KOKS BATAS, SPRENDŽIA KOJA...
... Kad “Laiškų” žurnalas yra didžiai vertingas, yra aišku iš šiltų pačių skaitytojų balsų, kartas nuo karto įdedamų. Vedamas noro, kad taptų dar vertingesnis, nurodysiu ir tai, kas man leidinyje ima nepatikti. “Audiatur et altera pars”, sako sena teisės išmintis.
Anksčiau “Laiškai” švietė mūsų protui; dabar vis daugiau stengiasi šviesti akiai... Jokiu būdu neneigiu meno vertės arba iliustracijų naudos. Visuomet yra mieliau skaityti paveiksluotą leidinį. Bet iliustracija turi mintį ryškinti, o ne tamsinti... Man atrodo, kad dabartinis “Laiškų” apipavidalinimas rašytojo mintį ir skaitytojo dėmesį daugiau blaško, negu koncentruoja ...
Nepatinka man dar ir kitas dalykas — skambiai raitytos antraštės ar tai apie ekrano mirgesį, ar apie ką kita. Nerasi jų rimtesniuose žurnaluose: nei tokiame vokiečių Stimmen der Zeit, nei prancūzų Etudes, nei anglų Black-friars, nei italų CiviltàCattolica...
Mano manymu, raitymų įmantrybės — ar tai meniniame apipavidalinime, ar tai žodžių atrankoje — nesutinka su dabartinio meto Bažnyčios linkme. Joje šiandien juk yra žengiama į paprastumą ir tuo pačiu į esmę...
Koks turi būti batas, sprendžia koja, kuriai yra skirtas. “Laiškų” žurnalas yra skirtas mums, skaitytojams, tarnauti; dėl to mes ir turime teisę pasakyti, kokio norėtume... “Boni etiam omnes consulant ab aliis corripi”.
"Laiškų" draugas
Žinoma, kad batai turi būti pagal koją, o žurnalas pagal skaitytojus. Tačiau labai abejojame, kad "Laiškų" skaitytojai norėtų, kad "Laiškai" užimtų vokiečių "Stimmen der Zeit" ar kitų Jūsų suminėtų "rimtesnių" žurnalų vietą. Tą vietą lietuvių spaudoje užima "Aidai"... Batas pritaikomas ne tik kojai, bet kairysis— kairei, o dešinysis — dešinei.
Bažnyčia siekia esmės paprastumu, bet skleidžia ją visom moderniom priemonėm, kaip ji pati tai nurodo "Dekrete apie moderniąsias komunikacijos priemones". To siekiame ir mes.
Redakcijai būtų įdomu iš kitų skaitytojų sužinoti, ar šis lotyniškais posakiais išmargintas laiškas atstovauja skaitytojų daugumos nuomonę. Jei taip, tektų žurnalui "surimtėti". Laukiame pasisakymų.— Red.
“L. L.” yra visuomet tokie nauji ir įdomūs. Įdomūs savo temų įvairumu ir gilumu, nauji aktualių klausimų drąsiu nagrinėjimu. Atėjus naujam numeriui, nežinai, ką jame rasi, bet niekuomet neapvilia. Labai įdomūs A. Grauslio nagrinėjimai apie draugystę, moterystę, meilę. Galvoji skaitydama, prisimeni vėliau ir vėl grįžti ir randi daug gilių minčių. Dvasingumo iškėlimas žmonių santykiuose ypač pageidaujamas.
Ko palinkėti “Laiškams Lietuviams”? Tik visos eilės naujų prenumeratorių, kad toks modernus katalikiškas žurnalas pasiektų kuo daugiau lietuvių.
M. Bumbulienė, Toronto, Kanada
STUDENTU SKAITOMAS
Kaip rodo apklausinėjimų duomenys, "L. L." yra studentų labiausiai skaitomas lietuviškas žurnalas (pagal 1965 m. Lietuvių Studentų Sąjungos suvažiavimo anketą — 36.31 % apklausinėtų studentų pasisakė skaitą "L. L."; panašiai ir 1966 m.).
"Gaudeamus", studentų ateitininkų informaciniame leidinyje, informuojant apie studentams skaitytinus žurnalus, apie "L. L." taip atsiliepiama:
“Laiškai” yra taikomi daugiau šeimai ir jos nariams, negu pvz. “Aidai” ir “Metmenys”, kuriuos nevisi įkanda. “Laiškuose” dedami straipsniai: Ar Dievas yra miręs, Gimimų kontrolės klausimas, Kokia krikščionybės ateitis ir kt., kinų recenzijos, straipsniai apie šeimyninį gyvenimą ir pan.
Studentui įdomiausia būtų pasiskaityti “Laiškų” socialinius ir religinius straipsnius. Aktualūs mums klausimai yra aiškiai ir įdomiai dėstomi. Gaudeamus, Nr. 4