsinės medžiagos mums labai trūksta, o finansiškai tai nėra brangus užmojis.

Paulius Bindokas

     Kiekvienas žmogus pasaulyje nori būti laimingas. Apie tą laimės troškimą dainuojama populiariose dainose, rašoma knygose, net kai kurių valstybių konstitucijoje įrašyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai siekti savo asmeniškos laimės (pvz., JAV-bių konstitucijoje). Žinoma, jeigu žmonių paklaustume, kas yra laimė ir kada žmogus yra laimingas, tai gautume labai daug skirtingų atsakymų. Bet aš manau, kad viena laimės sąlyga daugeliui žmonių būtų bendra: laimė yra turėti gerų draugų. Nelaimingas ir tikrai neturtingas yra toks žmogus, kuris niekad nepritampa prie kitų, yra labai vienas, neturi nė vieno draugo. Draugystės ypač svarbu jaunuoliams. Kai suaugusieji (įskaitant jaunuolio tėvus) jaunuolio nesupranta, kritikuoja, net smerkia jo elgesį, tikras draugas gali nuraminti, paguosti, suteikti stiprybės. Kai atrodo, kad visas pasaulis prieš tave nusistatęs, tik geras draugas gali būti tvirta atrama.

     Draugystės tik šiaip sau neatsiranda — jas reikia ugdyti, auginti ir gerai prižiūrėti, kitaip — jos sunyksta. Geras draugas gali net pavirsti piktu priešu. Kad tikra ir išliekanti draugystė išsivystytų, yra daug stambesnių ir smulkesnių reikalavimų.

Auris Jarašūnas

     Pasitaiko, kad matome lietuviškose organizacijose, susirinkimuose ar stovyklose auklėtojus, kurie niekam tikę. Yra tokių, kurie nežino, ką reiškia žodis atsakomybė. Kai kurie tėvai pyksta, kad šių dienų auklėtojai turi daug blogos įtakos jų vaikams. Kiti tėvai kaltina tam tikrus auklėtojus, kad jie net sugadino jų vaikus. Ar jie teisingi, ar jie tikisi per daug iš auklėtojų? Tai priveda prie įdomaus klausimo: ko mes laukiame iš auklėtojų?

     Tėvai laukia, kad auklėtojai jų sūnų ar dukterį padarytų geresnį, bet yra tėvų, kurie per daug tikisi. Jie tikisi, kai mokykloje mokytojas jų vaiką padarys protingą, skautai pavers jį gamtos draugu, kunigai jį padarys religingą angeliuką, o lietuviška mokykla iš jo pagamins gerą lietuviuką. Aiškiai matosi, kad tie tėvai, kurie to tikisi, netrukus nustebs, pamatę, kad jų vaikai tokie neužaugo. Reikia atsiminti, kad auklėtojai nėra kažkokie dievai, iš dangaus atskridę. Jie yra tik žmonės, o žmonės daro klaidas. Negalime kaltinti neatsakingų auklėtojų dėl daugumo vaikų trūkumų. Tėvai turi daugiausia įtakos vaiko gyvenime, tai jie tik save gali kaltinti, nes jie neužtenkamai vaikus prižiūrėjo, neteisingai juos užaugino ar nedavė gero pagrindo.

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

KAUNO MARIŲ PAPLŪDIMIUOSE

     Kauno marios, jų pakrantės — viena populiariausių poilsio zonų. Pakrantėse daug patogių paplūdimių. Geriausiai sutvarkytas ir labiausiai lankomas Pažaislio paplūdimys.

     Daugumoje Kauno marių poilsiavietėse maudytis pavojinga — staigiai gilėja krantas. Greta Pažaislio, paplūdimio prieplaukos link, yra labai klastinga vieta — gili duobė. Čia kasmet skęsta vaikai.

Religinėje šalpoje dirbantys buhalteris Jonas Sidtis ir mašinistė Ona Sidtis.

     Kauno marių krantai traukiasi. Per pirmuosius penkerius marių gyvavimo metus daugelyje vietų pakrantės atsitraukė vidutiniškai apie 15-20 metrų. Smarkiai ardomi iškyšulių šlaitai. Didelę įtaką krantams turi srovės, susidarančios, kilus bangavimui. Jos taip pat pavojingos poilsiautojams, kurie turi būti itin atsargūs ties Dvareliškėmis ir Neronimis. Krantus apsaugoti sodinami želdiniai labai sunkiomis sąlygomis, nes kai kur statūs šlaitai net 45 laipsnių.

