DR. JUOZAS PRUNSKIS
AMŽIAIS žmonių dėmesį traukiąs kūrybingasis dramaturgas Šekspyras yra pasakęs: "Nėra kitų tamsybių, tik ignorancija." Dėl to taip labai mes visi branginame mokslą, ignorancijos priešingybę. Įdomiai mokslo reikšmę nusako prancūzų rašytojas Francois Coppee: "Mokslas yra žmonijos ranka, bet ji tenurodo žmogui kelią tik iki paskutiniųjų žvaigždynų ribų, o nemirtingumo klausime palieka mums naktį širdyje". Čia jis pabrėžia žmonijai reikalą kito švyturio — religijos. Religija nėra priešinga mokslui. Mokslas ir religija vienas kitą gražiai papildo. Teisingai šiuo klausimu yra pasakęs prof. Henry: "Asmuo, kurs mano, kad religija ir mokslas yra vienas kitam priešingi, turi būti arba labai jaunas moksle, arba didelis ignorantas religijoje."
Eilė mokslininkų surado, kad religija derinasi su mokslu, netgi yra mokslo žadintoja. Vaizdžiai šiuo reikalu kalba mokslininkas I. L. Agassiz: "Atvirai pasakysiu, kad ilgų mokslinių stebėjimų patyrimas mane įtikino, kad tikėjimas Dievu, kurs yra už žmogiškojo žinojimo chaotiškų ribų, duoda nuostabų paskatinimą skverbtis į nežinojimo sritis."
J.A.V. katalikai turi 265 universitetus ir kolegijas
Galime pasidžiaugti, kad J .A. V. katalikai labai brangina mokslą. Šiame krašte katalikai išlaiko 13.726 mokslo ir auklėjimo įstaigas. Jose dirba 160.447 mokytojai ir profesoriai: 10.890 kunigų, 802 klierikai, 4,778 broliai vienuoliai, 98.471 sesuo vienuolė ir 45.506 pasauliečiai. Katalikiškų mokyklų ir jas lankančių mokinių skaičius taip smarkiai auga, kad ima trūkti seselių ir kitų dvasiškių mokytojų ir kaskart įtraukiamas vis didesnis skaičius pasauliečių. Pažymėtina, kad J.A.V. katalikai turi 265 universitetus ir kitas aukštąsias mokyklas, kurias lanko 302.900 studentų. Jų skaičius kasmet auga.
Įdomu, kad daugelis net nekatalikiškų universitetų yra pasikvietę katalikus profesorius dėstyti katalikybės kurso, pvz. Kolumbijos universitete Niujorke, vienoje pirmaujančių šio krašto mokyklų, pakviestas darbuotis vienuolis benediktinas Rembert Weakland, senovės liturginės muzikos specialistas. Nekatalikų universitete dėsto ir kultūrfilosofas Dawson. Net ir kitų tikybų žmonės labai vertina šio krašto katalikų aukštąsias mokyklas. San Francisco katalikų universitetą lanko apie 1000 nekatalikų. Tarp paskutiniu metu tą universitetą baigusiųjų buvo ir metodistų dvasiškis A. Bowser.
St. Louis universitetas, vadovaujamas jėzuitų, tiek išsiplėtė, kad turėjo nupirkti netoli esantį viešbutį studentų bendrabučiui, ir jau šiais mokslo metais jame gyvena apie 700 studenčių. Niujorke esąs jėzuitų vadovaujamas Fordhamo universitetas švenčia 50 metų sukaktį, kaip jame veikia garsi seismografinė stotis stebėti žemės drebėjimams. Georgetowno katalikų universitetas Vašingtone yra pagarsėjęs savo gera diplomatų mokykla, kurią yra baigę daugelis žymių šio krašto diplomatų. Taip pat ir medicinos mokslais šis universitetas yra garsus visame pasaulyje.
Savo sėkmingu darbu katalikų aukštosios mokyklos užsipelno visuomenės susidomėjimą ir susilaukia paramos. Pvz. San Francisco katalikų universitetui viena šeima paaukojo sumą pinigų, už kurią bus galima pastatyti milijono dolerių vertės teisių fakulteto rūmus. Brooklyno diecezija paskyrė penkis mėnesius surinkti 25 milijonus dolerių šešioms aukštesniosioms mokykloms. Pasibaigus aukų rinkimo vajui, paaiškėjo, kad surinkta beveik 9 milijonais daugiau negu buvo planuota. Tad Amerikos katalikai uoliai remia savo mokyklas.
