BEPROTIS: Ar girdėjote apie beprotį, kuris vieną šviesų rytą užsidegė žiburį ir nubėgo į turgų, be perstojimo šaukdamas: "Aš ieškau Dievo! Aš ieškau Dievo!” Tokiuo elgesiu jis sukėlė daug gardaus juoko aplink stovėjusiems žmonėms, kurie Dievu netikėjo. "Kodėl?” — paklausė vienas. — "Ar jis prarastas?” "Ar jis, lyg vaikas, pasiklydo”, pasakė kitas. "O gal jis kur tūno pasislėpęs? Ar jis bijo mūsų? Gal iškeliavo laivu? O gal išemigravo?” Žmonės šūkavo, klegėdami iš juoko. Beprotis šoko į jų vidurį ir pervėrė juos savo žvilgsniais. "Kur Dievas pasišalino?” sušuko jis. "Aš noriu jums pasakyti, Mes jį nužudėm — aš ir jūs. Visi mes esam jo žudikai! Bet kaip mes jį nužudėm? Kaipgi galėjom išgerti visą jūrą? Kas mums davė tokią kempinę nubraukti visą horizontą? Ką mes padarėm, kai atpalaidavom šią žemę nuo saulės? Kurlink dabar ji juda? Kurlink judam mes?
"Tolyn nuo visų saulių? Argi mes nelakstom be perstojimo? Atgal, į šalis, pirmyn, į visas puses? Ar dar tebėra kas viršuj ir kas apačioj? Ar mes neklaidžiojam, tarsi per begalinę tuštumą? Argi tuščia erdvė nepadvelkia į mus? Ar ji netapo šaltesnė? Argi naktis neateina, vis tamsesnė ir tamsesnė?... Dievas yra miręs... Ir mes jį užmušėm! Kaip save guosim, mes — iš visų žudikų didžiausi žudikai...”
Nietzsche, Linksmasis mokslas
Norėdami suprasti ir “Laiškų Lietuviams” žurnale paskelbti, kaip populiarinama frazė, kad “Dievas yra miręs”, paveikia žmones. kai kurių skaitytojų paklausėme: Kokia buvo Jūsų asmeninė reakcija, išgirdus tą frazę? Ar paveikė Jus, ar ne — daug ar mažai, kaip ir kodėl? Žemiau pateikiame kai kuriuos atsakymus.
MATEMATIKOS PROFESORIUS: Pirmoji mintis — kad norime klausytoją pritrenkti ar nustebinti originalumu. Antroji mintis — kad šūkis jau labai senas, nes Nietzsche jį į Zarathustros lūpas įdėjo. Bendras įspūdis: šūkis naudojamas reklamai. Nustembi tiktai išgirdęs, kad jį naudoja teologai — kažkaip sunku įsivaizduoti teologiją be Dievo.
INŽINIERIUS: Išgirdus per televiziją, kad "Dievas yra miręs", pirmas įspūdis buvo sukrečiantis. Frazė yra įžūli ir tikintį užgaunanti... Kaip matyti iš frazei duotos reklamos, ji yra taip pat sensacinga ir tikėjime abejojantiems patraukli. Gilesnis jos padarytas įspūdis man yra rūpestis, kad sensacijai pasiduodanti masė bus paveikta šios frazės.
VISUOMENINKĖ: Frazė, kad "Dievas yra miręs" manęs neišgąsdino, net nepadarė ypatingo įspūdžio... Gerai, kad tema iškilo... Tik šis teigimas turėtų būti apverstas: mirė ne Dievas, bet mūsų laikų žmogus mirė Dievui... Juk tikrai žmogus yra apakęs, apglušęs, apsvaigintas gyvenimo civilizacijos, gėrybių pertekliaus, savo gruobuoniško apetito užvaldyti plotus ir medžiagą. Triukšmas, skubėjimas žmoguje užgožė sielos ausis... Rėkiančios, šokinėjančios, raibuliuojančios reklamos apakino akis, kad jos nebemato stebuklingai kuriančio Dievo rankos paprasčiausiame gėlės žiede...
