Danutė Mitkienė
|
O Tėve mūsų, kurs esi
Dangaus mėlynėje bekraštėj!
Žvaigždžių ir saulės spindesy
Tavęs negalime surasti.
Bet kur bebūtum Tu, vis vien
Tebūna šventas Tavo vardas!
Tegul jį garbina kasdien
Šventųjų giesmės, žmonių maldos.
Vieno, vienintelio viena
Teskamba Tavo karalystė.
Tavim tikėjimo diena
Tegul šioj žemėj baigia švisti.
|
Dažnai sunki žmogaus dalia,
Diena be saulės ir aptemus,
Bet teesie Tavo valia,
Ne tik danguje, bet ir žemėj.
Kasdienę duona valgom mes,
Bet mūsų siela kenčia alkį —
Pasotink jos gilias gelmes
Ir širdis mūs aukštyn pakelki.
Daug pikto kylančio grubaus,
Bet mes atleidžiam priešui kaltę —
Ir Tų teisingai mūs nebausk,
Padėk suklupus atsikelti.
|
Nevesk į klystkelius blogus
Ir nebandyk silpnų menkystos,
Kad iš Tavęs kilęs žmogus
Vėl į Tave, o Tėve, grįžtų.