Nijolė Jankutė
|
Žiūrėk, kaip ji puola
Juodą pakrantės uolą!
Šnypščia, putoja
Ir piestu stoja,
Putomis taškosi.
Alpsta ir blaškosi.
Lyg nejodintas eržilas,
Į krantą ji veržiasi —
Karčiai putoti,
Sidabru nušarmoti.
Krinta ir keliasi,
Smėlyje veliasi...
|
Šniokščia ir ūžia
Jos verpetai itužę.
Ošia ir dūksta —
Pavargus atslūgsta.
Akmenis mėto ji
Į krantą uolėtąjį.
Čia slūgsta, čia puolą P
asiutusiu šuoliu.
Tai verda, mauroja,
Tai niršta, kvatoja,
Kol staiga susigėdusi
Putų skraiste rėdosi.
|
Keliaklupsčią puola
Prieš juodąją uolą,
Verkia, dejuoja,
Smėlį bučiuoja,
Šveplena, liūliuoja...
...........................
Bet atleidimo negavusi,
Sutirpsta ir miršta mariose.