ALKOHOLIZMAS
Kiek įstrigo kun. Vaišnio sakinys (“L. L.”, lapkritis, 433 psl.): “Italai, prancūzai ir kiti pietiečiai vartoja visuomet prie valgio šiek tiek vyno, neišskiriant nė vaikų, bet tose šalyse beveik nežinoma alkoholizmo problema”. Sutikdamas su daroma išvada sekančiame sakinyje, visgi norėčiau pastebėti, kad alkoholizmas nėra svetimas nei vienai vakarų civilizacijos įtakoje esančiai tautai (apie kitas nežinau, kaip yra). Pagal statistinius davinius, minėta Prancūzija turi didžiausią procentą alkoholikų iš visų valstybių, priklausančiu Jungtinėms Tautoms. Po to seka J.A.V., Čilė, Švedija, Šveicarija, Danija, Kanada, Norvegija, Suomija, Australija, Anglija ir Italija.
Pagal šį sąrašėlį, Prancūzija yra pirmoji, o Italija paskutinė, nors, aišku, čia tik sąrašo pradžia. Jei kun. Vaišnys nebūtų paminėjęs tų dviejų valstybių vardais, tai būčiau ir aš tylėjęs, nes ir mano patiektas sąrašėlis paliudija, kad pirmaujančios valstybės, bendrai paėmus, yra ne pietinės, bet daugumoje šiaurinės. Gal ir pačioje Prancūzijoje daugumas alkoholikų yra susikoncentravę šiaurinėje dalyje.
Tiek dėl alkoholizmo, kuris yra tikrai rimta problema mūsų tarpe.
Romualdas Kriaučiūnas, Brentwood, JAV.
PAŠAUKIMAI
Tokio teisingo, drąsaus ir gerai pristatyto straipsnio apie pašaukimus, kaip G. Ivaškienės “Tėvų ir dvasiškijos įtaka” (“L. L.”, spalis, 364 psl.), lietuvių spaudoj dar nesu skaičius. Norėčiau prie jos straipsnio pridėti, kad ypač pastaruoju metu atsirado jaunų lietuvių kunigų ir seselių, kurių tvirtas ir entuziastiškas įsijungimas į lietuviškąją visuomenę jau atkreipė į juos jaunimo dėmesį. Šiuose jaunuose dvasiškiuose Dievo meilė ir iš jos išplaukia veiksmai nėra joks “pasiaukojimas”, o džiugus, vertingas, uždegantis darbas. Gal kaip tik jų dėka “pašaukimų bangai netrukus ateis laikas”.
Elona Vaišnienė, New Haven, JAV.
UŽSIVARYTI SU IŠSIUNTINĖJIMU
Vakar ar užvakar gavau lapkričio mėnesio “L. L.” Numeris, kaip ir visuomet, patrauklus. Patinka man, kad kiekvienas numeris paskiriamas vis kitos temos ar minties gvildenimui. Paskutinis numeris privertė keletą savaičių grįžti atgalios, kada jau buvau bepradedąs ruoštis Gimimo Šventei. Kaip ir paprastai tokiais atvejais, pagalvojau, ar kaip nors nebūtų įmanoma, aišku, ateityje, tiek į priekį su išsiuntinėjimu užsivaryti, kad atitinkamo mėnesio numeris skaitytoją pasiektų pirmomis mėnesio dienomis. Aišku, žurnalas nėra dienraštis, ir medžiaga ta prasme nesensta.
Romualdas Kriaučiūnas, Brentwood, JAV.
AUTORITETO TEMA
“L. L.” labai įdomūs; gaila, kad tik maža dalis mūsų jaunimo šį žurnalą skaito. Nenoriu duoti patarimo, tik pasakau savo nuomonę, kad būtų labai malonu, kad “L. L.” kai kada parašytų apie ketvirtąjį Dievo įsakymą — klausytį vyresniųjų autoriteto.
Šitame neribotos laisvės krašte nuo 1949 metų nei bažnyčioj, nei laikraščiuose tas klausimas neminimas (bent aš negirdėjau). Maži vaikai jau žino, kad gali daryti, ką nori (5-6 m. vaikas gali laužyti medelius, teršti gatvę). Daugumoj vaikus auklėja televizija, kur jie mato žaislų reklamas ir kriminalinius - detektyvinius filmus. Su tokiu pat nusiteikimu mažieji eina į gatvę.
Marija Vasienė, Philadelphia, JAV.
JAUNIMUI
“Laiškuose Lietuviams” daug rašykit jaunimo klausimais, jo rūpesčiais, diskusijomis paskirkit daugiau vietos, nes nėra nei knygų, nei tinkamų žurnalų, kuriuos jis galėtų lietuviškai skaityti... Tegul “L. L.” būna nors dalelė tos spaudos, kurią jaunimas skaitytų ir kuria domėtųsi.
Bal. Brazdžionis, Čikaga
PARODYTI AMERIKAI. KO NETURI
Leidžiate liuksusiniai ir norite imponuoti šiuo liuksusu amerikiniam lietuviu jaunimui. Matau ir daugiau pastangų imponuoti: ištisus metus rašote apie meilę ir dar nebaigiate. Ir nebaigsite, jeigu tenkinsite amerikinį gimnazistą ar ir studentą. Tai besotis seksualizmo maišas, išaugintas supuvusios visuomenės... Kodėl gimnazistės turi spiegti, pamačiusios Elvis Presley ar Beatles, ir kodėl jos nežino, kaip į tai žiūri civilizuotas žmogus?
Žinau Jūsų gerus norus. Nepeikiu Jūsų. Bet vis tik siūlau parodyti Amerikai tai, ko ji visai neturi: ji mato, kad blogai, bet nesugeba pasiūlyti ką daryti, kad būtu gerai. Mes, europiečiai, turime atsakymą į visus klausimus. Amerikiečiai turi klausimą, bet niekad neturi atsakymo. Taip politikoje, taip visur.
J. Dragašius, Torontas