JUOZAS VAIŠNYS, S. J.
OVO mėnesio numeryje buvome pateikę skaitytojams anketą su keletą klausimų, norėdami sužinoti jų pageidavimus "Laiškų Lietuviams" turinio ir formos atžvilgiu. Iki šiol yra atėję keliolika atsakymų. Beveik tiek pat atsakymų atėjo ir į balandžio mėn. numeryje buvusį klausimą, ką skaitytojai mano apie pirmuosius du premijuotus straipsnius, o ypač apie laimėjusįjį antrąją premiją, kurio mintys buvo naujos ir drąsios.
Iš praktikos matome, kad į klausimus ir anketas beveik visuomet atsako toks pat skaičius — vos keliolika iš kelių tūkstančių prenumeratorių. Tai yra labai maža. Atrodo, kad svarbiausia priežastis čia yra žmonių nerangumas. Daugelis galvoja rašyti, bet vis atideda, neprisirengia ir pagaliau visai užmiršta. Vis dėlto manome, kad ir toks nedidelis atsakiusiųjų skaičius proporcingai išreiškia visumos nuomonę.
Pirmoje šio rašinio dalyje pažvelgsime į anketos atsakymus, o antroje pažiūrėsime, kaip skaitytojai reagavo į premijuotus straipsnius. Visiems atsakiusiems esame labai dėkingi.
Atsakymai i anketos klausimus
1. Ar "L. L." buvo pirmiau įdomesni, ar dabar? Dėl ko? Atsakymai į šį klausimą, kaip ir buvo galima tikėtis, labai įvairūs. Vieniems buvo žurnalas įdomesnis pirmiau, kitiems dabar, o tretiems visą laiką vienodai įdomus. Šiek tiek didesnis skaičius pasisakė, kad gal šiek tiek įdomesnių straipsnių pasitaikydavę pirmiau, kai būdavo gvildenamos gyvenimiškesnės "degančios" problemos, kai būdavo atviriau nagrinėjami šeimos ir jaunimo klausimai, o dabar esą per daug ilgų ir sunkiai įkandamų straipsnių. Bet kai kurie kaip tik tais aukštesnio lygio straipsniais yra dabar patenkinti ir sako, kad "L. L." padarę didelę pažangą. Vienas skaitytojas pastebi, kad jų įdomumas yra toks pat kaip ir pirmiau, tik pirmiau kai kuriems įdomesni atrodė dėl to, kad nagrinėjamos temos buvo naujos ir mūsų spaudoje iki tol nenagrinėtos, o dabar jau skaitytojai su tuo yra apsipratę. Atrodo, kad beveik visi sutinka, jog pirmiau "L. L." buvo skiriami paprastesniems žmonėms, o dabar daugiau inteligentams. Vieniems tai patinka, kitiems ne. Gal tai ir yra tiesa, nes pirmiau šį žurnalą skaitė gana daug senesnio amžiaus nedaug prasilavinusių žmonių, kurie dabar atkrito, nes vieniems raidės per mažos ir sunkiai įžiūrimos, o kitiems stilius per sunkus. Dabar daugumas skaitytojų yra vidutinio arba aukštesnio mokslinio išsilavinimo. Vis dėlto, kiek sąlygos leis, stengsimės daugiau rašyti aktualiomis "degančiomis" problemomis, kurios visiems yra įdomios ir naudingos. Bet čia laukiame ir skaitytojų iniciatyvos, straipsnių bei klausimų.
Vienas skaitytojas pasidžiaugia, kada dabar rodoma daugiau tolerancijos ir meilės kitų religijų žmonėms. Redakcija su šiuo teigimu dalinai sutinka, žinodama, kad gal pirmiau vieną kitą kartą buvo paliktas koks nors aštresnis vieno ar kito autoriaus sakinys. Bet reikia pastebėti, kad, ginant kurią nors religiją ir išdėstant jos mokslą, kartais būtinai reikia paminėti ir kitų religijų priešingus dėsnius bei skirtingas skelbiamas tiesas. Žinoma, šiam tikslui nėra reikalingi aštrūs, neapykanta pasūdyti žodžiai, lame nejungia, bet atstumia ir skaldo. Čia yra ypač svarbu neužmiršti artimo meilės, pagarbos ir tolerancijos.
