■ REIKALAI IR RŪPESČIAI

     Lietuvių išeivių vyresniosios ir jaunesniosios kartų žvilgsnių skirtumas darosi vis ryškesnis. Tai buvo ypač pastebėta Ateitininkų Kongrese Toronte liepos 3-4 d.: vyresnieji daugiau pasisakė už rūpinimąsi lietuviškais reikalais, kai tuo tarpu jaunesnieji — už rūpestį rasiniu klausimu.

     Pokongresinėje paskaitoje Dainavos stovykloje Manchester, Mich., dr. V. Vygantas, nagrinėdamas tų dviejų kartų skirtingą nusistatymą, pastebėjo, kad vyresnioji karta idealizuoja Lietuvos laisvinimo reikalą, bet į rasinį klausimą žiūri realiai ("nėra ko mums ten prasidėti"); tuo tarpu jaunesnioji karta idealizuoja negrų teisių iškovojimo reikalą, bet realiai žiūri į Lietuvos laisvinimą ("mes nieko negalime padaryti").

     Tiesa, vyresnieji svetimame krašte vis jaučiasi svetimi — jiems lietuviškasis reikalas yra vienintelis. Jaunesnieji į tą kraštą daugiau įsijungia — tolimos Lietuvos reikalas mažiau pastebimas.

     Abi kartos gali viena iš kitos pasimokyti: vyresnieji — pajusti, kad šalia tautinio yra kitų reikalų, kuriais galime, o kartais iš žmoniškumo ar krikščioniškumo net turime rūpintis; jaunesnieji — suprasti, kad mums, gyvenantiems kitame krašte lietuviams, Lietuvos reikalas yra ne mažiau, bet dar daugiau aktualus: juk pasauliui jungiantis, tautos suartėja — jų rūpesčiai darosi bendri: jos turi rūpintis ne tik savo, bet ir kitų, ypač pavergtųjų ir skurstančiųjų reikalais. Gyvenamajame krašte mes sudarome tą grupę, kuri kaip tik savo organiškais ryšiais labiausiai tinka jautrinti to krašto žmonių dėmesį ir sąžinę dėl Lietuvos ir kitų tautų pavergimo.

     Mes esame išeivijoj, kad kiti išgirstų mūsų šauksmą dėl Lietuvos. Tai mūsų pirmasis uždavinys. Tačiau mes veltui šūkautume, jei tik patys stengtumės atkreipti kitų dėmesį į save, o neatkreiptume savo dėmesį į kitus.

■    TAIKOS POPIEŽIUS

     Įvairiose pasaulio vietose tebekylant neramumams, popiežius Paulius VI yra pasirinkęs savo ypatingu uždaviniu išlaikyti ir ugdyti pasaulinę taiką. Jau savo pirmojoj enciklikoj Ecclesiam suam jis pasisiūlė tarpininkauti konfliktuose tarp bet kurių kraštų. Visada, kai tik kariniai susirėmimai kyla — ar tai Vietname, ar Domininkonų Respublikoje, ar dabar tarp Indijos ir Pakistano — savo viešose kalbose jis skatina tas tautas taikiai išspręsti įvykusius konfliktus.

     Rugpiūčio 8 d., 20 metų sukaktyje nuo Hiroshimos sunaikinimo, Paulius VI priminė atominės bombos pasėkas: "Mes meldžiamės, kad šis žmogžudiškas ginklas nebūtų užmušęs taiką pasaulyje, nebūtų amžinai pažeidęs mokslo garbę ir užgesinęs gyvenimo ramybę šioje žemėje". Jis meldėsi, kad "pasaulis niekados nebepergyventų tokios nelaimingos dienos, kaip anuomet Hiroshimoje", ir kad žmonės "nebesudėtų savo pasitikėjimo, savo apsiskaičiavimų ir prestižo į tokius fatališkus ir negarbingus ginklus... Mes jau daug kartų ir įvairiais būdais skatinome uždrausti atominius ginklus".

     Rūpestis taika taip pat ženklina popiežiaus atsilankymą Jungtinių Tautų būstinėje New Yorke spalio 4 d.

■    “VILTIS” GRIŽO NAMO

     Per 5 metus Pietų Amerikos, Azijos ir Afrikos pakrantėse JAV laive-ligoninėje "Hope" buvo suteikta virš 1 milijonui žmonių medicininė pagalba, atlikta 6,000 svarbių operacijų ir paruošti virš 3,000 vietinių daktarų, slaugių ir medicinos technologų. Neseniai laivas grįžo kelių mėnesių poilsiui į Philadelphiją.

■    KATAKOMBOSE

     Prieš pat ketvirtąją Bažnyčios Susirinkimo sesiją Paulius VI, stovėdamas prie Romos katakombų, pabrėžė, kad Bažnyčia "tautose su ateistinėmis ir totalitarinėmis valdžiomis šiandien vėl gyvena katakombose", nes "dedamos pastangos užgniaužti tautų ir asmenų laisvą religinį gyvenimą", "atitraukti jaunimą nuo bažnyčios ir primesti jam marksistų idėjas”. Pasmerkdamas komunistų religijos persekiojimą komunistų valdomuose kraštuose, popiežius stiprina ir Lietuvos tikinčiuosius.

