BIRŽELIO MĖNESĮ skiriame didžiausiai dieviškai ir žmogiškai Meilei — Švč. Jėzaus Širdžiai. Kas vakarą, drauge su didesniais vaikais suklupę prie Nukryžiuotojo, sukalbėkime Švč. Jėzaus Širdies litaniją. Patys mažieji tegul prie savo vakarinės maldos prideda: "Jėzaus Širdie, myliu Tave".
Kalendoriun žvelgę, pamatysime, kad nuo šio mėnesio vidurio iki liepos pradžios yra trys dienos, kuriose ypatingai prisimename Kristaus Atpirkėjo misiją. Lyg įvadas į tai — birželio 13 d. Švč. Trejybės sekmadienis. Susikaupimas ties didžiausia iš visų paslapčių. Jos reikšme pasidalinkime ir su mažaisiais. Gal pats akivaizdžiausias būdas jiems Švč. Trejybę išaiškinti —- tai trijų dalių dobilo lapas. Vienas trijuose. Trys — viename.
Švč. Sakramentą Kristus įsteigė Didįjį Ketvirtadienį, tačiau to įvykio džiaugsmą per greitai nustelbė Didžiojo Penktadienio liūdesys. Tad Dievo Kūno šventėje, šiais metais — birželio 17 d., prisiminkime ir įsisąmoninkime tą begalinės Meilės išraišką — Eucharistiją. Vaikams pasakokime, kaip mūsų Lietuvoje ir daugelyje kitų kraštų žmonių džiaugsmas išsiliejo procesijomis į gatves, laukus. Švenčiausiajam aprodomos gyvenvietės, laukai, darbovietės. Jis nešamas kasdienin gyvenimam Mažiesiems patarkime, kad ir jie pasikviestų Dievą tarp savo mažų rūpestėlių ir atliktų darbelių. "Jėzau, žinai ką, aš Tau iš kaladėlių pastatysiu aukštą bokštą!" — sakė mažas berniukas. Tai malda.
Švč. Jėzaus Širdies šventę švenčiame birželio 25 d. Atminkime visa, kas dieviškojo Atpirkėjo meilės mums buvo suteikta. Nėra žodyne žodžio, nėra mūsų jausmuose jausmo, kuris atitiktų jos gelmę. Todėl venkime saldžių, sentimentalių formų apibūdinti tai Meilei. Tinkamiausiai Švč. Jėzaus Širdį pristato mums tos dienos liturgija: ji buvo ieties perverta. Tai iššaukia gailestį, pagarbą, dėkingumą, norą aukotis ir pasiaukoti. Ir tai yra meilė, kokią mes sugebame Dievui duoti.
Liepos 1 d. prisimename Kristaus Kraują, kuris kartą buvo išlietas visiems laikams, visai žmonijai, visoms generacijoms; kuris kas dieną pripildo šimtus tūkstančių taurių ant Bažnyčios altorių.
Gintarė Ivaškienė