PROF. JUOZAS ERETAS
Nors komunistai savo teorijoj skelbia, kad pasaulio istorija neišvengiamai eina į visuotinę komunizmo pergalę, tačiau tikrovė rodo ką kita. Pastebimi trys komunizmo nepasisekimai: 1. komunizmas neapėmė viso pasaulio, kaip kad jo steigėjas Leninas tikėjosi; 2. pats komunizmas susiskaldę, tapo nebe monolitiškas: nors Stalinas siekė išlaikyti vienintelį Kremliaus kelią, Tito atsiskyrė ir pasuko savo keliu; 3. pagaliau šalia Chruščiovo Maskvoj atsirado kitas vadovas Mao Pekinge ir taip dingo monocentriškumas.
RUSAI IR KINAI
Tose komunistų valdomose tautose glūdi dar didesnio skilimo priežastys. Rusai yra nelygūs, nepastovūs — įtampos kraštutinumuose. Kinas gi — ramus, lygus, be įtampos, mandagus, mįslių pilnas. “Kinietis yra pati kultūra, o rusas kultūroj nė iki kelių”.
Tautų vadai taip pat skiriasi. Mao — pilnas kultūros, buvęs mokytojas ir bibliotekininkas, “ne tik nešiojo knygas iš spintos į spintą, bet ir skaitė”. Stalinas buvo kunigų seminarijoje, — “kad ir ne taip ilgai”. Ne toks kultūringas. Chruščiovas parodė kas jis, daužydamas savo batą Jungtinėse Tautose.
“Jei kaimynai dėl vieno bendro metro turi nesusipratimų, tai ką kalbėti apie Rusiją ir Kiniją, kurios turi bendrą virš 5000 km. sieną”. Sinkian-gas, Pamiras ir išorinė Mongolija — kivirčo sritys.
Rusai turi arti 200 milijonų gyventojų, o Kinija — 730 milijonus, o XX amžiaus gale turės 2 milijardus, iš kurių galės sudaryti 80 milijonų kariuomenę.
Kinams reikia erdvės. “Kinietis negali emigruoti į šiaurę, nes jis yra irgi tuo kultūringas, kad bijo šalčio”. Rytuose — japonų salos su 100 milijonų gyventojų taip pat negali jų priimti. Pietuose — Australija, kuri galėtų priimti visus kinus, “bet pakeliui turėtų perlipti visą grupę salų”. Vienintelė galimybė — veržtis į pietų Sibirą ir eiti į vakarus. 1962 m. jau yra buvę sienos peržengimų. Kinija stiprėja. “Kad tai nėra popierinė jėga, tai galima matyti iš to, kad jie pasigamino atominę bombą”. Rusai turės su šia jėga skaitytis.
NESUCHRONIZUOTOS REVOLIUCIJOS
Taip rusai ir kinai nesutaria. Jie negalės suchronizuoti revoliucijos. Kiekviena revoliucija gimsta, kyla, silpsta ir miršta. Kiekviena revoliucija turi tris stadijas: įsibėgėjimo (pvz. Mirabeau laikotarpis Prancūzų revoliucijoj), 2. kraujo (Robespiero) ir 3. silpnėjimo (Napoleono laikotarpis, kada pavargusias jėgas vienas žmogus paima į savo rankas).
Žmogus negali visada būti revoliucijoj. Jis nori pagaliau turėti ramybės. “Moterys nori turėti savo šilkines kojines ir savo kosmetiką. Vyrai nori išgerti...” Rusai dabar nori “good time”. Chruščiovas Vengrijoj pasakė: Ar jūs norit karo? Ne, jūs norit guliašo. Rusų revoliucija yra guliašo periode”.
Tuo tarpu kinai yra dar pirmoje komunistinės revoliucijos stadijoje. Rezultate — beveik viskas skiria kinus nuo rusų. Tarp jų yra natūralus antagonizmas, tendencija į tarpusavę kovą, o ne į susiderinimą. “Plyšys yra per didelis, o tiltai per šį plyšį yra popieriniai ir istorinio bandymo neišlaikys”.
O GAL KOMUNIZMAS?
“O gal komunizmas juos riša? Kaip yra su tuo? Ar viršys komunizmas, kuris juos riša, ar viršys nacionalizmas, kuris juos skiria?”
Rusams komunizmas yra kaip dogma, kuria tikima. Kinams gi jis yra tik laikinas įrankis, kuris jiems padės iš bėdų išsikrapštyti. Juk pats Mao pasakė, kad “mums komunizmas reikalingas tiek, kiek ūkininkui mėšlas — panaudoti kaip trąšą laukus sustiprinti”. O kaip sustiprins, nebebus reikalingas. Taigi, komunizmas jų neriša, nes apie jį jie turi skirtingą supratimą.
Rusai taip pat ima atsitraukti nuo komunistinio dogmatiškumo. Mao apkaltino Chruščiovą, kad jis apleidžia komunizmo išganingą bazę. Pas rusus vyksta liberalizacija. Gi kinų komunizmas lieka pragmatiškas. Tad galų gale ir pas vienus, ir pas kitus laimės nacionalizmas, o ne kosmopolitiškumas. “Bendras tautos kraujas daugiau riša, negu rašalas, kuriuo yra parašytas komunizmas”.