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

DAR APIE SVETIMŲ TIKRINIŲ VARDŲ RAŠYMĄ

     Kai kas prikiša "Laiškams lietuviams”, kad juose nėra vienodumo, rašant svetimus tikrinius vardus. Taip, vienodumo nėra ir nežinia, ar kada jis bus. Tai yra problema, dėl kurios Lietuvoje jau nuo seniai ginčijasi kalbininkai ir vis šio klausimo kaip reikiant neišsprendžia. Dabar ten yra nutarta beveik visus svetimus vardus transkribuoti. Žinoma, tokiu būdu yra pasiekta tam tikro vienodumo, bet kas iš to? Skaitydamas tuos transkribuotus vardus, dažnai nežinai, apie ką ten kalbama, kaip iš tikrųjų originalia kalba tas žodis rašomas. Štai, pavyzdžiui, rašant apie tenisą, kartais yra minimas kažkoks Rozuolas. Kažin ar daug kam ateitų į galvą, jog tai rašoma apie australų teniso žvaigždę Rosewall? Be to, toji transkripcija nėra labai tiksli. Ne visuomet mes savo rašmenimis galime atkurti tikslų kitos kalbos žodžio tarimą. Tas pat yra, pavyzdžiui, su Nicaragua. Jis transkribuojamas Nikaragva, bet neseniai vienas lietuvis, gyvenąs tos šalies kaimynystėje, prieš tokią transkripciją protestavo, sakydamas, kad jau tiksliau būtų rašyti Nikaraguva.

     Transkribuojant svetimus vardus, reikėtų būtinai, bent pirmą kartą, skliausteliuose duoti originalią to vardo rašybą. Atrodo, kad Lietuvoje prie to jau ir yra einama.

Juozas Brazaitis. RAŠTAI. VI tomas. Vienų vieni. Rezistencija. Redakcinė komisija: Alina Skrupskelienė, Česlovas Grincevičius. Aplankas ir viršelis Ados Sutkuvienės. Iliustracijos tekste Pauliaus Jurkaus. Išleido “Į laisvę” fondas lietuviškai kultūrai ugdyti 1985 m. Spausdino “Draugo” spaustuvė, 4545 W. 63rd St., Chicago, IL 60629. Kieti viršeliai, 578 psl., kaina nepažymėta.

Bronys Raila. TAVE MYLĖTI TEGALIMA IŠ TOLO. Radijo prakalbos į Lietuvą 1983-1985. Leidėjas -mecenatas Kostas Ramonas. Aplankas — Vytauto O. Virkau. Spausdino “Draugo” spaustuvė. 442 psl., kaina 8 dol.

IŠĖJĘS NEGRĮŽTI. Marius Katiliškis gyvenime ir kūryboje. Redagavo Violeta Kelertienė. Aplankas ir knygos meninė priežiūra Vytauto O. Virkau. Aplanko nuotrauka Henrietos Vepštienės. Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 7338 S. Sacramento Avenue, Chicago, IL 60629. Tiražas: 800. Spaudė “Draugo” spaustuvė. Kieti viršeliai, 272 psl., kaina 10 dol.

DINOZAURAI ALIASKOJE...

     175 dinozaurų kaulų ir dantų liekanų aptiko paleontologų ekspedicija, vadovaujama dr. Viljamo Klemenso iš Kalifornijos universiteto. Pasak jo, dinozaurai Aliaskoje dar gyveno prieš 70 milijonų metų. Radiniai dar kartą patvirtino, kad tie gyvūnai negalėjo išnykti dėl kokio kosminio kataklizmo, bet juos išnaikino pamažu kintanti aplinka.

170 TŪKSTANČIŲ VIETŲ MEČETĖ

     Šventajame musulmonų mieste Medinoje pradėta didinti pranašo Mahometo mečetė. Po rekonstrukcijos joje tilps 170 tūkstančių žmonių.

VALGYMO LAZDELIŲ PROBLEMA

     Nors tradicinėje Japonijos virtuvėje pastaruoju metu vyksta daug pakitimų, tačiau valgymo lazdelių eilinis japonas dar negali atsisakyti. Valgymo lazdelės pagal higienos taisykles yra vienkartinės, todėl jų suvartojama astronominiai kiekiai. Pavyzdžiui, 1984 m. vien tik restoranuose suvartota 11,3 milijardų lazdelių. O kiek jų suvartota privačiuose namuose, apskaičiuoti neįmanoma.

