Gintarė Banaitytė - Ivaškienė, BALTASIS STUMBRAS. Premijuota istorinė apysaka jaunimui. JAV LB Kultūros fondo leidinys. 1966 m. Dailininkė — Janina Marks.
Išskėstom rankom sutinkam kiekvieną naują lietuvišką knygą, o ypač skirtą jaunajam skaitytojui. Ir štai nauja dovana jaunimui — Gintarės Ivaškienės pirmoji knyga, pavadinta “Baltasis Stumbras”. Knyga patraukliai išleista, gerai įrišta, didelėmis raidėmis. Tai istorinė apysaka, duodanti progą skaitančiam pažinti savo tėvų krašto didingą praeitį, papročius. Čia puikiai pagauta kunigaikščių Lietuvos laikų dvasia, o taip pat labai vaizdžiai ir švelniai autorė aprašo gamtą, žvėrelius ir paukštelius. Žmonės daugumoj gyvi, pasakojimai įtikinantys. Beskaitydamas, rodos, ir pats keliauji drauge su girioje paklydusiu Rikio Skomanto sūnum Audrių ir pergyveni su juo visas jo nelaimes. O kai galų gale po ilgo klaidžiojimo ir daug nuotykių jis vėl susitinka su savo tėvu, dargi priešo lizdą suradęs ir išdaviką padėjęs nugalėti, džiaugies kartu su juo.
Knygą perskaičius kyla klausimas: kokio amžiaus jaunuoliui skirta ši taip gražiai ir įdomiai parašyta apysaka? Pats turinys (išskyrus gal mūšio aprašymą) daugiau tinka jaunesniam skaitytojui. Pavyzdžiui, Audrio draugystė su vilkiukų 16 ar 17 metų jaunuolį netaip sudomins, kaip 10-12 metų vaiką. Tačiau stilius, kalba, vartojami žodžiai — nors ir labai geri — jaunesniam skaitytojui bus per sunkūs, neįkandami. Netgi 16 metų jaunuoliui, gerai kalbančiam lietuviškai, baigusiam lituanistinę mokyklą su aukščiausiais pažymiais, buvo gana sunku ją skaityti. Bet nugalėjus pirmus 30 puslapių ir susipažinus su autorės stilium, jau buvo daug lengviau ir jis užbaigė ją be raginimo, nes buvo įdomu. Tik kuris jaunuolis ryšis skaityti toliau, jei pirmieji puslapiai sunkiai “įkandami”? Čia mūsų gyvenimo tragedija: to amžiaus vaikai, kuriems ši apysaka būtų labai įdomi, deja, patys nepajėgs jos perskaityti — jiems bus per sunku. Šios problemos nebūtų gyvenant normaliose sąlygose.
Knygoj aprašomi nuotykiai (išskyrus žiaurius mūšio epizodus) mielai bus klausomi ir visai mažiukų, kuriems mama savais žodžiais, sutrumpintai knygą “paskaitys”. Tačiau daugumas vaikų daugiau domisi knyga, jeigu randa joje paveikslėlių, padedančių jiems savo vaizduotėj atkurti pasakojamus nuotykius. Jų neras mažasis skaitytojas (ar klausytojas) šioj knygoj. Ji iliustruota suaugusių skoniui. Nėra čia nei Audrio, nei jo draugų, nei mažojo mielo vilkiuko, nei paslaptingų miškų, pilių ir pelkių, tiek priešų nugramzdinusių, nei pagaliau to baltojo stumbro, nuolat pasakojime pasirodančio. Tinkamos iliustracijos gali labai patraukti pradedantį skaitytoją prie knygos, gi šiuo atveju to akstino nebus.
Paminėti trūkumai nesumažina šios knygos svarbos ir mes, tėvai, esame dėkingi naujajai rašytojai.
Ir pabaigai vienas pageidavimas autorei: parašyti knygelę pačiam jauniausiam, dar tik pradedančiam lietuviškai skaityti vaikui, kurią jis pats lengvai pajėgtų perskaityti ir būtų tiek sudomintas, kad norėtų kelis kartus ją skaityti... Man rodos, kad Gintarė Ivaškienė galėtų tai gerai atlikti, nes ji puikiai valdo plunksną, turi lakią vaizduotę ir pažįsta mažojo vaiko pasaulį.
Dalia Staniškienė
Dalia Prikockytė - Staniškienė yra studijavusi anglistiką ir sociologiją ir atspausdinusi eilėraščiu lietuvių periodinėje spaudoje.
GYPSY GIRL. Įdomus britų filmas apie mergaitę (Hayley Mills), nekaltai ištremtą iš kaimelio ir jos išgelbėtoją čigoną. Tinka visiems.