ŠEIMININKĖ NAMUOSE: Kai perskaičiau kanadiečių anglų spaudoj frazę "Dievas yra miręs", mane labai sukrėtė. Ne dėl to, kad patikėčiau, jog, jei žmonės "nusprendė", kad Dievas mirė, tai jis ir mirs, bet dėl paties pasaulio, dėl pačių žmonių. Iki šiol, bent viešai niekas taip nerašė, nors savo gyvenimu daugelis taip gyveno. O jeigu šitokiom frazėm pradedama švaistytis, ar tai nėra tas pranašautas "puikybės amžius"? Jei "Dievas mirė", tai kas jo vietoj, ar ne mes, žmonės— dievai?
JAUNA TEBESTUDIJUOJANTI MOTINA: Tai yra be galo kvailas pasakymas, skirtas sukrėsti žmones. Teologai, kurie tą posakį metė, patys šiuo metu tik aiškinasi, ką jie šita teze nori pasakyti. Tuo tarpu plačioji publika jį supranta taip, kaip tik jai patinka. Mano supratimu, klausimas sukasi apie mūsų turimą Dievo sąvoką, kaip mes ją turėtumėm keisti, vystyti, ugdyti, kad ji mums taptų reikšmingesnė ir labiau atlieptų mūsų žmogiškai patirčiai.
RAŠYTOJAS-ŽURNALISTAS: Man tas šūkis, kad Dievas yra miręs, nėra naujas: aš jį jau esu girdėjęs studentaudamas, ir jis paleistas Nietzsches antroje XlX-ojo amžiaus pusėje. Tas mąstytojas dar pridūrė, kad Dievą "mes užmušėme". Tai sakydamas, jis, be abejo, turėjo galvoje krikščioniškąjį Dievą... Todėl kai dabar kai kas tą šūkį, kad Dievas esąs miręs, vėl atnaujina, tai man jokio įspūdžio nebedaro, nesgi man per daug aiški tiesa yra ta, kad kas gimsta, tas turi ir mirti... Taigi, mano nuomone, žydų sukurtas Dievas, jei dar ir nėra miręs, tai jau miršta... Jis savo amžių tikrai atgyveno, reikia kažko naujo.
IŠ POKALBIO. JAUNESNYSIS: Mes daugiau pripratę prie šūkių. Gali viską pasakyti, ir nenusigąsim. Vyresnieji gi susirūpintų tuo šūkiu "Dievas yra miręs'' ir sakytų: Kaip taip galima sakyti?— VYRESNYSIS: Jaunesnieji, tiesa, nesijaudina dėl to šūkio. Bet ar jie rimtai ima kitą pasakymą, kad Dievas yra gyvas?
JAUNA MOTINA - MOKYTOJA: Kas turima galvoj? Ar pats Dievas, ar jo samprata? Bet kuriuo atveju man atrodo, kad tai klausimas su per didelėm pretenzijom, nes, jeigu galvoji, kad pats Dievas yra miręs, tai nesąmonė; o jeigu tik samprata pasikeitusi, tai tas klausimas sugalvotas tik žmonėms supurtyti, ir nėra teisėtas.
PSICHOLOGIJOS STUDENTAS: Dievas, toks, kokį mes esam pripratę pažinti, arba jo tradicinė sąvoka, yra mirusi. Pasilieka neišreikštas tikėjimas į "mokslininko Dievą" — pavyzdžiui, kaip Einsteinas yra išreiškęs nuomonę, kad mokslas jo nenutolino nuo Dievo. Žinoma, šis Dievas yra neasmeniškas. Jis mokslininkui "reikalingas" tik kaipo "pirma priežastis" arba organizacinis principas.... Bet paviršutiniškiau imant, ši frazė gali reikšti, kad Dievas nebereikalingas. Derlius toks pat, ar ūkininkas meldžiasi, ar ne, ir t. t. Taigi, žmogus yra išvaduotas. Ši sąvoka yra pirma, kuri šauna į galvą, bet po jos vis galima rasti pirmąją minėtą mintį (t. y. randamą tarp draugų studentų).
POETĖ, NAMŲ ŠEIMININKĖ: Frazė "Dievas yra miręs" asmeniškai manęs nepaveikė. Tik atrodo, kad daugelio žmonių nuomonė apie Dievą kaip, pavyzdžiui, griežtą senelį arba Kalėdų Senelį, kuris viskuo mus aprūpins mums nesistengiant, turėtų būti mirus. Taip pat kyla mintis, kad, jeigu sakoma, jog "Dievas miręs", tai tenka save pačius kaltinti dėl daugelio dalykų— negalima visą kaltę versti ant Dievo (jei sakome, kad jis miręs)!