Dalė Koklytė
EXODUS
Spaudoje jau mažai bematyti pasisakymu apie antrąjį pasaulinį karą, jo prasmę ir pasekmes. Priaugantis jaunimas jau nebesupranta vyresniųjų atmintyje dar pasilikusių gilių karo pergyvenimų. Bendrai, visas laisvasis pasaulis jau snūduriuoja karo nemalonumų pamiršime. Į šią paviršutiniškai ramią padėtį Leon Uris, tartum sprogstamą medžiagą, įmetė savo novelę, pavadintą “Exodus”, kuri bent trumpam laikui sugrąžina pasaulį keliolika metų atgal ir atskleidžia žydų tautos tragediją karo ir pokario metu.
Novelė kontroversali, nes rašytojas Uris kalba, atvirai pasisakydamas prieš žydų tautos nužmogintojus ir pavergėjus. Kai kilo klausimas iš šios novelės statyti filmą, buvo daug pasipriešinimų, nes nenorėta, kad tie skaudūs prisiminimai būtų vėl atnaujinti, o ypač rodomi kino ekranuose. Tačiau, nors ir be visuotinio pritarimo, Otto Preminger ryžosi ši filmą paruošti, ir tai jis atliko gana sėkmingai bei skoningai.
Filmo turinys, istorinių įvykių paremtas, meta objektyvų žvilgsnį į tas sąlygas, iš kurių išaugo moderni Izraelio valstybė. Filmas — rimto turinio. Jis reikalauja bent bendro susivokimo žydų tautos ir jų valstybės klausimu. Taip pat svarbu žinoti tarptautinius politinius sumetimus, dėl kurių žydų pabėgėliai po karo buvo suvežti į Kipro salą, kur ir prasideda filmo veiksmas.
Kipro saloje jie tūkstančiais gyvena vielomis aptvertose stovyklose anglų karinėje priežiūroje. Jie ten suvežti, nes jokia kita valstybė neįsileidžia, o savosios neturi. Imigracijos kvota į Palestiną neprieinama, todėl jiems nieko daugiau nebelieka, kaip stengtis nelegaliais būdais į ją patekti, arba likti benamiais. Tiesa, Jungtinės Tautos tuo metu sprendžia jų likimą, bet kas žino, ką ir kada jos nutars? Todėl pogrindyje suplanuojamas vieno laivo su 600 žydų pasprukimas. Šiai kelionei apsukriai vadovauja Ari Ben Canaan (Paul Newman), kaip tik šiam reikalui atvykęs iš Palestinos. Sklandžiai ir pagal numatyta planą pasiseka žmones sugabenti į laivą. Šis epizodas filme atvaizduotas su humoru ir intriga. Tačiau laivui pasprukti nepasiseka, nes uosto įgula jį sulaiko. Ari, perėmęs laivo vadovavimą, nesutinka išlaipinti žmonių, siūlydamas verčiau susisprogdinti negu nusileisti. Jis būtinai reikalauja leidimo plaukti į Palestiną. Čia filmo tonas jau smarkiai surimtėja.
Laivas pavadinamas “Exodus” vardu, kurs simbolizuoja žydų pabėgimą iš Egipto vergijos į žadėtąją žemę. Laive esą keleiviai pasiryžta kovoti iki paskutiniųjų. Jie išmeta iš laivo visą pasiimtą maistą ir nutaria badauti tol, kol jų reikalavimai bus išklausyti. Jie tai daro, skatinami vilties, kad šis pasiaukojimas gali turėti didelę reikšmę žydų tautos ir valstybės ateičiai. Jie mano, kad šis pasipriešinimas turėtų pasiekti ir posėdžiaujančių Jungtinių Tautų ausis, palenkdamas patvirtinti jų nutarimą. Po ilgų badavimo dienų pasaulis atkreipė dėmesį į “Exodus”. Kova buvo laimėta. Tūkstančiams žmonių buvo duotas leidimas imigruoti į Palestiną.
Eva Marie Saint vaidina amerikietę Kitty Fremont, kuri lankosi Kipro saloje. Būdama žydų stovykloje gailestinga sesuo, ji pamėgsta žydukę Karen (Jill Haworth) ir nori ją, parsivežus į Ameriką, įsidukrinti. Kitty, besirūpindama Karen gerove, pamažu vis giliau ir giliau įsijungia į tų nelaimingųjų žmonių gyvenimą. Ji net patenka drauge su Karen į “Exodus”, ten su visais badauja ir plaukia į Palestiną.
Palestinoje ji pamato tikrą žydų gyvenimą ir troškimą atsikurti nepriklausoma valstybe. Ji stebi augantį laisvosios Palestinos troškimą našlaičių vaikų ūkyje, kur pateko ir Karen. Ji mato, kaip vaikai ruošiami kovai prieš arabus, prieš kuriuos ir ji pati vėliau stoja į kovą šalia Ari ir kitų savo naujų draugų.
Apskritai, filmas parodo žydų tautos kelią į Izraelio valstybės įkūrimą. Čia nevengiama parodyti ir žydų politiniai nesklandumai bei nesutarimai, siekiant šio tikslo. Taip pat nevengia paslėpti ir trykštančio idealistinio užsidegimo bei žydų dvasinio stiprumo toje tautos laisvinimo kovoje. Visa tai filmui suteikia kilnumo ir taurumo atspalvį. Stengtasi išvengti dramatinių scenų ir, kur galima, panaudotas atpasakojimo būdas atskleisti kai kurioms mintims, tokiu būdu išlaikant filmo objektyvumą ir neįžeidžiant žiūrovo estetinių jausmų.
