PRAEITIES ATSIMINIMAI
"L. L." 15 m. sukakties proga "Žvaigždė" vasario numery patalpino "L. L." kūrėjų atsiminimus, kurių kai kurias ištraukas čia pateikiame.
Kas buvo tikrasis “L. L.” sumanytojas, man nėra visiškai aišku. Jiems pradžią davė tėvo J. Bružiko Vokietijoje leisti “Misijonieriaus laiškai”... Daugiausia prisidėjo tėvas Kidykas, tuometinis viršininkas; brolis Kleinotas, buvęs “Misijonieriaus laiškų” administratorius; ir pirmasis redaktorius... Dar tik vakar teko kalbėti su St. Santvaru, kuris prisiminė “L. L.” ir pareiškė, kad jie tuoj visiems patiko dėl to, kad ėmėsi nagrinėti visai naujas problemas ir visai nauju iki šiol kitų nemėgintu ir neišdrįstu būdu. Tas naujumas ir buvo didžiausias jų pasisekimas.
Juozas Vaišnys, S. J., "L. L." pirmasis redaktorius
Apie pačią laikraščio kryptį neteko ilgai filosofuoti. Lietuviškoji išeivija, atsidūrusi svetimos kultūros, tradicijos bei aplinkos sankryžoje, sutiko daug svarbių problemų savo tautiniam bei religiniam gyvenimui. Ši situacija apsprendė naujojo žurnalo turinį — tautybę, religiją dabartinio gyvenimo sūkuryje.
Jonas Borevičius, S. J., vienas pirmųjų "L. L." bendradarbių.
“L. L.” užuomazga bene bus Lietuvoje... Tėv. J. Bružikas bent porą laiškų yra parašęs, rodos, Kalėdų proga parapijoms, kuriose tais metais vedė misijas... Tie ir buvo pirmieji misijonieriaus laiškai. Vokietijoje tuojau po karo t. Bružikas jam būdingu uolumu lankė visas lietuvių stovyklas ir vedė misijas. Kad jo misijų vaisiai... nebūtų nutraukti, man kilo spausdinto žodžio apaštalavimo idėja... Nesilioviau raginti, kad (tėv. Bružikas) rašytų... Pirmasis spaustuvėje spausdintas numeris buvo pavadintas “Misijonieriaus laiškai”.
Petras Kleinotas. S. J., "L. L." administratorius
Dipukams ėmus masiniai atvykti į JAV, galvojau, kad jiems reikalingas žurnaliukas religinei informacijai. Reikalas buvo juo svarbesnis, kad dvasinio turinio knygų niekas nespausdino... Todėl ir nutarėm leisti savo mėnesinuką...
Jonas Kidykas, S. J., tuometinis jėzuitų viršininkas
YPAČ VILTINGAS...
Žurnalas aktualus savo temomis, gyvas diskusijomis, išradingas savo formos puošnumu, gyvenimiškas keliamų temų atžvilgiu ir ypač viltingas, kad savo straipsniais ir bendradarbių verbavimu sugeba patraukti ir jaunąją kartą. Žurnalas yra tolerantiškas ir atstovaująs plačias pažiūras. Džiaugiantis jo jubiliejumi, tenka jam linkėti tokiu pat tempu toliau tobulėjant išsilaikyti ne tik dešimtmečius, bet ir šimtmečius, tęsiant savo darbą jau išlaisvintoje Lietuvoje.
"Draugas", 1965. II. 18
IR EVANGELIKU TARPE
Jau seniai nešiojau mintį pareikšti “L. L.” padėką už šio žurnalo aukštą lygį ir įdomumą. Sužinojęs, kad šį mėnesį “L. L.” švenčia savo 15 metų sukaktuves, išdrįstu šią padėką kartu su geriausiais linkėjimais perteikti redakcijai.
Man teteko skaityti tik paskutinio pusmečio “L. L.”, bet jis tuoj pat nuo pirmo perskaityto numerio mane patraukė. Jo temų įvairumas, aktualumas ir, dar daugiau, jo tolerantiškumas ir objektyvumas padarė mane šio žurnalo skaitytoju. Esu evengelikas, kas man netrukdo “L. L.” pavadinti geriausiu žurnalu lietuvių kalba, ir jį ištisai — nes “L. L.” dar neradau straipsnio, kuris man evangelikui būtų papiktinantis — perskaityti. Pasilikite prie šio tono, ir aš tikiu, kad “L. L.” net ir lietuvių evangelikų tarpe suras atgarsį. Be to, “L. L.” suteikia gerą galimybę geriau tiesioginiai susipažinti su Katalikų Bažnyčia.
