■ Grėsmė ir prisitaikymas
Kas iš mūsų, išeivių, greičiau prisitaiko prie gyvenamojo krašto: ar tie, kuris jaučia jo grėsmę, ar tokios baimės neturintieji? Šiam klausimui atsakyti sociologijos magistro laipsnio siekusi G. Sužiedėlienė Aidų žurnalo sausio numeryje pateikė anketos duomenimis paremtą išvadą: sunkiau prie krašto prisitaiko jaučiantieji grėsmę: vyresnieji labiau už jaunesniuosius; moterys labiau už vyrus.
Įdomūs ir kiti autorės atradimai: vien teoretiškai gyvenamajam kraštui pritariantieji slepia daugiau krašto grėsmės jausmo negu konkrečiai pritapę, prisitaikę. "Vedusieji traktuoja Ameriką mažiau neigiamai nei nevedusieji... gal gi šeimos židinys suteikia šilumos ir saugumo, įgalinančio vedusius lengviau pakęsti socialinio pritapimo įtampą... Aukštesnio mokslo nebaigę tremtįvertina neigiamai, o Amerikąteigiamai... Namus turintieji vyrai "įžvelgia tremtįkaip daug blogesnę ir Amerikąkaip daug chaotiškesnę nei namų neturintieji vyrai... dėl chaotiškų tremties metų namų nuosavybė pasidarė kaip ir įsišaknijimo simbolis, bet, iš kitos pusės, tremtis gal buvo pajausta skaudžiau kaip tik tų, kurie iš viso sėslesni".
Žinoma, pritapimas pritapimui nelygus: galima pritapti nustojant būti, kuo anksčiau būta, ir galima prisitaikyti išliekant savimi. Teigiamai prisitaiko tik vadinamoji "dvilypių" grupė. Tai tie, kurie išlaiko savitą tautinį ir religinį charakterį, bet kartu sugeba augti "nuolatiniu brendimu" pagal gyvenamojo krašto sąlygas.
■ Tikėjimo metai
Viena giliausių šio amžiaus dvasios žaizdų yra tikėjimo užtemimas (vieną jos apraišką — radikalią "Dievo mirties" teologiją svarstėme "L. L." šių metų sausio numeryje). Tad su rimtu pagrindu popiežius Paulius VI skelbia tikėjimo metus,kurie prasidės š. m. birželio 29 d., minint devyniolika šimtmečių nuo Kristų savo krauju liudijusių apaštalų Petro ir Povilo mirties.
Vienas svarbiausių tikėjimo metų tikslų yra pažadinti Dievo pajautimą žmonėse. Jau pačioj enciklikos pradžioj Paulius VI kreipėsi ne tik į katalikus, bet ir į "visus brolius, kurie... nešioja išskirtinį krikščionių vardą". Daug kitų bažnyčių vadovų palankiai atsiliepė apie tikėjimo metų paskelbimą.
■ Pasaulis jaunėja ir gausėja
Pasaulis jaunėja: pusė visos šiuo metu gyvenančios žmonijos gimė po Antrojo pasaulinio karo. Dabar pasaulyje yra daugiau nesulaukusiųjų savo dvidešimtpirmojo gimtadienio, negu 1900 m. buvo žmonių visoje žemėje. JAV kas trečias gyventojas dar neturi 15 metų.
Pasaulis taip pat gausėja: 1966 m. vasarą gyveno 3.346 bilijonai žmonių. Tai reiškia, kad per metus priaugo 65 milijonai. 1980 m. gyvens 4.33 bilijonai, iš kurių didesnė pusė bus aziatai.
Pagal Gyventojų Apskaičiavimo Biurą Washingtone, pasaulio valstybės dalinamos į dvi kategorijas: žemo gimimų vidurkio — pramoninės valstybės, kaip JAV, Rusija, Vakarų Europa, Okeanija, Japonija, kuriose 1000 gyventojų negimsta nė 25 kūdikiai, ir aukšto gimimų vidurkio besivystančios valstybės Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje, kuriose 1000 gyventojų kasmet sulaukia 35-60 naujagimių.
■ Geografinė klaida
Sausio 24 d. spaudoje pasirodė straipsnis, kad Tėvų Pranciškonų vedama berniukų gimnazija nutautina lietuviukus (žr. Naujienos,I. 26, str. "Lietuvių nutautinimo mokykla"). Gana greitai buvo pastebėta straipsnio autoriaus geografinė klaida. Ją atitaisė tos gimnazijos direktorius Leonardas Andriekus, O.F.M., savo rašte spaudai nurodydamas faktus, liudijančius apie gimnazijos vadovybės pastangas, mokinius "išauklėti sąmoningais lietuviais, kad gyvenime naudotų lietuvių kalbą ir reikštųsi tautinėje veikloje", bet taip pat (kadangi gimnazija yra JAV teritorijoje ir to reikalauja krašto sąlygos bei Įstatymai!) siekia "išlavinti jaunimą, kad jis patektų į Amerikos bei Kanados kolegijas".
