DIEVAS NĖRA MIRĘS

     Perskaitęs Jūsų redaguojamame žurnale š. m. sausio nr. “Ar Dievas yra miręs” straipsnį ir kitų kelių asmenų pasisakymus dėl šio iššūkio, negaliu nutylėti vien savyje, ką jaučiu ir ką sako mano protas, nes šiuo iššūkiu yra siekiama žmogų nužmoginti, tai iškeliant į viešumą. Man atrodo, kad tai yra S.O.S. krikščioniškajam pasauliui, kuris pripažįsta Didžiąją Išmintį, jo Kūrėją. To nepripažinimas yra lygus savęs nužmoginimui, įrikiavimui žmogaus į kitus neprotingus žemės tvarinius. Pasaulio Kūrėjas, tverdamas pasaulį, tvarkingumo ir darnumo dėliai įrėmino jį į tam tikras ribas, kurių žmogui, kaipo protingam tvariniui, nebesilaikant, vyksta jam nepalankūs priešveiksmiai... Dievas ne tik kad nėra miręs, bet jo pažinimui žmogaus protui vis daugiau ir daugiau atidengia paslapčių, už kurių slepiasi jo begalinė Išmintis.    -

Stasys Juras, Čikaga

TEATRO REIKŠMĖ

     Jūsų žurnale (sausis, 41 psl.) skaitytojo iš Toronto žodžiai paskatino mane parašyti šį straipsnelį ir nusiųsti dvi mano pjeses. Gal Jūs turite kompetentingą ir energingą žmogų, kuris galės juos tinkamai panaudoti.

     Daug kas mano, kad teatras teikia žmogui tik pramogą ir poilsį. O pramogų netrūksta ir pailsėti galima namie prie televizijos arba kino teatre. Todėl teatras ir nereikalingas. Bet taip mano žmonės, kurie nežino, kad teatras — tai labai svarbi ir stipri žmogaus auklėjimo įstaiga. Teatre žmogus mato gyvenimo ir savo klaidas ir ydas, mato, kas gera ir bloga, dažnai pats iš savęs juokiasi ir verkia, žinoma, ir galvoja. Todėl pagrindinis teatro tikslas — žmogaus auklėjimas. Pasiekti šitą tikslą reikia daug ir nenuilstamai dirbti ir nelaukti iš teatro piniginio pelno.

     Tėvai turi daug rūpesčių ir išlaidų, norėdami vaiką išauginti sveiką. Ir Amerikoj fizinei vaikų kultūrai daug padaryta. To negalima sakyti apie dvasinę vaikų kultūrą. Čia tėvams rūpi tik materialinė pusė vaiko gyvenime, o vaiką auklėja aplinka, iš kurios gero netenka laukti. Aplinka nustelbia tuos gerus pradus, kurie yra kiekvieno vaiko sieloje. Atitraukti vaiką nuo blogos aplinkos reikia parodyti jam ką nors gero, šviesaus, pamokančio, ir todėl čia pastovūs vaikų teatrai reikalingi nemažiau kaip ir mokyklos. Vaikas ilgai atsimena ir gyvena tuo, ką jis girdi ir mato.

Olga Gravrogkienė, Cleveland Redaktoriaus pastaba: Su šiuo laišku atsiųsti du vaidinimai: "Gobšusis karalius", penkių veiksmų pasaka vaikams, atspausdinta Lietuvoj 1938 m., ir keturių veiksmų jaunimo pjesės "Dėdė Jonas" rankraštis (veiksmas vyksta Amerikoj 1948 m J. Besidomintieji prašomi kreiptis į "L. L." redakciją.

KATALIKIŠKI UNIVERSITETAI

     V. Skrupskelytės straipsnis apie katalikiškus universitetus išsamus ir minčių ir studijų pasirėmimais, tačiau tėvams, kurie abejoja, nepajėgia duoti aiškaus ir tiesaus atsakymo, reikia tik vieno sakinio: Tėvai, kurie pajėgiate, duokite lygiagrečiai aukštąjį mokslą ir tikėjimo dalykuose, nes stiprinsite visą jo esybės pagrindą, kurį jokie išvedžiojimai ir studijos nepajėgia parodyti.

Gailutė Valiulienė, Čikaga

ŽURNALO VERTINIMAS

     Linkiu Jums ir Jūsų žurnalui kuo geriausios sėkmės. Tai vienintelis žurnalas, kurs žmonių neapvylė, o Jūsų skaitytojai vis auga. Mano vyriausia keturiolikmetė dukra uoli skaitytoja pasidarė, greit seks ir kitos dvi.

Mama iš Toronto

     Siunčiant “L. L.” prenumeratos mokestį, leiskite padėkoti už tą didelį malonumą, kurį patiriame skaitydami šį žurnalą, ypatingai už kun. A. Grauslio straipsnius. Didelis ačiū jam už puikiąsias mintis, juose keliamas.

Sofija Jelionienė, Čikaga