2. Ar pageidaujate daugiau gilesnių, moksliškesnių straipsnių, ar lengvesnių?Jau iš atsakymų į pirmąjį klausimą paaiškėjo, kad skaitytojų nuomonės šiuo klausimu yra pasidalinusios. Redakcija stengiasi patenkinti ir vienus ir kitus, dėdama įvairius straipsnius. Pasisakoma prieš ilgus rašinius, netelpančius viename numeryje, ir tiems autoriams, kurie negali savo minčių išreikšti keliuose puslapiuose, patariama rašyti ne straipsnį, o knygą. Vienas skaitytojas duoda tokį patarimą: "Mano nuomone, kiekviename numeryje turėtų būti vienas stiprus, gilus, aktualus, bet ne abstraktus straipsnis, kuris duotų toną — be tokio straipsnio "L. L." neatliktų savo uždavinio krikščionybės gyvenimiškai tiesai skleisti. Šalia to, kiekviename numeryje turėtų būti keli lengvesni straipsniai, ypač šeimos ir jaunimo klausimais". Norintieji lengvesnių straipsnių sako, kad daugiau išsimokslinę inteligentai gali aukštesnio lygio straipsnių pasiskaityti ir kitomis kalbomis, o norintieji moksliškesnių straipsnių aiškina, kad tie, kurie pageidauja lengvesnio turinio religinių straipsnių, gali skaityti "Žvaigždę", "Laivą", "Šv. Pranciškaus Varpelį".
3. Ar kai kuriais klausimais, ypač šeimos ir jaunimo, praeityje buvo perdaug intymiai ir atvirai rašoma, ar norėtumėte, kad šiais klausimais būtų rašoma dar intymiau ir atviriau?Nė vienas nepasisakė, kad būtų buvę perdaug intymiai ir atvirai rašoma. Du skaitytojai pasisako, kad buvo pakankamai atvirai rašoma, tad rašyti dar atviriau jau būtų per daug. O visi kiti norėtų dar didesnio atvirumo ir intymumo kai kurių gyvenimiškų klausimų nagrinėjime, ypač kai gyvename tokiuose kraštuose, kur nuo vietinės religinės spaudos šiuo atžvilgiu esame labai atsilikę. Kai šie klausimai nagrinėjami su tinkama pagarba ir rimtumu, tai ir atviriausias bei intymiausias jų nagrinėjimas niekam nepakenks, tik daug padės. Redakcija su šiuo teigimu visiškai sutinka, tik nori pastebėti, kad, žinant nemažos mūsų skaitytojų dalies tam tikrą seną ir nesubrendusį nusistatymą šiuo atžvilgiu, reikia eiti pirmyn pamažu. Gyvenimas savaime pakeis pasenusią ir su krikščioniška dvasia nesiderinančią žmonių galvoseną, bet ir spauda čia turi padėti. Kai kurie dar prideda, kad "L. L." neskiriami vaikams, bet suaugusiems ir jaunimui, todėl juo atviriau bus sprendžiami moraliniai klausimai, juo bus geriau ir suprantamiau.
4. Kokios rūšies ir kurių autorių straipsniai iki šiol labiausiai patiko? Kokie nepatiko?Tai yra gana jautrus ir gal ne visiems malonus klausimas, todėl ir atsakymai buvo gana rezervuoti. Nuomonės ir čia labai skirtingos. Kartais tas pats autorius ar straipsnis vienam labai patiko, o kitam visai nepatiko. Daugiausia atsakymuose minimos pavardės, kurių straipsniai patiko, yra: Grauslys, Markaitis, Vaišnys. Apie nepatinkančius autorius tik vienas kitas labai neaiškiai pasisakė. Kai kurie su pasitenkinimu prisimena T. J. Venckaus, S. J. seriją straipsnių apie įvairias religijas. Daugumui nepatiko ilgi ir abstraktūs straipsniai. Kai kuriems ypač patiko istoriniai straipsniai, o nepatiko tie, kuriuose kritikuojamos kitos religijos.