     Anksčiau panaudotos lazdelės buvo deginamos virtuvėse, o dabar jos išmetamos į šiukšlių dėžes. Lazdelėms reikia daug medienos, o jos Japonijai labai trūksta. Ta mediena importuojama iš Filipinų ir Indonezijos. Gatavų lazdelių įvežama iš Pietų Korėjos. Kinai pradėjo vartoti lazdeles, pagamintas iš lengvai plaunamų plastmasių, bet japonai reikalauja medinių.

■    Vatikano naujais potvarkiais, krašto vyskupų konferencija gali suteikti teisę kariuomenės ordina-riatui steigti savas kunigų seminarijas, nepriklausyti vietos vyskupui, turėti savą kariuomenės vyskupą, neturintį jokių tiesioginių pareigų kitoje vyskupijoje.

■    Pasaulyje klierikų, besiruošiančių į kunigus, skaičius nuo 1970 iki 1984 m. padidėjo 7.311. Didžiausias padidėjimo procentas Afrikoje. Apie tai pašaukimų dienos proga paskelbė popiežius Jonas Paulius II.

■    JAV-se yra 6.000 vyrų pranciškonų, 40.000 moterų pranciškonių ir 55.000 tretininkų. Iš viso — apie 100.000 šv. Pranciškaus sekėjų.

■    Čekoslovakijoje liepos mėnesį daugiau kaip 100.000 tikinčiųjų dalyvavo maldininkų kelionėje į Levocos Marijos šventovę.

■    Nikaragvos vyskupai bendru laišku kreipėsi į viso pasaulio vyskupų konferencijas, atkreipdami dėmesį į didėjančią priespaudą Bažnyčiai. Vyskupai yra nuolat puolami, šmeižiami, tam panaudojant spaudą, radiją, televiziją. Valstybės saugumas stengiasi savo kontrolėn paimti kunigus ir veiklesnius pasauliečius. Ištremta 17 kunigų ir dvi seselės. Uždaryti katalikų laikraščiai “Iglesia” ir “La Pren-sa”, uždaryta katalikų radijo stotis. Mėginama sukurti valdžiai paklusnią vadinamą “Liaudies Bažnyčią”.

ĮVAIRŪS STRAIPSNIAI
 
 
MOKSLAS
 
 
ŠEIMA
 
 
JAUNIMAS
 
 
KNYGOS
 
 
EILĖRAŠČIAI
 
 
 
 
 
 
 
TRUMPAI IŠ VISUR — visuose numeriuose yra trumpų žinučių iš katalikiškojo pasaulio.
 
“Laiškai lietuviams” — Tėvų Jėzuitų leidžiamas religinės ir tautinės kultūros mėnesinis žurnalas. Redaguoja Juozas Vaišnys, S.J. Administratorė — Aleksandra Likanderienė. Redakcijos ir administracijos adresas: 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636. Tel. (312) 737-8400.
 

“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” KONKURSAS

     600 metų Lietuvos krikšto sukakties proga skelbiame dvidešimt aštuntąjį straipsnio konkursą. Daugumas siūlomų temų turi ką nors bendra su krikščionybe, bet pridedame vieną kitą ir kitokios rūšies temą, tinkančią ypač jaunimui.

     Siūlome šias temas:

     1.    Ką krikščionybė davė Lietuvai?
     2.    Ką man reiškia būti krikščioniu?
     3.    Gyvos krikščioniškosios dvasios bruožai.
     4.    Bažnyčios reikšmė krikščionio gyvenime.
     5.    Krikščioniškosios dorovės pagrindai.
     6.    Bažnyčia ir pasaulis.
     7.    Lietuvių išeivijos religiniai uždaviniai.
     8.    Krikščioniško gyvenimo pavyzdys (čia galima aprašyti, kad ir beletristine forma, kokį nors pavyzdingą, idealų krikščionį, tikrą ar fantazijos sukurtą).
     9.    Ar mūsų jaunimo organizacijos padeda ugdyti gyvąją krikščionybę?
     10.    Ar verta dalyvauti lietuviškoje veikloje ir lietuvių organizacijose?
     11.    Kiek įtakos turi tėvų nuomonė, pasirenkant studijų šaką, profesiją ir gyvenimo draugą ar draugę?
     12.    Ko dabartinis mūsų jaunimas labiausiai trokšta ir siekia?

     Šiame konkurse dalyviams paliekame daugiau laisvės, griežtai neskiriame temų suaugusiems ir jaunimui. Visas temas gali rašyti ir suaugusieji, ir jaunimas, tik jaunimas turi paminėti, kad straipsnis skiriamas jaunimo konkursui. Mat jaunimui bus taikomi švelnesni reikalavimai. Taip pat paliekame laisvę ir šiek tiek kitaip formuluoti temas, laikantis čia nurodytos medžiagos.