Ką sako elektroninio amžiaus dainius
Šįmet daug kalbama apie kanadietį profesorių Marshall McLuhan. Kas jis? Gimė Edmontono mieste, Kanados vakaruose. Studijavo Manitobos Universitete, o doktoratą anglų literatūroj gavo Cambridge Universitete, Anglijoje. Šiuo metu dėsto St. Michaelio Kolegijoje, Toronte, kur jis yra kultūros ir technologijos studijų centro direktorius. Sekančiais metais persikels į Fordhaino Universitetą Niujorke.
Kuo McLuhan įdomus? Jis yra elektroninio amžiaus dainius. Jis yra įsitikinęs, kad mūsų dienomis prasideda naujas žmonijos istorijos etapas. Žmogus šiandien gyvena kur kas greičiau, negu jo senelis. Anot vieno IBM tarnautojo, "mano vaikai, prieš pradėdami pirmąjį skyrių, yra jau suspėję pergyventi kelis kartus daugiau, negu jų seneliai per visą savo gyvenimą". Po trijų tūkstančių metų nuolat didėjančios žmonių darbų specializacijos ir pasaulio suskaldymo mūsų laikais pasaulis staiga sumažėjo elektros ryšių dėka. Šie ryšiai iš viso pasaulio padarė vieną kaimą. Elektra per akimirksnį parodo mums įvykių visuomenines implikacijas. Įvykiai kitoje žemės rutulio pusėje mūsų gyvenimą įtaigauja, nes dabar viso pasaulio žmonės yra mūsų kaimynai.
McLuhan mintys ryškiausiai išdėstomos jo knygoje "Understanding Media: The Extensions of Man" (gaunama popieriniais viršeliais, McGraw-Hill, $1.95). Knygos įvade jis rašo: "Mūsų laiko aspiracijos visumai, empatijai ir giliam sąmoningumui yra natūralios elektrinės technologijos palydovės. Mechaninės pramonės amžius, kuris buvo mūsų amžiaus pirmtakas, rado savo natūralią išraišką privataus žvilgsnio teigime. Kiekviena kultūra ir kiekvienas amžius turi mėgiamiausią jausmo ir žinių modelį, kurį siūlo receptu kiekvienam. Mūsų dienų ženklas yra koktumas užmestiems rėmams. Mes staiga atradome, kad trokštame, jog daiktai ir žmonės mums visiškai atsivertų. Šioje pažiūroje glūdi gilus tikėjimas — tikėjimas, kuris teigia pagrindinę būties harmoniją".
Į technologiją McLuhan žiūri kaip į mūsų rankų ir juslių pratęsimą. Technologinės priemonės jam tuo įdomios, kad jas formuojanti jėga yra jose pačiose, todėl McLuhan skelbia paradoksiškai skambantį šūkį: The medium is the message (priemonė žinioms yra pati žinia).
Kokia yra toji žinia, kurią technologinės priemonės perduoda? McLuhan atrodo, kad technologijos žinia yra skalės, greičio ar rėmų pakitimas, kurį ji atneša į žmogiškąjį gyvenimą. Pavyzdžiui, geležinkelis neatnešė judesio, ar transportacijos, ar rato, ar kelio į žmonių visuomenę, bet jis pagreitino ir padidino žmogiškųjų funkcijų skalę, sukurdamas visiškai naujas miestų rūšis ir naujus darbo ir poilsio tipus.
Komunikacijos priemones McLuhan skirsto su tam tikru humoru į karštas ir vėsias. Karštosios priemonės yra tosios, kurios praplečia vieną juslę, pateikdamos intensyvų, detalių pilną vaizdą. Vėsiosios priemonės duoda mažą apybraižą; todėl stebėtojui tenka pačiam detales užpildyti. Tokiu būdu fotografijos yra karštos, karikatūros gi vėsios; spausdintas žodis yra karštas, kalba yra vėsi; radijas yra karštas, televizija — vėsi. Šokiuose — valsas yra karštas, mechaniškas šokis, tuo tarpu "twist" yra vėsi, komplikuota improvizuoto žesto forma.
McLuhan mintys tuo įdomios, kad jis linkęs rasti analogijas dalykuose, kurie mums atrodo svetimi vienas kitam. Jį skaitant gaunasi įspūdis, kad ir jam kartais jo mintis nevisai aiški: tačiau dėl to jis nesirūpina ir sako: "Tai tik įrodo, kad aš toks gilus, kad ir pats savęs negaliu suprasti".
Arūnas Liulevičius