Aplankęs lietuvius JAV-ėse, prof. J. Eretas ne tik jiems nurodė tremties prasmingumą (žr. jo straipsnius “L. L.” vasario ir kovo nr.), bet taip pat juos užkrėtė savo optimistišku žvilgsniu į ateiti. Čia talpiname jo 1964 m. gruodžio 11 d. Čikagoje laikytos paskaitos santrauka su užfiksuotais jo išsireiškimu deimančiukais.
RUSAI GLAUSIS PRIE VAKARŲ
Tad rusams tenka du frontai: vakaruose ir rytuose. Ar jie galės abejuose vesti kovą? Vokiečiams nepasisekė. Ir rusai turi vieną frontą likviduoti. Didesnė grėsmė iš kinų. “Ir baltas eina pas baltą”.
Chruščiovas vieną frontą bandė jau likviduoti. Raketų išgabenimas iš Kubos, koegzistencijos minties skelbimas, bandymas užmegzti ryšius su Vatikanu, ortodoksų santykiu gerinimas su katalikais — tai ženklai. Bet atvirai tai pasakyti rusai negali. Ir dėl akių laviruoja.
Kokios to pasekmės? Sovietų satelitai, (pvz. Lenkija, Rumunija, Albanija, Bulgarija), kurie dabar sudaro apsaugos ruožą nuo Vakarų užpuolimo, pradeda nuo silpnesio pasitraukti. Dabar jie dar tik laviruoja, bet jei Rusija daugiau susilpnės, galės iš Sovietų Sąjungos įtakos visai pasitraukti. Visa tai liečia ne tik satelitus, bet ir Sovietų Sąjungos užkariautus kraštus, kurių tarpe yra ir Lietuva. Sovietų konstitucija sako, kad jų respublikos gali iš Sąjungos išstoti. Dabar šis paragrafas tėra tik “juokus iššaukiąs farsas”. Bet ateity gali ateiti tokia proga. “Tai ne ružavas optimizmas, bet tai galimybės, kurios gali įvykti”. Tuomet ateis valanda, kurios mes visi laukiam. Rusija ieškos paramos iš Vakarų. Ir už paramą bus aukšta kaina. Mums tai reikš Lietuvos nepriklausomybę.
* * *
Po paskaitos, atsakydamas į klausimus, prof. J. Eretas apibūdino dabartį ir ateitį lemiančias tautas.
AMERIKIEČIAI
“Amerikiečiai yra kitam kontinente gyveną europiečiai. Kas nori istoriją suprasti, turi ilgai istorijoj gyventi. O Amerikai tik 200 metų. Ji dar nedasiprotėja politikoj. Negalima daug reikalauti iš krašto, kuris yra tik ką užgimęs. Kennedy buvo pirmas prezidentas, kuris Europą suprato — jis buvo ir mūsų (europiečių dar nesuvienytos) valstybės prezidentas”.
EUROPIEČIAI
Kai kurie europiečiai — degauliškai — “Iki pražūties individualistai. Tai yra pramuštgalviška europiečių politika... Turim sunkią švininę naštą po savo kojom... Atvykit į Europą ir pamatysit, kad šį tą jau esam padarę. Tik suvienytom jėgom galim išsilaikyti”.
KINAI
“Kinija iki šiol buvo miegąs milžinas, kuris, pabudęs, padarė vieną kitą ekskursiją... Pažiūrėsim, kas bus, kai Kinija bus trečioj revoliucijos fazėj... Ir Mao nori “good time”.
Jis turi trečią žmoną ir trečioji yra kino artistė”.
* * *
Savo atsakymais prof. J. Eretas parodė, kad jis lyg tikisi Amerikos subrendimo savo vaidmeniui, besivienijančios Europos sustiprėjimo ir pagaliau Kinijos komunistinės revoliucijos išsigimimo, t. y. visų tų sąlygų, kurios užtikrintų optimistišką ateitį pasauliui ir ypač lietuvių tautai.
Vienam jaunesnės kartos atstovui apibūdinus pesimistiškesnes ateities perspektyvas, prof. J. Eretas pajuokavo: “Kaip viskas pasikeitė? Senis yra optimistas, o jaunas yra pesimistas... Grįžkit į Europą, mes jus ir vėl išgydysim...”
Skirtingas nuo jo nuomones pareiškusiems profesorius pasakė: “Paskaita neduoda čekį, kurį realizuos istorijos bankas... Tai mano toks įsitikinimas, bet aš gerbiu kitų asmenines nuomones. Už 100 metų žinosime, ar Tamstos tiesa, ar mano...”
Diskusijas prelegentas užbaigė žodžiais: “Ačiū už priekaištus, sumanymus... Aš visa tai apgalvosiu, lėkdamas atgal į savo apkasus”.
Kadangi tautiškumas, kūrybingumas ir vieningumas yra tie idealai, kurie mums išeivijoje leis teigiamiausiai apsireikšti, turime dar stipriau eiti jų keliu. Tuomet Lietuvos istorikai... turės pripažinti: Laisvė su emigrantais išėjo, laisvė su jais ir grįžo.
Prof. Juozas Eretas