1960 metais J.A.V. katalikai turėjo 1.567 parapijų ir diecezijų aukštesniąsias mokyklas ir 9.697 pradžios mokyklas, o taip pat dar 475 vienuolynų ir kitokias privačias pradžios mokyklas bei 131 vaikų globos įstaigą. Iš viso šiame krašte katalikišką auklėjimą mokyklose gauna 8.786.275 vaikai, jaunuoliai ir studentai. O dar 3.301.400 moksleivių, lankančių valdžios mokyklas, ateina į specialias katalikų tikybos pamokas. Šie skaičiai iškalbingai sako, kad J.A.V. vyksta dvasinis atgimimas. Tiesa, ne viskas čia idealu, bet vis dėlto galima turėti daug vilčių ateičiai.
Universiteto magistras pas Meksikos skurdeivas
Vienas mokslininkas yra pasakęs gilią tiesą: "Nors ir tūkstantį kartų gimtų Kristus Betliejuje, bet jeigu Jis nė karto negims mūsų sieloje, kas mums iš to?" Galima pasidžiaugti, kad vis dėlto yra daug sielų, kuriose Kristus yra gimęs.
Amerikietis Jim Lamb, tarnavęs laivyne, vėliau Niujorke Kolumbijos universitete gavęs magistro laipsnį, kurį laiką dėstė katalikų mokyklose ir vadovavo jaunimo sportui. 1957 m. jis išvyko atostogų į Meksiką. Čia jam teko ilgiau pabūti Jukatano pusiasaly ir prisižiūrėti į amerikiečių misijonierių, priklausančių Maryknoll vienuolynui, darbavimąsi. Jis čia sutiko ir grupę pasauliečių misijonierių, uoliai besistengiančių padėti vietos indėnams, kenčiantiems neturtą ir varginamiems ligų. Šis jaunas, tik 30 m. amžiaus, mokslo žmogus ryžosi pats veikti. Grįžęs namo, jis už savo santaupas nusipirko sunkvežimį, pripildė jį drabužiais bei kitokiais reikmenimis ir išvažiavo į tolimą 3.500 mylių kelionę. Nuvykęs į Jukataną, įsteigė keletą mokyklų, padėjo statyti namus vargšams, įsteigė indėnų bendruomenę, kur vietiniai jaunuoliai gali būti auklėjami krikščioniškoje atmosferoje. Dabar jis vadovauja paruošimui naujos pasauliečių misijonierių grupės.
Tai tik vienas iškalbingas religinės dvasios gajumo reiškinys, bet jų pasaulyje galime rasti labai daug. Čia noriu paminėti eilę kitų faktų.
Susikaupimo valandos
Amerikoje didelėse skelbimų lentose prie gatvių ir kelių galima dažnai matyti paveikslus su stambiu užrašu: "Šeima, kuri drauge meldžiasi, drauge ir gyvena". Įvairiose Amerikos vietose plinta uždarų rekolekcijų šeimoms sąjūdis. Tėvas, motina ir vaikai savaitgaliui vyksta kur nors į specialią tam tikslui skirtą vietą, dažniausiai prie vienuolynų, ir ten klausosi jiems pritaikytų pamokslų, drauge atlieka išpažintį, priima Komuniją, drauge meldžiasi. Tokie rekolekcijų namai Warrentone, Missouri valstybėje, išleido patefono plokšteles su 17 pamokslų šeimų rekolekcijoms namie. Tai padaryta, ypač atsižvelgiant į šeimas su mažais vaikais. Tokioms šeimoms rekolekcijos yra labai reikalingos, bet su mažais kūdikiais sunku kur nors išvykti, tad jie dabar gali sau vieni namuose susiorganizuoti susikaupimo dienas, pasinaudodami tomis plokštelėmis.
Tarp kitų įdomesnių dvasinio gyvenimo reiškinių Amerikoje galime prisiminti faktą, kad Oklahomos valstybinėje parodoje buvo suorganizuotas katalikų informacijos kioskas. Čia buvo išdalinta apie šeši tūkstančiai egzempliorių įvairios katalikiškos literatūros lankytojams, kurių į tą kioską gana daug atėjo. Tą kioską savo lėšomis suorganizavo vienas katalikas. Atsirado net 60 savanorių, kurie tame kioske pasikeisdami budėjo.
Taip pat galima paminėti faktą, kad 1960 m. J.A.V. buvo statoma naujų bažnyčių už 89 milijonus dolerių.