Jokiu būdu negalima filmo kaltinti už ašaras akyse. Realybėje tikrai viskas buvo dar žiauriau negu galima atkurti ekrane. Filme pateikiamas tik trumpas 3 val. ir 10 minučių testamentas, rodąs, ką žmogus gali padaryti savo artimui, kai jis jį nuvertina. Tai istorinis priminimas tiems, kurie jau pradeda tai užmiršti. Šis filmas ypač naudingas jaunimui, kuriam sunku iš vadovėlių susidaryti gyvą vaizdą šių ir kitu panašių žmonijos nuklydimų, įvykusių ir vykstančių net dvidešimtame amžiuje.
Filmo pastatymui bei artistų vaidybai būtų sunku ką nors prikišti. Reikia pripažinti, kad tai didelio masto kūrinys, kurio nesugadins jokie “piketavimai” ar nepatenkintų grupelių prieštaravimai. Filmas vertas pamatyti visiems.
PEPE
Pamatyti šią gyvą ir įdomią komediją yra tikras malonumas. Kad filmas taip sklandžiai ir patraukliai vystosi, yra didelis nuopelnas simpatiškojo Pietų Amerikos komedijanto Continflas, kurs vaidina Pepe, meksikietį, labai prisirišusi prie savo balto žirgo, vardu Don Juan. Varžytinių metu jo žirgas tenka nusigyvenusiam filmų direktoriui (Dan Dailey). Tai labai smarkiai sukrečia Pepe gyvenimą. Jis tą arklį augino kaip savo sūnų, kas filme, susipažinus su Pepe charakteriu, neatrodo keista. Pagaliau jis nutaria vykti į Hollywoodą, kad galėtų pasimatyti su savo “sūnumi” Don Juan. Naivus Pepe charakteris Hollywoode susikerta su to modernaus gyvenimo eiga, iš ko ir kyla daug juokingų scenų. Kur tik Pepe pasirodo, nešdamasis rankoje savo taupymo kiaulytę ir dėvėdamas apsmukusiomis kelnėmis, visur sukelia juoką ir nusistebėjimą. Jo naivumas ir nuoširdumas kiekvieną patraukia, tačiau drauge sukelia ir pasigailėjimą, kai atsimuša į Hollywoodo komplikuotą atmosferą.
Pakeliui pas savo “sūnų”, Pepe susipažįsta su jauna mergaite Susie (Shirley Jones), kuri nusivylusi Hollywoodu, filmų direktoriais ir artistais. Čia ji susitinka Dan Dailey, kurs ją pakviečia savo naujam filmui, finansuojamam Las Vegas mieste laimingai praturtėjusio Pepe. Sukant filmą, Pepe palaiko Susie simpatiškumą už meilę. Nuperka jai žiedą ir vaikiškai galvoja apie vedybas, tačiau tampa skaudžiai nuviltas, kai sužino tiesą. Bet filmo pabaiga laiminga, nes jis atgauna savo Don Juan, kas jam padeda užmiršti visus nusivylimus.
Filmą labai paįvairina eilė garsių artistų, kurie vienas po kito pasirodo ekrane, vis ką nors įnešdami, kas yra charakteringa jų asmenybei. Jie visi sukrauna puikių deimančiukų filmui papuošti ir paįvairinti. Iš viso čia pasirodo 35 pirmos eilės artistai, pvz. Maurice Chevalier — meilės autoritetas, dainininkas Bing Crosby, Janet Leigh, Kim Novak ir kt.
Filmo turinys siauras ir nereikšmingas. Laiks nuo laiko pasijuokiama iš Hollywoodo gyvenimo, bet daugiausia malonumo suteikia pats pagrindinis filmo herojus Pepe, kurį Continflas suvaidina pasigėrėtinai. Gražiai pasirodo ir Shirley Jones, kuri yra pristatyta geriausios artistės titului už vaidybą filme “The Apartment”.
Filmas yra spalvotas ir gražiai paruoštas. Jis susilaukė net septynių “nominacijų Oscarui”. Kiekvienam jis yra vertas pamatyti, norint gražiai praleisti laiką ir nuoširdžiai pasijuokti.
ONE HUNDRED AND ONE DALMATIANS
Naujas Walt Disney studijos tapytas filmas, susilaukęs didelio pasisekimo kino teatruose. Tai pasaka apie Dalmatian šunų šeimynėlę, kurie yra gaudomi kailiniams. Pasirinkta tema labai dėkinga, ypač kai ji kuriama lakios Walt Disney vaizduotės. Joks kitas gyvulys nesusilauktų tiek simpatijos pasirinktos temos konflikte kaip šuo, geriausias žmogaus draugas. Walt Disney, tai gerai žinodamas, paruošė vieną geriausių savo kūrinių.
Filme gražiomis spalvomis trijų matavimų fone atvaizduoti šuniukai tampa žmogiškomis asmenybėmis ir įgauna žmogiškas charakteristikas. Tačiau nepametamas kontaktas su realybe, nes šuniukai gyvena žmonių pasaulyje ir žmonių globoje. Veiksmas vyksta kriminalinio filmo tonu, kas gali sudominti ne tik vaikus, bet ir suaugusius. Filmas tikrai pradžiugins kiekvieną žiūrovą. Jo pasirodymas yra sveikintinas, nes tai geras pakaitalas visiems kaubojiškiems ir kitiems žiaurių nuotykių filmams.