Pasikeitus bet kokios institucijos vadovybei, retai kada viskas pasilieka taip, kaip buvo seniau.
Taip pat, pasikeitus redaktoriams, retai kada žurnalo veidas lieka toks pat. Iš naujo redaktoriaus laukiama naujo. O redaktorius nebūtų naujas, bet tik kitas, jei jis neatneštų nieko skirtingo, dabarties gyvenimu pulsuojančio. Redaktoriaus pasikeitimą paprastai iššaukia ne tik praėjusių metų skaičius, bet ir pasikeitusi padėtis.
Gyvename naujose aplinkybėse, negu prieš keturiolika metų. Nepastebimai į mūsų tarpą atėjo nauja karta.
Tie, kurie prieš keturiolika metų buvo per jauni skaityti Tėvo Vaišnio straipsnius "Jaunimo paslaptyse”, šiandien gal jau su savo šeima varto "Prie šeimos židinio” skyrių.
Tose eilutėse, kuriomis ką tik prabėgo jūsų akys, slepiasi mintis, kurią jūs jau įspėjote: mes, kiek tik galėsime, kreipsime ypatingą dėmesį į jaunesnę kartą. "Laiškai Lietuviams” buvo ir bus skiriami plačiai skaitytojų publikai — įvairaus amžiaus, skirtingų profesijų, vyresniųjų ir jaunesniųjų, profesionalų ir studentų, inteligentų ir šiaip dirbančiųjų. Visiems įvairios skaitomosios medžiagos buvo ir bus.
Tačiau redagavimo pradžioje savo darbą norime dedikuoti jaunoms lietuviškoms šeimoms, kitų, tiesa, neišskiriant, bet įjungiant: jaunesnieji, nevedę, netolimoj ateityj sukurs šeimas; o vyresniuosius tokiu būdu tikimės dar arčiau savęs patraukti — juk jų didysis rūpestis yra jaunesnieji. Tad paryškinę, kam mes žurnalą ypač skiriame, toliau pasisakysime, kas mus labiausiai interesuoja ir kaip mes medžiagą pristatysime. Mus labiausiai interesuoja JŪS, LIETUVIAI..., KRISTUS IR MODERNŪS LAIKAI...
ŪSŲ TREMTIES bei išeivijos spaudoje "Laiškai Lietuviams” užėmė sau priklausančią vietą... "L. L.” pagrįstai susirūpino pačiu tremtiniu, jo dvasios veidu...
Prof. Zenonas Ivinskis
JŪS...
Vargiai kuris kitas žurnalas ar laikraštis yra (arba bent turėtų) būti taip susidomėjęs jumis, kaip "Laiškai Lietuviams”. Dauguma jų duoda skaitytojams bendros informacijos ar apima specifišką sritį. Tačiau "Laiškų Lietuviams” dėmesio centre esate jūs... Jūs — Čikagoje, Niujorke ar Toronte, Miunchene ar Paryžiuje, Sao Paulo, Melbourne ir kitur...
Jūs — savo asmeniškose, šeimyninėse, tautinėse ir religinėse problemose — esate mūsų rūpestis... Mūsų misija bus padėti jums ieškoti didžios žmogaus vertės — ne tai, ką jis turi; ne tai, ką jis atsiekia, kuo pasilinksmina, bet kas jis yra ir kuo savo gyvenimu tampa...
Žmogus yra brangus jau tuo, kad jis yra žmogus. Tačiau jis gali nuvertinti save nežmogišku gyvenimu; bet gali žmogiškumu savo vertę ir pakelti. Žmogiškai kilnėti — tai vis nepavargstant ieškoti gyvenimo prasmingumo, atrasti kitus, Dievą... ir savo asmens pražydėjimą jiems aukojantis.
Tik tuo žvilgsniu skaitytini mūsų pasaulėžiūros straipsniai.
Tik tuo mastu matuotini mūsų skyriai: Jaunystės kryžkelės — jaunimui, stovinčiam apsisprendimo laike; Prie šeimos židinio — vedusiems, atsidavusiems viens kitam — drauge kilnėti bei savo mažuosius auklėti. Ta mintimi vadovaudamiesi ruošiame jums naują populiarios psichologijos skyrių Sielos labirintai.
LIETUVIAI
Nesakome, kad mums rūpi lietuvybė, bet jūs, lietuviai, dėl to, kad atkreiptume dėmėsi i realų patriotiškumą, kuris yra ne bergždžias ir apgaulingas sentimentas tų, kurie lietuvybės vardan trispalvėmis plazdena, bet negali kitam tautiečiui nuoširdžiai paspausti rankos.