5. Pageidaujate daugiau ar mažiau iliustracijų? Kokios rūšies?Vienas pasisakė, kad visai nereikia iliustracijų, keli jų norėtų mažiau, kad daugiau vietos liktų straipsniams. Keli norėtų dar daugiau iliustracijų ir pageidautų, kad būtų dedamos straipsnių autorių fotografijos. Beveik visi gyrė dabartinį iliustravimą, ypač puikias A. Kezio, S. J. nuotraukas. Kai kurie nepageidauja grupinių nuotraukų, kur atvaizduoti įvairūs komitetai, vestuvės, krikštynos, gegužinės ir t. t.
6. Ar dabartinis viršelis jau nusibodo, ar jį palikti ir toliau?Vienas kitas pasisakė daug dėmesio nekreipiąs į viršelį, nes svarbiau, kas yra viduryje. Tačiau didelė dauguma pasisakė, kad viršelį jau reikėtų keisti, nors ir dabartinis yra meniškas ir patrauklus. Nuo ateinančių metų pradžios viršelį ir vinjetes keisime. P. Kuraus-kas jau suka galvą, kad naujas viršelis išeitų modernus ir aukštos meniškos kokybės.
7. Gal pageidautumėte, kad formatas būtųmažesnis, panašus pvz. į "Reader's Digest"?Du skaitytojai sakė, kad kišeninis formatas jiems būtų patogesnis, bet visi kiti prašė jokiu būdu formato nekeisti, nes dabartinis yra labai tinkamas ir ypač patogus gale metų surišti į knygą.
8. Kokių kitų pageidavimų turėtumėte?Du skaitytojai pasisakė prieš filmų skyrių — jis šiam žunalui esąs nereikalingas, verčiau įvesti knygų recenzijų skyrių. Kiti filmų skyrium yra patenkinti. Kai kurie prisipažino pirmiausia jį skaitą. Šį skyrių, skaitytojų pageidavimu, paliksime ir toliau. Jau seniai norime įvesti ilgesnį knygų recenzijų skyrių, bet vis nesurandame žmogaus, kuris apsiimtų atlikti šį nelengvą darbą. Kai kas vis galvoja apie kažkokį "Laiškų Lietuviams" redakcinį kolektyvą, bet, deja, jo niekad nebuvo ir nėra — visą redakcinį darbą atlieka tik vienas žmogus, tad bendradarbiai yra labai laukiami.
Kai kurie pageidauja suaktyvinti klausimų ir atsakymų skyrių, daugiau rašyti religiniais klausimais, paliekant politiką dienraščiams. Taip pat pageidaujama, kiek galima, didinti ir suįdominti šeimos ir jaunimo skyrius. Šiuos minėtus skyrius mes labai vertiname — tai yra esminiai šio žurnalo skyriai, kurie jau nuo pradžios davė jam specifinį toną. Tačiau jų įdomumas ir aktualumas daug priklauso ir nuo pačių skaitytojų bendradarbiavimo atsiunčiant bent klausimų, kurie visus domintų.
Šia proga dar kartą norime priminti, kad, rašant klausimus, reikia pridėti ir savo adresą. Juk ne visi klausimai daugumui skaitytojų gali būti įdomūs, tad, jei turėtume adresą, galėtume į kai kuriuos klausimus atsakyti asmeniškai. Mūsų tautiečiai turi kažkokią baimę pasirašyti pavardę po savo rašiniais. Lietuviškoje spaudoje yra per daug anoniminių ir slapyvardžiais pasirašytų straipsnių. Tai yra tam tikra baimė, gal užsilikusi iš spaudos draudimo laikų. Jeigu kas nenori, kad jo pavardė būtų kitiems žinoma, tai, rašydamas redakcijai gali tai paminėti. Tokiu atveju bus laikoma griežta paslaptis. Gali būti tik labai išimtinų atvejų, rašant kai kuriuos labai intymius klausimus, kur būtų patogiau, kad nė redaktorius nežinotų klausėjo pavardės. Bet dažniausiai apie tokius intymius klausimus nepatogu rašyti nė viešoje spaudoje. Tad dėl šių priežasčių kai kurie klausėjai kartais nesusilaukia atsakymo.
Užbaigdami šią skaitytojų nuomonių apžvalgą, norime ištisai išspausdinti vienos jaunos inteligentiškos šeimos laišką, nes manome, kad tokia šeima atstovauja mūsų skaitytojų daugumą, o šiame laiške išreikštos mintys yra lyg skersinis piūvis ir kitų skaitytojų laiškų, atsakant į anketos klausimus.
