STASIO YLOS “DIEVĄ SUTEMOSE” APŽVELGIANT
DR. JUSTINAS PIKŪNAS
1964 m. gruodžio mėn. “Tėviškės Žiburiai” išleido prof, kun. St. Ylos kruopštų ilgų metų darbą — originalų bandymą apžvelgti tiek didžiųjų, tiek ir mažesniųjų lietuvių dvasinius ir politinius lūžius, devynioliktojo amžiaus pabaigos ateistinio socializmo vėjams pilnai įsiskverbus į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas. Pagrindinai knyga apima Nepriklausomybės periodą, bet įjungiami ir priešaušrio bei tremties laikotarpiai. Veikalas yra padalintas į dešimt nevienodo dydžio skyrių, su tokiais pavadinimais kaip Pažintis su netikinčiais, Nusivylimas žmonėm ir Dievu, Pagonybės nostalgija ar iliuzija? Mokslo žmonių Dievas ir Menininkų sielos vingiai. Tai yra didelė, beveik 400 psl., knyga su dail. Tel. Valiaus tapytu aplanku.
Knygos puslapiuose skaitytojas atranda daug garsių Lietuvos vardų: V. Krėvę, J. Biliūną, A Smetoną, J. Baltrušaitį, M. Biržišką, J. Gravro-ką, V. Čepinskį ir daugelį kitų. Čia peržvelgiami kai kurių kairiųjų sambūrių veikėjai (J. Šliupas, M. Šleževičius). Šalia žymiųjų įtraukiami ir paprasti asmenys, o vieno kito vardas neatskleidžiamas — matyt, kad minimieji yra likę Lietuvoje ar nėra sutikę save viešai atskleisti. Ar veikėjai žinomi, ar ne — autorius moka išreikšti tai, kas gilu, esminga, ir todėl skaitytoją suintriguoja. Kadangi laiks nuo laiko aprašomi jautrūs ir gyvenimo veiklos linkmę lemią išgyvenimai, jautresnio skaitytojo akyse atsiras ašara, o gal neviena ir nekartą. Nors religiniai išgyvenimai vyrauja, tačiau knyga apima didelę rašomojo gyvenimo panoramos dalį. Autorius atvaizduoja religinės raidos psichologiją tuometinės kultūros idėjų perspektyvoje.
Iš religinio kaimo į mokslus išėję jaunuoliai, patekę į evoliuciją ir socializmą garbinančią aplinką, neretai buvo pakertami savo įsitikinimuose ir įtraukiami į laisvamanybės ir netikėjimo pinkles. Tai rodo tiek Zeitgeist, tiek ir specifinio milieu stiprumą idėjų plėtroj. Vėlyva jų gyvenimo eiga didžiumoj parodo, kad motinos įausta religinė gija išsilaiko pasąmonėje ir bent gyvenimo pabaigoje atgauna savo dinamiką.
Šioji knyga yra gilus žvilgsnis į dalinai paslėptas žmogaus motyvacijos versmes. Gestaltinės ir psichoanalitinės mokyklos atstovai čia suras jiems įdomių motyvacijos pasikeitimų. Neretai gilus religinis išsiveržimas išgyvenamas ir palyginamai mažai tikėjimo paliestoje sieloje. Atskleidžiamas didelis lietuvio inteligento jautrumas kunigo pavyzdžiui ir jo elgsenai. Kunigo vaidmuo yra atskleidžiamas baltose ir juodose spalvose. Kad tokia identifikacija būtų stipri Lietuvos kaime, tai mažai stebintų, bet jos stiprumas parodomas inteligentijos viršūnėse. Nors religijos pradmens slypi žmogaus prigimtyje, vienok “neugdoma religija blėsta. Nevykusiai ugdoma — iškrypsta”. Todėl “nėra netikinčių, bet daug — nepilnai tikinčių ar iškreiptai” (9, 100 psl.). Autorius padeda įtikinti, kad žmogaus sąmonės dalis yra skirta religijos objektifikacijai (M. F. Scheler). Jis nemaišo tiesioginės religinio lūžio iššaukos su jos pirminėmis priežastimis.
Iš griežtai kritiško taško galima būtų sakyti, kad kun. Yla panaudoja perdaug bendrines interpretacijas, k. a. “Individualistai lietuviai yra per išdidūs jieškoti ne tik žmonių, bet ir Dievo malonės”; arba “Ne mokslas čia kaltas, bet laiko ir pažiūrų mada”; arba, kad jis išleido kai kurias žymias asmenybes, o įjungė paprastus žmones.
Parodydamas religinių bei politinių lūžių psichologiją tuometinės kultūros idėjų raidoje, šis veikalas pristato skaitytojui daug faktų ir tiksliai parinktų, kurie jį įtikina, kad rašoma tiesa be fiktyvios vaizduotės kristalų. Taurus empirinių faktų surinkimas padaro šią knygą moksliškai vertinga religinės psichologijos srityje. Taip pat, tai yra didelis įnašas idėjų vystymosi istorijai Lietuvoje bei pažinimo sociologijai. Jaučiamas pilnai subrendusio rašytojo darbas, kuris yra pastabus tiek išgyvenimo gelmės atskleidime, tiek ją modifikuojantiems niuansams.
Prof. kun. Stasio Ylos veikalas yra daugeriopai vertingesnis, negu laikas panaudotas jo skaitymui ar jo kaina. Vyresnioji karta čia ras naujų faktų jiems žinomų asmenybių gyvenime, o jaunesnioji susipažins su lietuvių tautos gyvenimą lenkusiais asmenimis ir su to laikotarpio kartų ir luomų konfliktais.