KOL YRA TOKIŲ VAIKŲ

    Mane labai paveikė žinutė apie New Haven, Conn., lietuviukus, kurie savo tėvams Kalėdoms užsakė “Laiškus Lietuviams”. Kol yra tokių vaikų, tol nereikia bijot, kad nebus, kas neš Lietuvos vėliavą ateity. Ypač švenčiant Vasario šešioliktąją šilta ant širdies tuos vaikus prisiminus. Pagarba ir jų tėvams.    S. L.

PRITARIMAS

    “Laiškų Lietuviams” gruodžio numeryje radau puikią mintį jauniesiems lietuviams pasidarbuoti Vasario 16 Gimnazijoje. Tam kvietimui visu nuoširdumu pritariu...

Kun. Br. Liubinas, Vokietija

TROŠKIMAS

    Vienu metu pasigedome iš lietuvių tarpo tokio nuoširdaus entuziazmo Bažnyčios atsinaųjinimui... Trokštame, kad “L. L.” taptų tuo gyvu raugu mūsų visuomenėje, kur būtų nevengiama pristatyti pačių naujausių minčių, kur būtų nuolat gvildenami klausimai, rūpimi ne tik lietuviams, bet ir visai žmonijai. Vienu žodžiu, kad plėstųsi ir horizontaliai ir vertikaliai.

G. I.

LABAI SEKU

Dėkoju už tokį labai įdomų ir naudingą žurnalą, nes jis duoda naudos ir dvasiniai, ir drauge gvildena aktualius klausimus. Aš jį labai seku ir jaučiuosi esanti Lietuvos visuomenėje... Jis tinka visiems: in inteligentui, ir mažiau mokytam... Jame daug randu, kas man ir mums yra reikalinga, ypatingai kai mes auklėjame daug mergaičių nepilnamečių nusikaltėlių...

Sesuo Aloyza Gonzaga, Prancūzija

TIKIUOSI — PADĖS

    Auginu porelę vaikučių, tai norėčiau daugiau pasiskaityti apie šių laikų jaunuolius. “Laiškai Lietuviams”, tikiuosi, man daug padės.    D. B.

Ir mes tikimės, kad žurnalas bus Jums ir Jūsų vaikams naudingas, ypač "Prie šeimos židinio” ir "Jaunystės kryžkelių” skyriais bei šį metiniu konkursu apie santykius tarp tėvų ir jaunimo.   — Red.

GYVYBĖS LIUDIJIMAS

Prie progos iškėlus aikštėn faktą, kad vienas iš didžiausių "Draugo” humoro kultūrinio priedo "Spyglių ir Dyglių” šaltiniu yra tapęs mūsų "L. L.” žurnalas ir jo bendradarbiai, pats "Spyglių ir Dyglių” redaktorius paaiškino sekančiai:

    Dėl spyglių tai ką padarysi, aš džiaugiuosi radęs spyglišką sakinį šioj banalybių jūroj. Su mažom išimtim, aš manau, kad į “Spyglius” patekti tai reiškia jaunystės ir gyvybės liudijimą. X... tai beveik nusimena, kai nepacituoju.

A. Baronas

GIMNAZIJOJ NEKRICELIOJO

    Atleiskit, bet noriu paprašyti atkreipti dėmesį į “L. L.” techninį apdirbimą. Sunkiai atskiriama, kur straipsnis prasideda, kur baigiasi. Puslapių visi kampai aprašinėti. Atrodo, dabartinis redaktorius, būdamas gimnazistu, mėgo ant visų sąsiuvinių kampų kricelioti.

A. Skučienė, Plainfield, N. J.

 

Deja, Ponia, nepataikėte: gimnazijoj to dar nežinojau. Ar neteko Jums pastebėti panašių kriceliojimų ant modernesnių žurnalų? Jei galima pasikliauti spaudos vertinimais "Drauge”, "Dirvoje”, "Vienybėje”, "Mūsų Vytyje”, "Moteryje” bei skaitytojų laiškais, naujas laužymas, atrodo, yra daugumos sveikinamas naujumas.   — Red.

TAI TIEK MINČIŲ...

    Nepaprastai vertinu “L. L.”, kurie stengiasi įnešti naujesnių, drąsesnių bei gilesnių minčių į mūsų sustingusį gyvenimą, kuris vis dar nepajėgia atsiplėšti nuo persenusių, beprasmių tradicijų.

    Prisipažįstu, kad buvo malonu skaityti S. Palubinskienės straipsnį “Mylėjimo psichologija”, paskutiniame 1964 m. numeryje, o ypač kur kalbama apie partnerio pasirinkimą. O kaip teisingai skamba galutinės išvados, kad subrendusiam ir išsilavinusiam žmogui tai yra viena iš komplikuočiausių problemų.

    Bet dar be meilės problemų būtų malonu matyti straipsnį apie neigiamybes, kylančias iš didelio susiskaldymo. Organizacijų, laikraščių ir fondų skaičius žydi ir beveik visi “u b a g a u j a”, panaudodami prašmatniausią frazeologiją aukoms parinkti. Turime net 76 laikraščius JAV. Kai kurie jau tiek pataikauja skaitytojams, kad kartais net talpina jau prenumeratą sumokėjusio skaitytojo fotografiją.

    Taip pat kaip užburtame rate skaitai kronikoje apie kai kurių savininkų kuklius darbininkiškus namukus, kurie jau yra vadinami “rezidencijomis”, iškeliami korespondencijose kai kieno nuopelnai, kurie atrodo tokie juokingi ir yra tik korespondentų fantaziją, atsidėkojant už pavaišinimą stikliuku ar kugeliu. O kiek yra dar rašančių laiškus savo giminėms į okupuotą kraštą ir besigiriančių savo materialiniais laimėjimais, erzinančiais sunkiai galus su galais suvedančius gimines.

    Tai tiek minčių, dėl kurių norėčiau, kad “L. L.” ateityje pasisakytų.

V. Juraitis

Mintys svarstytinos. Trumpu atsakymu sunku viską įvertinti. Lauksim kitų pasisakymų. Tik vienas faktas krinta į akis: mūsų plačiai visuomeninei veiklai finansinė parama yra būtina. O iš kur jos sulauksim, jei ne iš laisvai ir duosniai aukojančių tautiečių? Tad, vietoj vadinus tai "ubagavimu”, ar nevertėtų visus skatinti ją paremti?   — Red.