Antanas Petrikonis gimė Alytuje, 1923 m. liepos 18 d. Lankė Vilniaus Dailės Akademiją, Anglijoje Manchesterio, Kennington City ir Londono Gildos bei Šv. Martino Meno Mokyklas Londone. Anglijoje suruošė dvi individualias parodas, Čikagoje — vieną 1965 m. Be to, yra dalyvavęs įvairiose kolektyvinėse lietuvių ir amerikiečių parodose. Sekanti jo tapybos darbų individuali paroda įvyks šių metų gegužės 6 d.. Jaunimo Centre Čikagoje.
Neidėjinės, formalistinės dailės arba šūkio "menas menui" Antanas Petrikonis nepripažįsta. Jam tapyba yra tam, kad prasmingai išreikštų žmogaus nuotaikas, jausmus, mintis. Jo darbuose jaučiamas stiprus akcentas metafiziniams klausimams. Kad ir neieškotume paslapčių tolumose, žmogus jau vien pats sau yra mįslė. Šios problemos kėlimą daugiau ar mažiau galime įžvelgti daugelyje jo kūrinių. Savo žodį jis išreiškia drobėje aliejine tapyba, akvarele, pastele, tempera, akrilika. Jo širdis — simbolizmas, dešinė — impresionistinis realizmas, kairė — ekspresionistinis abstraktizmas. Pulsas — vakarietiškai dinamiškas.
Antano Petrikonio kūryboje nerasi nuodingo liūdesio ar lengvo šypsnio. Nerasi kančios ar kapituliuojančio sielvarto, baudžiauninko pesimizmo ar valdoviško heroizmo. Mes matome bibliškai išvietintojo individo, gamtos drabužiais aprengto žmogaus dvasios rimtį, kartais niūrią, kartais pragiedrulių prošvaistėmis viltingą; matome erdvių, miško ar jūros dugno mįslingą tylą, bet būdingiausias jo kūrybos bruožas — nuolatinė įtampa, paliaubų pertraukos nežinantis vyriškas atkaklus kovingumas, norintis išsiveržti iš įrėminimo laikinume. Jis primena mums Vinco Krėvės laisvų kalnų išdidų arą, nutupdytą laiko, erdvės bei medžiagos nelaisvėje, maištaujantį lyg Šv. Rašto Jobą.
Eugenius Gerulis
Antanas Petrikonis. Audra (aliejus).
Antanas Petrikonis. Dvasios kova (aliejus).
Antanas Petrikonis. Nepalaužti bevardžiai laivai (aliejus).
Antanas Petrikonis. Žvejas (aliejus).