■    PABĖGĖLIU VAIKAMS

     Kai buvome pabėgėliai, mus pradžiugindavo kitų mums padovanoti daiktai. Pasaulyje dar yra pabėgėlių, kuriems dabar mes galime padėti.

     JAV Raudonasis Kryžius kreipiasi į mokyklų vaikus, prašydamas žaislais ir rašomosiomis priemonėmis pripildyti 200,000 draugiškumo pakietėlių Vietnamo pabėgėlių vaikams.

■    PASAULIEČIAI SAKO PAMOKSLUS

     Perų valstybėje Puno mieste besiruošiant Krikščionių Šeimos dienai sekmadieninių Mišių metu pasauliečiai sakė pamokslus. To miesto vyskupas Julio Gonzalez Ruiz pripažino, kad kalbėtojai pamokslų "aiškumu, suglausta doktrina ir Šv. Rašto citatomis parodė vietinių katalikų pasauliečių atsiektą dvasinį subrendimą".

■    DVIEJŲ KARŲ STATISTIKA

     Vietname nuo 1961 iki 1965. IX. 3 kovose žuvo 650 amerikiečių kareivių.

     JAV šią vasarą per tris ilguosius savaitgalius automobilių katastrofose žuvo: Kapinių dekoravimo dieną — 474, Liepos 4 — 551 ir Darbo dieną — 564.

■    ATOMINĖ BARBIE

     Paskutinysis pramoninkų išradimas, kuris savo tolimomis pasėkomis ar tik negalėtų susilyginti su atomine bomba, yra Barbie. Toji lėlė — ne lėlė, pačių išradėjų pripažinimu, yra išrasta "formuoti charakterį". Jos figūra yra ne mažo kūdikio, bet jaunos moters. Kad 5-14 m. mergaitės "nepasimestų" bežaisdamos, specialus 600,000 egz. tiražo laikraštis spausdina "pavyzdines" Barbie istorijas, kurios prasideda ir užsibaigia naujų suknelių pirkimu, berniuko prisiviliojimu nauja suknele, šaltai dominuojančios damos dvasios puoselėjimu. Ne be reikalo Barbie be drabužėlių tekainuoja 1.88 dol., o jos ir jos poros draugų garderobas — 225 dol.

     Tačiau visas reikalas neina tiek apie pinigų viliojimą dabar, kiek apie įdiegimą nesveikos gyvenimo filosofijos. Kaip dr. A. Leveton, Kalifornijos universiteto psichinės sveikatos skyriaus direktorius, sako: "Žaisdamos su kūdikiais - lėlėmis, mergaitės vaizduoja veiklias, globojančias motinas ir šeimininkes, o su Barbie jos išmoksta būti vertinamos pagal vis gausėjantį garderobą ir savo gabumus manipuliuoti savo tėvais, o vėliau — vyrais, pirkti vis daugiau drabužių. Tai pavaizduoja ir tebetęsia mūsų civilizacijoj sukrečiančią kryptį, kuri sukelia rimtas komplikacijas psichinei sveikatai".

■    MASTAS ALGOMS PAKELTI

     Įprastas darbo unijų streikų tikslas — kad jų nariams būtų pakeltos algos. Dažnas darbdavių argumentas, kodėl negalima kelti algas — kad algų pakėlimas padidintų infliacijos pavojų.

     Prieš trejus metus JAV valdžios ekonomistai apskaičiavo mastą, pagal kurį algų pakėlimas neprisidėtų prie infliacijos tik tada, jei nėra didesnis už produktyvumo padidėjimą. Produktyvumas paskutiniaisiais metais paaugo 3.2%. Taigi ir algos galėtų tiek pat pakilti.

■    KAINOS KYLA PAMAŽU

     Kartais baiminamasi infliacija, staigiu ir aukštu kainų pakilimu JAV. Tačiau, kaip rodo rugpiūčio mėn. paskelbtas JAV prekybos biuro rodiklis, kainos kyla pastoviai, bet labai lėtai (toliau seka kainų pasikeitimai nuošimčiais: ne skliausteliuose — nuo 1957-59 m. iki dabar; skliausteliuose — per paskutiniuosius metus nuo 1964 m. liepos mėn.): viskas bendrai: 10.2 (1.8); maistas: 10.9 (3.5); pastogė: 8.3 (1.1); drabužiai: 6.1 (0.6); transportacija: 11.5 (1.9); medicinos priežiūra: 22.7 (2.7); asmeninė priežiūra: 8.7 (—0.5); skaityba ir pramogos: 14.6 (0.4).

     Visur matomas nedidelis pabrangimas (apie 10%), išskyrus asmeninės priežiūros atpigimą paskutiniaisiais metais.