Didžiai Gerbiamas Tėve Redaktoriau,
Su džiaugsmu stebėjome, kaip paskutiniaisiais metais "L. L." išsivystė į giliai intelektualinį modernų žurnalą. Net amerikiečių katalikiškoje spaudoje dar neteko užtikti periodinio žurnalo, kuris taip ugdytų moralines skaitytojų vertybes— čia kalbame apie "America" ir "View", kuriuos mums teko daugiau pažinti. Jūsų, tėvų jėzuitų, gilūs, moksliški straipsniai tikrai gaivina kasdienybės bukinamas smegenis. Neturime nieko prieš tokių straipsnių dar gilesnį vystymą.
Visai nemanome, kad kai kurie klausimai yra perdaug intymiai gvildenami. Jei intymiam šeimos klausimui skiriama prideranti pagarba, tai atviras gvildenimas jo nė kiek nepažemina. Tad pageidautume, kad ir dažniau tokių ir dar atviresnių straipsnių patektų į "Laiškus Lietuviams". Kuriam gi kitam tremties žurnalui geriau tiktų panašių klausimų nagrinėjimas? Palyginus su kai kuriais amerikietiškais tokių klausimų gvildenimais, lietuviškieji dar vis pridengti puritanizmo skraiste. Vyresnės kartos skaitytojai gal taip negalvoja, tačiau Amerikoje mokslus einąs jaunimas, manome, su tuo sutiktų. O jiems tai ir yra aktualiausia. Manome, kad jeigu "L. L." sugebėjo pakilti į tokias plotmes, tai ir jų skaitytojai tapo pribrandinti gilesniam ir intymesniam įvairių temų diskutavimui.
T. T. Vaišnio, Markaičio, Trimako, Tamošaičio ir Kijausko straipsniai mūsų namuose labiausiai mėgiami. Taip pat įdomus ir kun. A. Grauslys, švelniasielis žmogus, tik gal truputį perdaug griežtai žiūrįs į šio dulkino gyvenimo apraiškas. Pasauliečių rašyti straipsniai taip pat patiko. Moteriškoji šios šeimos pusė pageidautų daugiau straipsnių apie Montessori sistemą.
Iliustracijos ir viršelis— skoningi ir tinką šio tipo žurnalui. Ypatingai mėgstame meniškas A. Kezio, S. J. fotografijas. Gal retkarčiais būtų ne pro šalį įdėti V. Valaičio ir V. Maželio "character study" tipo fotografijų. Taip pat būtų miela kada nors pamatyti Čiurlionio bei Šimonio kūrinių. Žurnalo formatu taip pat esame patenkinti ir prie jo pripratę.
Dar kartą reiškiame savo nuoširdų džiaugsmą ir pasididžiavimą tokiu puikiu lietuvišku žurnalu. Lai jis ir toliau išlieka panašaus lygio, laikas nuo laiko kopteldamas po laiptelį gilesnio moksliškumo ir atvirumo kryptimi.
Jus gerbią Antanas ir Gintarė Ivaškai
Premijuoti straipsniai ir skaitytoju nuomonės
Balandžio mėn. numeryje išspausdinome pirmąją ir antrąją premiją laimėjusius straipsnius, norėdami, kad skaitytojai galėtų juos sulyginti ir pasakyti savo nuomonę. Ypač buvo įdomu patirti, kaip skaitytojai įvertino N. Gailiūnienės straipsnį, kurio mintys buvo skirtingos nuo kitų ir visai naujas tautybės išlaikymo problemos sprendimas. Ji pati, siųsdama tą straipsnį, abejojo, ar jis jury komisijos bus priimtas, ar visai atmestas ir pasmerktas. Kaip skaitytojai į tai reagavo?
Iš visų atsiųstų laiškų buvo tik vienas (Pr. A. iš Kanados), kuris tą straipsnį smerkė, kritikavo ir sakė, kad jam visiškai nevertėjo duoti premijos nes esąs ne į temą parašytas, tautybės apibrėžimas nevykęs ir t. t. Porai skaitytojų tiek pirmąją, tiek antrąją premiją laimėjusieji straipsniai beveik vienodai patiko. Bet visi kiti aiškiai pasisakė už N. Gailiūnienės straipsnį, negailėdami jam didžiausių panegirikų už naujas, šviežias, teisingas ir gyvenimiškas mintis. Taip pat su daugeliu skaitytojų teko kalbėtis žodžiu. Jų nuomonių proporcija maždaug ta pati.