Vėliau savo klaidą pastebėjo pats straipsnio autorius. Tik per vėlai. Naujienos buvo patenkintos gimnazijos geram vardui kenkiančiu straipsniu ir autoriaus atsiųsto, klaidą atitaisančio laiško nespausdino. Atspausdino Draugas.Jame autorius sako: "Arčiau susipažinęs, pilnai įsitikinau, jog pranciškonų gimnazija Kennebunkporte atlieka labai sunkų, gražų ir reikšmingą mokslinį ir lietuvišką darbą" (Draugas,III. 17).
Šis įvykis daugelį mūsų pamoko, kad, prieš rašant viešai į spaudą, reikia visada iš karto "arčiaususipažinti ir pilnaiįsitikinti" — ypač jei tariamos žinios gali kitiems žalos atnešti. Skubiai ir neatsakingai kitiems užmesto kaltinimo nevisada paskui įmanoma pilnai atitaisyti.
■ Vyskupo rinkimai
Ankstyvojoje Bažnyčioje tikintieji dažnai patys rinkdavo savo bendruomenės vyskupą. Po Vatikano II suvažiavimo šis paprotys pamažu vėl atgaivinamas; pavyzdžiui, Clevelando vysk. C. Issenmannas paprašė savo vyskupijos kunigų ir pasauliečių siūlyti kandidatus į vyskupo-pagelbininko vietą.
Reikia tikėtis, kad Bažnyčioje bus vis labiau atsižvelgiama į tikinčiųjų norus — ne tik kas jų vyskupu būtų, bet ir ar jiems vyskupas reikalingas. Šis klausimas kaip tik dabar keliamas lietuvių išeivių tarpe.
■ Luftwaffe kapituliavo
Miuncheno priemiestyje Passing buvo pasirašytos karo paliaubos tarp Luftwaffe aviacijos atstovų ir 48 m. grafiko Helmuto Winterio, virš kurio kiemo per žemai skraidantieji ir baisų triukšmą keliantieji lėktuvai buvo apšaudomi iš patrankos kietais bavariškais kukuliais-cepelinais.
■ Du pasauliniai kongresai
Netolimoje ateityje įvyks du katalikų pasauliniai kongresai, kuriuose dėl jųjų svarbos turėtų dalyvauti ir lietuviai. Pirmasis jų yra Pasauliečių Kongresas, rengiamas spalio 11-18 Romoje. Jo tikslas yra leisti pasauliečiams plačiau susipažinti su jųjų vaidmeniu Bažnyčioje ir apsvarstyti jųjų uždavinius po Vatikano II susirinkimo. Antrasis — katalikų jaunimo pasaulinis kongresas įvyks 1968 m. Berlyne. Jame bus aptariamos jaunimo bendros pastangos siekiant taikos.
Abiejuose kongresuose turėtų dalyvauti lietuvių atstovai — ne tik iš Europos, bet ir iš Amerikos. Jie iškeltų kongrese mūsų, pavergtųjų tautų ir išeivių reikalus, o taip pat mūsų visuomenei perduotų jos dėmesio vertas kongresų idėjas.
■ Istorikas siūlo nesiskubinti
Pasaulinio garso britas istorikas Arnold J. Toynbee, lankydamasis Niujorke, pareiškė, kad žmonijai gali prireikti sulėtinti visuomeninės evoliucijos tempą: "Žmogaus gamtinė prigimtis yra pastovi, palyginus su jo visuomenine struktūra, kuri kinta vis didėjančiu greičiu... Žmogus yra padaras su pastovia prigimtimi, tačiau gyvenąs kultūrinėje ir socialinėje aplinkoje, kurios kitimo jis nesijaučia galįs sustabdyti. Mums gal teks imtis apgalvotų žingsnių apstabdyti visuomeninį kitimą iki tokio greičio, kuris leistų žmogui gyventi".
■ Padauginti talentai
1,832 dolerių čekis buvo pasiųstas į Pietų Vietnamą misijoms paremti. Vieną sekmadienį jaunam vikarui Th. Chumbley Mišių dalyvių paprašius skirti misijoms po dolerį ir juos Evangelijos talentų pavyzdžiu savo sumanumu padauginti, už poros savaičių susidarė stambesnė suma.
■ Kas naujo Bažnyčioje
— Popiežius Paulius VI sudarė komisiją aptarti, kaip Katalikų Bažnyčioje vėl būtų galima įvesti nuolatinius diakonus.
— Vatikano sekretoriatas Netikinčiųjų Reikalams Romoje steigia mokslinį centrą studijoms apie ateizmą.