Mums lietuvybė yra ištikimybė savo tautos nariams ten — Lietuvoje ir Sibire, o ypač čia — pasiekiamiems rankom ir širdim dabar... Mes norime, kad toji ištikimybė klestėtų daugiau darbais nei žodžiais, remtųsi žmogiškumu ir vainikuotųsi krikščionišku solidarumu, kylančiu iš artimo meilės. Prisidėdami prie mūsų bendro rūpesčio, ir toliau talpinsime straipsnius, sielodamiesi tautine gyvybe.
Sieksime tarpusavio sugyvenimo — neieškosim to, kas mus skiria, bet to, kas mus riša. O jei reikės kada skirtingą nuomonę pareikšti, tai bus pasisakyta principiniuose dalykuose, tiesos ir gėrio siekiant, ne kitus bandant užgauti ar paniekinti. Visiems tautiečiams rodysim gerą valią — to pat tikimės iš jų sulaukti.
Mūsų svarbiausias uždavinys — lietuviams padėti ugdytis dvasinėje kultūroje.
O ji nėra vien lietuvybė, bet nėra mums galima be lietuvybės.
VISOKIŲ moderniojo gyvenimo vėjų veikiamas, nūdienis žmogus labiausiai pasigenda minties— blaiviam reiškinių vertinimui reikalingo atramos stulpo. "L. L.” ryškiai išsiskiria iš kitų mūsų religinių žurnalų tuo, kad nesistengia vien geruosius įpročius ugdyti, bet neša lietuviškai visuomenei krikščionišką mintį, ateina patarnauti galvojančiam žmogui.
Dr. A. Šapoka
KRISTUS
Nesakome, kad mums rūpi krikščionybė, dėl to, kad tame varde yra pavojus apsisiausti abstraktumu ir pamesti tikrovę Asmens, duodančio krikščionybei visą prasmę. Mums rūpi Kristus — gyvasis Kristus istorijoje ir šiais laikais, jungiantis žmogų su Dievu ir žmones tarpusavyje. Teisingai sakoma, kad krikščionybė nebepristatoma šių laikų žmonėms nei jų išgyvenamoms situacijoms, nei jiems suprantama kalba.
Atrasti Kristaus tiesai ir meilei raktą į modernaus žmogaus sielą yra didžiausias Jo skelbėjų uždavinys. Bet tai tik viena medalio pusė.
Šių laikų žmonės geriau suprastų Evangeliją, jei jie bent kiek geriau suprastų save. Čia ir glūdi kliūtis... Skelbiant Kristų, neužtenka mokyti Evangelijos: pirmiau reikia padėti žmogui atrasti raktą į save.
Tik supratimas savęs — savo ribotumo, tuštumos, nuopuolių, bet taip pat savo ilgesio, siekio, troškulio kažko kilnaus — atvers duris ir Kristui.
Tas kelias — sunkus, bet kito kelio nėra... Būtų perdaug pretenzinga sakyti, kad nuo šiol "L. L.” skaitytojams padovanos tuos du raktus. Juos surasti yra kiekvieno žmogaus jo paties likimą lemianti užduotis. Mes galime tik vieni kitiems padėti. Bet, matydami tą svarbą, stengsimės visomis savo ribotomis galiomis: tam įvedame populiarios psichologijos skyrių; Tikėjimo aktualijose mėginsime atskleisti priėjimo kelius prie Dievo, Kristaus gyvybinę svarbą asmeniui bei aktualius fragmentus iš moderniosios teologijos; Atsinaujinančioje Bažnyčioje bandysime suprasti Jo reikšmę visai žmonijai — ypač dabar, kada Jį pripažįstančių jų Bendruomenėje vyksta istoriškai svarbūs pasaulinio masto judėjimai — krikščionių vienijimosi pastangos bei Visuotinis Suvažiavimas Bažnyčios sumoderninimui ir atsinaujinimui.
MODERNŪS
LAIKAI Modernus žmogus nėra tas, kuris dėvi paskutinės mados apsiaustą su paskutinės mados idėja: pirma, visi trys greitai nusidėvi; antra, tokių "moderniųjų” buvo visais laikais. Tikrai modernūs žmonės yra tie, kurie moka įvertinti savo laikų dvasią, apie ją teisingai spręsti, ir, kas gera, priimti. Tokie įsitvirtina savo laikų dvasioje ir perduoda jos dvasines vertybes ateinančioms kartoms. Teisingas savų laikų vertinimas yra reta savybė. Jų susimaišiusiomis idėjomis ir nuotaikomis patvinusi visa aplinka, persisunkusios mūsų mintys ir jausmai. Nemaža žmonių aklai leidžiasi pasroviui, kaip tas tūlas tautietis, kuris atsisakė lietuviškos-katalikiškos spaudos: "Čia — Amerika; čia doleris — dievas”. Mes siekiame būti modernūs: šimtaprocentiniai pasisakome už modernius laikus, bet aiškiai matome, kad ne viskas šimtaprocentiniai gera juose. Belieka gera atskirti nuo blogo. Bendromis pastangomis stengsimės susidaryti platų žvilgsnį, pritaikydami tiksliau modernius laikus pažinusių įžvalgas savo svarstymams, kas ir kaip paveikia mūsų asmenišką, šeimyninį, tautinį bei pasaulėžiūrinį mentalitetą ir elgesį, — neigiamoms įtakoms išvengti, o gerąsias priimti.