Visi, tur būt, be jokios išimties pripažįsta, kad yra klaidinga gyventi pagal prieš dvidešimt metų sustojusius laikrodžius, užsidaryti getuose ir nesiderinti prie pasikeitusio gyvenimo sąlygų. Tačiau vienas kitas mano, kad N. Gailiūnienė gal per toli viena kryptimi eina ir savo galvosena sukuria nutautimo pavojų, nekreipdama dėmesio į mūsų tradicijas ir perdaug drąsiai priimdama svetimus papročius. Bet didesnė dauguma skaitytojų iš jos straipsnio tokių išvadų nedaro ir šio pavojaus jame nemato.
Būtų įdomu ir daugiau šiuo klausimu padiskutuoti. Visi pripažįsta, kad N. Gailiūnienė puikiai valdo plunksną, todėl pageidaujama, kad ji dažniau su savo rašiniais pasirodytų.
Manome, kad skaitytojams bus įdomu išgirsti, ką šiuo klausimu mano neseniai iš Lietuvos atvykę mūsų tautiečiai. Čia paduodame ištrauką iš vieno lietuvio laiško, kuris dar tik prieš kelis mėnesius iš Lietuvos atvyko į Vokietiją.
"N. Gailiūnienės straipsnyje iškeltos mintys yra visiškai teisingos ir sutinkančios su realybe. Esu vos aštuoni mėnesiai iš Lietuvos išvažiavęs ir galiu užtikrinti, kad Lietuvos žmonės galvoja visiškai taip, kaip ir minėtame straipsnyje. Jie sako, kad išeiviai, išbėgusieji į užsienį, tegul nesitiki šeimininkauti Lietuvoje, jeigu kada nors čia grįš. Juk išeivijoje yra tik nuotrupos, o visa tauta — Lietuvoje. Per dvidešimt metų pavergtoje tautoje yra užtektinai subrendusių ir susiformavusių veikėjų, kurie turi savo socialines bei politines pažiūras į valstybės santvarką, kurie savo akimis matė ir visa siela jautė tautos pavergimą, kurie kentėjo kalėjimuose, šaltame Sibire, kurie buvo visaip niekinami, kurių tėvai, broliai ir artimieji žuvo, bekovodami miškuose už Lietuvos laisvę, kur dvasiškija stengiasi palaikyti krikščionybę, nebodama nei kančių, nei niekinimų. Tikrai autorė teisingai pasakė, kad mūsų politinių partijų laikrodžiai išeivijoje vėluojasi keliais dešimtmečiais. Manau, kad tas straipsnis visiškai atitinka tikrovę."
Ilgesnį laišką yra atsiuntęs Balfo centre besidarbuojąs kun. L. Jankus, kuris konkursiniuose straipsniuose pasigenda vienos labai svarbios minties — raginimo šelpti pagalbos reikalingus lietuvius. O tai esąs vienas svarbiausių uždavinių lietuvybės išlaikymui išeivijoje. Jam patikę abudu pirmąsias premijas laimėję straipsniai, bet ir viename ir kitame jis pasigenda veržlumo, kovos dvasios ir konkrečių pasiūlymų ateičiai. Lietuvybės neišlaikysime tik žodžiais, reikia konkrečių artimo meilės darbų.
Kitas skaitytojas pastebi, kad abudu straipsniai yra gražūs, bet lietuvybės išlaikymo problemos nė vienas neišsprendė, tik gal davė mintį ieškoti naujų kelių, kaip išgelbėti viskuo nusivylusį ir į svetimą žemę vis labiau smengantį lietuvį. Jis sako, kad reikia sukurti kokią nors didžią naują idėją, kuri visus uždegtų ir paragintų kovoti už bebaigiamas prarasti didžias vertybes. Tad čia ir prasideda pagrindinis darbas — sukurti ir visiems parodyti tą didžią idėją! Šiam tikslui ir buvo paskelbtas praėjusių metų konkursas.