• Prieš diktatūrą Ispanijoje
Ispanų Katalikų Akciją sudaro vienuolika organizacijų su 300,000 pasauliečių narių. Organizacijos avangarde stovi jaunimo ir darbininkų sąjūdžių vadai; todėl paskutiniu laiku Katalikų Akcijos leidiniuose stipriais ir kritiškais žodžiais pasisakoma politiniais klausimais, pvz. apie spaudos ir darbininkų laisvę, apie valstybės valdymo sudemokratinimą ir kt. Daugeliu atvejų šie leidiniai buvo Ispanijos vyriausybės konfiskuoti, o bažnytinė vadovybė bandė disciplinuoti Katalikų Akcijos vadus, nes, jos nuomone, jie neturi teisės veikti organizuotu būdu politiniuose klausimuose.
Praeitų metų gegužės mėnesį vyskupai pašalino dalį Katalikų Akcijos vadų ir uždraudė visą kraštą apimančias organizacines konferencijas, kol kontroversija nebus užbaigta. Šįmet kovo pradžioje Madridan suvažiavę Ispanijos vyskupai svarstė Katalikų Akcijos kontrolės klausimus. Nutarta revizuoti organizacijos darbo statutus, Katalikų Akcijos leidinius atiduoti specialaus komiteto priežiūrai ir perorganizuoti Katalikų Akciją taip, kad jos atskiros organizacijos atitiktų atskirų vyskupinių komisijų darbo laukui ir veiktų šių komisijų griežtoje priežiūroje.
Atrodo, kad naujos taisyklės panaikina pasauliečių organizacijų turėtą autonomiją — štai kovo 10 d. vyskupų komisija atleido katalikų jaunimo savaitraščio “Signo” redaktorių ir visą aštuonių asmenų redakcinį kolektyvą. Pernai šio savaitraščio septyni numeriai buvo valstybės įstaigų konfiskuoti dėl straipsnių ir vedamųjų, kritikuojančių įvairias su valdžia susijusias negeroves Ispanijoje. Savaitraštis taip pat reikalavo tuoj pat pritaikyti II Vatikano susirinkimo nutarimus, liečiančius politinę laisvę. “Signo” redakcija buvo išmesta, nes jie atsisakė viešai spaudoj atsiprašyti dėl jų vedamojo, kuriame Ispanijos režimas buvo kaltinamas liberalaus nusistatymo katalikų sutapatinimu su komunistais. Ironišku sutapimu, iš pareigų atleistas redaktorius kun. Victor Manuel Arbeloa turi stoti į teismą dėl kelių jo straipsnių “Signo” žurnale. Straipsniuose jis bendrai teigė, kad Ispanijos civiliniame kare padarytais žiaurumais respublikonų ir nacionalistų frakcijos esmėje nesiskiria, o Guernicos miesto subombardavimą jis tiesiog pasmerkė. Tai buvo palaikyta šmeižtu, nukreiptu į Tautinį Sąjūdį (Ispanijos nacionalistų organizaciją). Prokuroras teisme pranešė, kad už tai jis reikalaus keturių metų kalėjimo bausmės.
Ispanija yra kraštas, kuriame užsilikusi diktatūrinė valdžia nori savaip tvarkyti ne tik valstybinius, bet ir bažnytinius reikalus. Betgi joje atsiranda katalikų, kurie pagal Vatikano
II suvažiavimo idėjas nori reformuoti ne tik grynai bažnytinius, bet taipogi taisytinus valstybinius reikalus. Konfliktas tada neišvengiamas. Laikinai — ir labai skaudžiai — gali nukentėti tie, kurie eina prieš valdžios jėgą. Bet galutinai pralaimės valdžia, nes ji eina prieš šių laikų dvasios jėgą — o jai yra bergždžia pasipriešinti.
• Sugyvenimas tarp katalikų ir masonų?
Masonų organizacija buvo įsteigta 1730 m. Amerikoje. Jau 1738 m. popiežius Klemensas XII išleido bulę, kurioje jis pasmerkė masonus, nes jų įsitikinimai ir ritualai sudarą klaidingą religiją. Nuo to laiko masonai ribojasi protestantais, žydais ir netikinčiaisiais. Iki šių dienų katalikui gresia ekskomunika už priklausymą masonų organizacijai.
Paskutiniais metais trintis tarp masonų ir Kolumbo vyčių taip sumažėjusi, kad atskiri organizacijų vienetai kartu duoda kraują ligoninių fondams, kartu kegliuoja šeštadienio vakarais. Šįmet Kolumbo vyčių ir masonų vadai sutarė bendradarbiauti visą kraštą apimančiuose projektuose moralės, pilietinės bei socialinės veiklos srityse.
Kyla klausimas, kodėl taip yra. Pirma, reikia aiškiai suprasti, kad sugyventi čia nereiškia dalyvauti masonų “masoniškuose” darbuose. Bendra kalba ir bendradarbiavimas tesiriboja “neutraliomis sritimis”. Taip pat tokie ryšiai nereiškia, jog dabar jau pateisinami masonų darbai prieš Bažnyčią tiek praeity, tiek dabarty (jei dar tokių pasitaiko). Trečia, sugyvenimas yra žymiai palengvėjęs, nes šiandieniniai nebėra tie aršieji masonai, kurie kovojo prieš katalikybę. Pagaliau, ketvirta, Jono XXIII pavyzdžiu, katalikai yra įsitikinę, jog yra daug krikščioniškiau su kitais sugyventi ir užvesti pokalbį, negu atsiriboti. –