JURGIS BALTRUŠAITIS (g. 1903 m. Maskvoje), POETO JURGIO BALTRUŠAIČIO SŪNUS, MENO ISTORIKAS. 1923-1926 M. PARYŽIAUS SORBONOJE STUDIJAVO VIDURAMŽIŲ ISTORIJOS IR ARCHEOLOGIJOS MOKSLUS. PASKUI ARCHEOLOGIJOS IR MENO ISTORIJOS TYRINĖJIMO REIKALAIS KELIAVO PO ARMĖNIJĄ, GRUZIJĄ, PERSIJĄ IR MEZOPOTAMIJA. 1931 M. SORBONOJE GAVO DAKTARO LAIPSNĮ. 1933-1939 M. VYTAUTO DIDŽ. UNIVERSITETE DĖSTĖ MENO ISTORIJĄ. YRA SKAITĘS PASKAITŲ ĮVAIRIUOSE JAV UNIVERSITETUOSE, O TAIP PAT ANGLIJOJE, OLANDIJOJE, VOKIETIJOJE. NUO 1931 M. YRA LIETUVOS PASIUNTINYBĖS PARYŽIUJE KULTŪRINIS PATARĖJAS. YRA PARAŠĘS KELETĄ VEIKALŲ APIE MENĄ. LABAI DOMISI LIETUVIŲ LIAUDIES MENU IR TURI DIDELĮ “DIEVUKŲ” RINKINĮ, KURIŲ VIENA KITA NUOTRAUKA YRA ĮDĖTA Į ŠĮ “LAIŠKŲ LIETUVIAMS” NUMERĮ.
KAI ŠIRDĮ TAU SKAUSMAS LYG PEILIAIS SUSPAUS,
KAI ŽMONĖS PABĖGS IR TAVĘS NEUŽSTOS,
PAKELK TADA ŠIRDĮ NUO ŽEMĖS AUKŠČIAU,
O BUS TAU BE ŽODŽIŲ KENTĖTI LENGVIAU.
Iš prof. J. Baltrušaičio “dievukų” rinkinio
Suprojektavo A. Varnas, išdrožinėjo P. Laurinis