Nepaprastai džiugu, kad “L. L.” skiria tiek daug dėmesio jaunimui. Ypač malonu, kad nepamirštate laisvame pasaulyje gyvenantį jaunimą supažindinti su Lietuvos jaunimu. Naujai pasirodęs G. Procutos straipsnis “Jaunuomenės auklėjimas — sovietizacijos priemonė Lietuvoje” (“L. L.” sausis, 20 psl.; vasaris, 47 psl.) teisingai nurodo padėtį Lietuvoje ir jos jaunimo sukomunistėjimo pavojų. Man teko gyventi Lietuvoje ir, tiesa, tik palyginus trumpą laiką pajusti šį auklėjimą. Jau 1954-1955 metais turėjau progą viename tokių internatų, kaip kad G. Procuta aprašo (21 psl.), mokytis. Tada buvau 11 metų, tad perdaug neatsimenu, bet vienas įvykis man pasiliko atmintyje. Istorijoje kaip tik svarstėme II Pasaulinį karą. Mokytojas parinkčiausiais žodžiais gyrė rusų karius, iškeldamas jų nepaprastą narsumą užimant Berlyną. Ir man, visiškai nieko blogo nepagalvojus, norint tik sukelti juoką, kas vaikui geriau patinka nei pamokos klausytis, išsprūdo vietoj “rusų kareiviai”—“rusų karvės”. Mokytojo veido niekuomet nepamiršiu. Jis pašoko lyg širšių įgeltas, ir, baisiausiai susijaudinęs, išmetė mane iš klasės, įrašydamas blogiausią pažymį — vienetą. Žinoma, vėliau atsiprašiau, pasiaiškindamas, kad taip visai nemaniau. Bet šis atsitikimas parodo, kad prieš rusus nebuvo galima jokį blogesnį žodį ištarti. Tuo tarpu ant Vakarų buvo galima viską sakyti. Gal šis mažas pavyzdys padės parodyti, kokia atmosfera yra Lietuvos mokyklose.
Linkiu “L. L.” dar daug našių metų krikščioniškame ir lietuviškame darbe.
Su geriausiais linkėjimais Artūras Hermanas, Vasario 16 gimnazijos mokinys
JAUČIUOSI PRATURTĖJUS
Jau eilė metų, kaip Jūsų žurnalas lanko ir džiugina mane. Perskaičius jaučiuosi praturtėjus ir labai daug randu pagalbos geresniam pažinimui savęs bei artimo.
Jūsų 15 metų sukakties proga noriu pasveikinti ir palinkėti dar daug ir didesnių jubiliejų atšvęsti.
Loreta Murauskienė, Toronto
LIETUVIŠKA MINTIS
Priimkite Urbanos lietuvių studentų nuoširdžią padėką už “Laiškų Lietuviams” siuntinėjimą. Skaitydami Jūsų žurnalą pajuntame lietuviškos minties dvelkimą mūsų visuomenėje.
Dalia Ažubalytė,
LSS sekretorė, Urbana
GERA PRADŽIA
Alkoholikams pagelba nepaprastai reikalinga — čia K. Bagdono straipsnis tikrai gera pradžia. N. N.
PUIKUS PROJEKTAS
Vacio Kleizos straipsnis labai geras (žr. sausio nr., 12 psl). Jis turėtų daug, daug rašyti tomis temomis. Jo mintys, ypač senelių ir ligonių atžvilgiu, jau seniai lauktos. Tikrai būtų gerai sudaryti lietuvių psichologų ir sociologų sąjungą, kurion patarimų galėtų kreiptis vargan patekę tautiečiai. Mumyse yra daug nepasitikėjimo amerikiečiais psichiatrais (ne be pagrindo), tad Vacio siūlomas projektas būtų puikus dalykas.
G. I.
BRAVO
P. Palubinskienei — bravo! Tikrai įdomiai įžvelgė Betty Friedan mintis (žr. jos str. “Talentą užkasti — ne auka. o savimeilė”, sausio nr., 24 psl.). N. N.
TIESIOG ŽAVIMĖS JAIS
Norėtume išreikšti savo pasigėrėjimą Jūsų vedamu žurnalu “Laiškai Lietuviams” ir įvairiais straipsniais: religiniais, tautiniais, psichologiniais. Tikrai, jauti žmogus, kad tai dvasios maistas, kurio taip visur trūksta šiais laikais. Ir maistas tikras, ne “gėlytėm apkaišytas” (kaip išsireiškė dr. A. L.), kuris pasilieka sieloje — neišgaruoja su “gėlytėm”...
Taip pat labai pageidautume daugiau kun. Alf. Grauslio straipsnių. Tiesiog žavimės jais; tokie teisingi, iš gyvenimo patirties: kaip buvo apie meilę, kantrybę, gėris sklinda, dvasios aristokratai ir kt. Ypač patrauklios ir biografijos, kaip Bl. Pascal, Ieva Lavalier (kaip Magdalena), kun. Henri Perrin ir kt. Tai lyg švyturiai, kurie šviečia kelią ir traukia paskui save. “Žodžiai pamoko — pavyzdžiai patraukia”. Ne tik patraukia, bet uždega kitų dvasią ir norisi jais sekti, taisyti savo gyvenimą, kopti į tas dvasios aukštumas!
Birutė Juozapavičienė, Marija Sprindytė-Leparskienė, R. Pleinienė, A. Bugailiškis, J. Gedrimienė, A. Gedrimas,Z.Orvidienė.
Mums malonu išgirsti, kad vertinate žurnalą bendrai ir išskirtinai žavitės mūsų ilgamečio bendradarbio kun. Alf. Grauslio straipsniais. Tikimės, kad jums patiks ir jo naujai pradėtas ciklas apie gailestingumo darbus. Daugiau kun. Alf. Grauslio straipsnių vargiai ar begalime dėti, nes jau ir taip beveik kiekviename numeryje yra po vieną. Skaitytojuose pasitaiko įvairaus skonio (dar visai neseniai vienas pageidavo, kad jų "ne taip gausiai būtų dedama"), tad stengiamės žurnalo turinį atitinkamai išbalansuoti. — Red.