Nijolė Jankutė

Žiūrėk, kaip ji puola 
Juodą pakrantės uolą! 
Šnypščia, putoja 
Ir piestu stoja, 
Putomis taškosi.
 
Alpsta ir blaškosi.
Lyg nejodintas eržilas,
Į krantą ji veržiasi — 
Karčiai putoti,
Sidabru nušarmoti. 
Krinta ir keliasi, 
Smėlyje veliasi...
Šniokščia ir ūžia 
Jos verpetai itužę. 
Ošia ir dūksta — 
Pavargus atslūgsta. 
Akmenis mėto ji 
Į krantą uolėtąjį.
 
Čia slūgsta, čia puolą P
asiutusiu šuoliu.
Tai verda, mauroja, 
Tai niršta, kvatoja, 
Kol staiga susigėdusi 
Putų skraiste rėdosi.

 

 
        Keliaklupsčią puola 
        Prieš juodąją uolą, 
        Verkia, dejuoja, 
        Smėlį bučiuoja, 
        Šveplena, liūliuoja...
          ...........................
        Bet atleidimo negavusi, 
        Sutirpsta ir miršta mariose.