GEORGY GIRL

     Meno išraiškos laisvės vardu (ar net, kaip kai kurie norėtų vadinti, “išsilaisvinimo” vardu) dabar ekranai užpildomi filmų, rodančių lytiniai nemoralius nuotykius, kaipo komedija, satyra ar net tragedija. Be abejo, daugelis tokių filmų net nepriartėja prie meninių kriterijų, o tik pasinaudoja proga patraukti suintriguota, publiką, ypač jaunimą, prie kinų teatro kasos. Dažniausia tų filmų veikalai būna plokščio turinio, o jų “sex appeal” tampa pačiu esminiu patraukiamuoju — uždrausto vaisiaus motyvu.

     Besilankant tokiuose filmuose, kurie rodomi ir geriausiuose kino teatruose, labai greitai priprantama prie juose išreiškiamos nemoralios nuotaikos, nes viskas parodoma paprastai pakankamai įdomiai, nekaltose komi-situacijose, kad atrodo visai nieko blogo. Tad priprantama ir po kiek laiko priimama be jokio moralinio įvertinimo.

     Kada reikia filmą rimtai įvertinti, kartais sunku atskirti jo moralinius niuansus nuo puikaus techninio pastatymo, turinio originalumo ir jo įdomaus vystymo. Filmui stipriai užsirekomendavus, sunku jo neįvertinti teigiamai, ypač jei scenos, kurios yra skaitomos nemoraliom, yra susijusios su gerai išvystyta ir gilia filmo turinio tematika. Tokiais atvejais tenka filmus skirstyti (klasifikuoti), tokius rekomenduojant tik subrendusiems suaugusiems, kurie atpažins ir įvertins juos kaip realistinį meno kūrinį, o ne sektiną pavyzdį.

     Filmas “Georgy Girl” yra vienas iš tų, kuriuos reikia skirti tik subrendusiems. Tai satyra apie nepatrauklios ir savotiškos mergaitės meilės pergyvenimus. Mergaitė iš tikrųjų yra puiki savo natūralumu ir didele meile kitiems. Ji skaitoma nepatraukli, nes nepritampa prie visuomenės priimtų grožio ir moteriškumo standartų. Kontraste pristatoma jos draugė, graži ir vyram labai patraukli, bet savyje didelė egoistė, nieko nemylinti ir sunkiai sugyvenama.

     Būdas, kaip mergaitė atsipalaiduoja nuo tos nepatrauklumo stigmos ir atsiekia sau trokštos laimės — kūdikio ir vyro, normaliai gyvenime, sakytume, yra nepateisinamas, bet čia, filme, jis atlieka tam tikrą išryškinimo vaidmenį ir duoda žiūrovui gilesnį tokios mergaitės pergyvenimų supratimą.

     Labai jautriai ir natūraliai tą mergaitę vaidina Lynn Redgrave. James Mason čia matomas šalutiniame vaidmenyje kaip jos senyvas, bet nuoširdus gerbėjas. Komedijantas Alan Bates vaidina nerimtą abiejų draugių meilužį, o draugę labai tinkamai ir šaltai atvaizduoja Charlotte Rampling.

     Filmas statytas “Columbia Pictures” bendrovės, nespalvotas, bet vienas iš įdomesnių šiuo metu.

KELIONIŲ FILMAI

     Kelionių (Travelog) filmai yra sukami, jei galima taip sakyti, profesionalų keliautojų, kurie lankosi įvairiuose kraštuose ir filmuoja vietovių vaizdus ir įdomesnius įvykius ar nuotykius, kuriuos jie pergyvena. Grįžę šie keliauninkai paruošia filmus ir rodo juos sėslesniems kelionių mėgėjams.

     Tokie kelionių filmai dabar labai paplitę ir populiarūs. Jie retai rodomi kino teatruose, nes jie dažniausiai nėra garsiniai, o tik pats autorius komentuoja apie vaizdus ir įvykius. Todėl jie prisiglaudžia privačiose salėse, mokyklų auditorijose ar kur geriausia suinteresuotai publikai prieinama. Tokių filmų galima užtikti beveik visuose didesniuose miestuose sekant paskelbtų kultūrinių programų kalendorius. Skelbimus dažnai galima rasti ir vietovių dienraščiuose. Įėjimas į filmą paprastai kainuoja, bet nedaug.

     Visiem rekomenduotina, pasitaikius progai, pasižiūrėti tų kelionių filmų, nes jie paprastai būna ne tik idomūs savo siužetu, bet ir gerai paruošti. Jie suteikia daug malonumo stebint gražius vaizdus bei duoda įdomių žinių apie tolimus nepažįstamus kraštus ir jų žmones.

Dalė Koklytė-Lukienė