REIKIA SUPRASTI kito žmogaus žvilgsnio išeities tašką. Taip pat reikia suvokti, kad tikrovė turi tūkstantį skirtingų aspektų, tūkstantį skirtingų pusių, tuo tarpu individas, net labai talentingas ir išmintingas mato tik vieną ar keletą.
Tiesos meilė mus perspėja visada prisiminti savo žinių ribotumą ir taip pat atpažinti tiesos aspektą, kurį mato kiti... Mes turime tiesą atpažinti, kur tik ją užtinkame.
Kardinolas Bea
KAIP MEDŽIAGĄ PRISTATYSIME
Ir toliau ypatingą dėmesį kreipsime į menišką apipavidalinimą: pirma, mes gerbiame jus — todėl jums pristatome žurnalą, kuo kruopščiau paruoštą; antra, mes gerbiame jums pateikiamas mintis — todėl jas kuo vaizdingiau apvelkame. Į jus norime prabilti giliai, populiariai ir, kiek galima, plačiau: giliai — nepaviršutinišku, bet apgalvotu ir paremtu temos gvildenimu; populiariai— daugelį skaitytojų sudominančiai; ir, kiek galima, plačiau — visapusiškiau (tai dar paaiškinsime).
Principiniai pasisakome tik už Kristų. Tik esminiuose tikėjimo (ir moralės) dalykuose būsime nepalenkiami — aiškinsim, bet neabejosim; aiškinsim — rasdami vis gilėjančią paslaptį; neabejosim — likdami ištikimi savo meilei.
Kituose, ypač praktiškuose gyvenimo klausimuose, norime atverti vis platesnius akiračius diskusijoms. Čia skaitytojas ras redaktoriaus ar autoriaus paremtą nuomonę ar įkvepiančią sugestiją, bet ne atmintinai išmoktiną pamoką ar pamokslą. Gyvenimas yra komplikuotas. Viena galva savo žvilgsniu mato tik vieną pusę. Kelios galvos keliais žvilgsniais apima plačiau. Nė vienas straipsnis nėra "paskutinis žodis”. Keli pasisakymai diskusijose ar sympoziume paliečia daugiau: vienas gali klausti, antras — atsakyti, trečias — pataisyti ar pridėti. Ir po to kalba dar nebus baigta. Diskusijoms vykstant, nei redaktorius, nei skaitytojai nelaiko straipsnio nuomonę esant pilna ar net daline redakcijos nuomone — žurnalo "linija”. Nuomonė stovi ar krenta su savo argumentais, o ne dėl to, kad redakcija patalpino. O redakcija kartais gal ras reikalo įdėti ir silpniau pagrįstą straipsnį, kad iššauktų reakciją ir pataisytų gal plačiai įsivyravusią, bet neparemtą nuomonę.
Tuo būdu šis žurnalas siekia ne mokyti, bet padėti patiems skaitytojams brandinti savo sprendimus, pasaulėžiūrą ir patį gyvenimą. O laisvu diskusijų keliu redakcija kaip tik tikisi sulaukti praktiškesnių atsakymų ir tikslesnių išvadų. Kritikos nebijome, priešingai, jos laukiame, nes ji yra būtina sąlyga pažangai. Todėl mūsų mielų bendradarbių ir skaitytojų prašome gyvai reaguoti į straipsnių iškeltas mintis.
Klausimams ir diskusijoms įvedamas Akiračius plečiant skyrius; trumpesni pasisakymai bus talpinami Skaitytojo žodyje.
Šio įvado gale bei mūsų redagavimo pradžioje norime pasakyti, kad, kaip jūs, mieli bendradarbiai ir skaitytojai, galite tikėtis iš mūsų rūpesčio, intereso ir nuoširdaus atsižvelgimo į jus, taip ir mes, jus gerbdami, tikimės iš jūsų dėmesio, inteligencijos ir artimo bendradarbiavimo.
REDAKTORIUS