Priauganti karta negali būti dvasiniai analfabetai
Kažkas yra labai prasmingai pasakęs: "Tai, kas mes esame, yra Dievo dovana mums; tai, kuo mes tampame, yra mūsų dovana Dievui." Toji mūsų dovana Dievui turi būti ugdoma ir puoselėjama nuo pat jaunų dienų. Didysis kompozitorius L. Beethovenas yra priminęs: "Ugdykite savo vaikuose dorybes. Tik jos vienos, o ne pinigai, gali juos padaryti laimingus. Tai kalbu iš patyrimo."
Vaiko siela yra lyg Kalėdų eglutė. Reikia ją išpuošti dorybių puošmenimis. Vysk. Kazimieras Paltarokas yra pasakęs: "Būkite savo vaikų angelai sargai. Sergėkite juos nuo sugedimo kaip akies lėliukę." Vaiko siela yra kaip vaškas, iš jos galima nulipdyti Dievo arba velnio paveikslą. Vaikams reikia skiepyti gyvenimo prasmės supratimą, kurį suteiks tikėjimas, o taip pat tėvynės meilę. Tai galima pasiekti pamokymu, bet svarbiausia savo pavyzdžiu.
Kartą Napoleonas savo rūmuose surengė balių. Nors buvo penktadienis, bet buvo duodami ir mėsiški valgiai. Dvariškiai prisitaikė prie nelabai Bažnyčios įsakymų paisančio imperatoriaus, bet ponia Montesquieu, sėdėjusi prie stalo netoli Napoleono, mėsiškų valgių nelietė. Dvariškiai manė, kad imperatorius ją rūsčiai subars, bet Napoleonas ją pakvietė savo vaikų mokytoja ir auklėtoja. Jis jos paprašė krikščioniškai išauginti jo sūnų. Vienas dvariškių šyptelėjo, išgirdęs tuos žodžius iš valdovo, kartais net kovojusio su Bažnyčia. Tačiau Napoleonas į tai atsiliepė: "Jeigu jis bus geras krikščionis, tai bus ir geras prancūzas". Didis kalbėtojas kard. Faulhaberis kartą pasakė: "Paleisti į gyvenimą vaiką, negalintį tvarinijoje išskaityti Viešpaties vardo, reiškia siųsti į gyvenimą analfabetą, kurs negali perskaityti net savo tėvo vardo". Štai dėl ko ir Sokratas priminė: "Niekas nesiekia didesnio tikslo, kaip tas, kurs rūpinasi dorai išauklėti ne tik savo, bet ir kitų vaikus".
Mažųjų siela, kaip gėlė
Kartą šv. Jonui Vianney vaikutis padavė gėlių. Šventasis, jas paėmęs, tarė: "Vaikeli, tavo siela gražesnė už šitas gėles." Šias mintis prisiminiau, būdamas Kanadoje, kur praėjusių metų pabaigoje buvo pašventinti Vaikų Namai, pastatyti Nekalto Prasidėjimo seselių rūpesčiu. Šių seselių centras yra buvęs Marijampolėje. Kanadoje, Toronte, jos nupirko buvusius fabriko namus, kurie pagal architekto Kulpavičiaus planus buvo perdirbti, pristatytos naujos dalys, ir dabar ten yra puikios salės vaikų darželiui ir sekmadieninėms mergaičių popietėms. Motinos, eidamos į darbą, čia atveda savo vaikučius visai dienai. Jie gauna keturis kartus pavalgyti, žaidžia, mokosi, dainuoja. Sekmadienių popietėmis renkasi kitas mokyklas lankančios mergaitės, kurios jaukioje lietuviškoje dvasioje, rūpestingai seselėms globojant čia užsiima įvairiomis pramogomis ir įdomiai bei kultūringai praleidžia laiką.
Besirūpinant priaugančios kartos auklėjimu, tėvų marijonų vienuolyne, prie Clarendon miestelio, netoli Čikagos, būna uždaros rekolekcijos berniukams, ypač Mišių tarnautojams. Čia jie pabūna trejetą dienų ir vėl grįžta namo, pasisėmę dvasinio maisto. Susikaupimo dienas organizuoja savo namuose ir tėvai jėzuitai.
Neseniai mane supurtė žinia, kad Švedijoje viena šešių pėdų ūgio mergaitė savo maldavimais privertė daktarą nupiauti iš abiejų jos kojų po du colius kaulo, kad ji nebūtų tokia aukšta. Tad yra ženklas, kad mūsų jaunajai kartai reikia gilesnės pasaulėžiūros.