Katalikų parapijinių bažnyčių 1940 m. Lietuvoje buvo 721. Iš jų 1964 m. liko tik 567. Be to, iš 378 neparapijinių bažnyčių ir koplyčių teliko 4. Vilniuje iš 37 bažnyčių uždarytos 27 (o taip pat 15 koplyčių); Kaune iš 29 — 20. Nukentėjo ir kitų krikščionių bažnyčios, tačiau jų tikslaus skaičiaus neturima. Įvairūs liudininkai byloja, į ką paverčiamos uždarytos bažnyčios; jie prieštarauja N. Chruščiovo žodžiams, kad bažnyčios Sovietų Sąjungoje "turi visišką veiksmų laisvę" (žr. šio "L. L." nr. 272 psl.):
"Senoji universiteto šv. Jono bažnyčia dabar vartojama kaip popieriaus sandėlys. Kada aš pakartotinai prašiau, jog man būtų parodyta šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo, bažnyčia, buvo atsakyta, kad tai neįmanoma, nes ta bažnyčia dabar yra naudojama kaip mokykla. Tada prašiau, kad man būtų leista išvysti tos mokyklos vidų. Mano prašymas nebuvo išklausytas. Tik sekančią dieną, kai man pasisekė atsikratyti mano (oficialiai paskirtu) kompanijonu ir galėjau pasivaikščioti po miestą viena, supratau, kodėl man nebuvo leista pamatyti tos bažnyčios vidų. Ji buvo pilna vyno statinių. Bažnyčios pastate nebuvo jokios mokyklos — ji buvo gretimame pastate. Vaikščiodama toliau, užsukau į kitą bažnyčią. Jos viename gale tūpčiojo mergaitė; kairėje keli atletai kilnojo svorius ant medžio druožlėmis apibarstytų grindų, o centrinėj navoj kita mergaitė imitavo disko metimo judesius priešais pagrindinį altorių, prieš kurį kabojo tinklas." (Aukščiau aprašytoj šv. Kazimiero bažnyčioj neseniai įrengtas ateistinis muziejus.)
Aplankiusi Vilnių italų žurnalo “II Tempo” korespondentė Ettore della Giovanna
"Didesniuose miestuose daug bažnyčių uždaryta. Kaune dalis bažnyčių uždaryta: Rotušės aikštėj dvi, Žaliakalny dvi, čia pat uždaryta ir Pranciškonų bažnyčia ir vienuolynas, Šančių bažnyčia uždaryta, o Pažaislio vienuolyne įrengta bepročių ligoninė. Bažnyčia neveikia. Prisikėlimo bažnyčioj įrengta radijo fabrikas, o kitoj, ten pat esančioj bažnyčioj, yra milicijos mokykla ir bendrabutis. Pernai vasarą uždaryta ir Soboras Laisvės Alėjos gale. Sakoma, kad stovi centre, gražioj vietoj ir visiems labai krinta akysna. Dabar Sobore rengiama paveikslų galerija."
St. Rūkienė, buvusi Sibiro tremtinė, “Drauge”, 1965 m. rugpiūčio 14 d.
Kalbant apie architektūrinius paminklus, geru žodžiu reikėtų paminėti buv. Augustionų bažnyčios darbus, buv. Kazimiero bažnyčios pritaikymą Vilniaus ateistiniam muziejuj, namo Biržų g. 4 kapitalinį remontą— restoraciją. Gerai, kad pagaliau buv. Jono bažnyčia perėjo savo "istorinio" šeimininko — Vilniaus Kapsuko v. universiteto žiniai.
Inž. - arch. J. Glemža, “Literatūra ir Menas”,) 1965 m. gegužės 15 d.