AUKLĖJA MENINĮ SKONĮ
“Laiškai Lietuviams”, gegužės mėn., Nr. 5. Pats įdomiausias ir gerai aprašytas šio numerio straipsnis yra Stasio Goštauto apybraiža apie religinį meną. Manytume, kad šitaip pateiktoji medžiaga tikrai auklėja skaitytojo menini skonį ir mažina ne kartą šiose srityse kylančius nesusipratimus. Šiam meniniam numerio akcentui puikiai atliepia ir puslapinės iliustracijos: lietuvių liaudies skulptūra, Rubenso tapybos detalė, Salvador Dali “Nukryžiuotasis” ir Michelangelo Pietos ir Mozės įspūdingi pavyzdžiai. Aki taipgi patraukia skoningai Ados Kor-sakaitės-Sutkuvienės piešiniais papuoštas Charles Pegui eilėraštis “Dievo Motinos kančia”, iš prancūzų kalbos išverstas Povilo Gaučio. Naujame žurnalo numeryje netrūksta nei feljetonų, nei enciklikinių svarstymų. Tačiau viskas parengta ir atseikėta ne pripuolamai, bet apgalvotai, planingai.
Draugas, VII. 15
NEMATAU “TU NUODĖMIŲ”
Nors pavėluotai, norėčiau ir aš pridėti keletą žodžių prie Jūsų kreipimosi į skaitytojus pasisakyti.
Štai balandžio mėn. “L. L.” skyriuje “Skaitytojo žodis” (176 psl.) skaitome vieno nepatenkinto skaitytojo pasisakymą šiuo žurnalu. Aš bent būčiau priešingas minėtam skaitytojui ir nematau tų “nuodėmių” “L. L.”, kurias mini “Laiškų draugas”.
Ten pat buvo paberta lotyniškų citatų, be jokių paaiškinimų. Tai nepriduoda svorio. Atrodo, kad visas pasaulis turi mokėti lotyniškai. Ar tai ne noras pademonstruoti “aukštesni išsireiškimą”?
A. Paulius, Hamilton, Kanada
KUNIGAI VATIKANO BANKE?
Neklaidinkit be reikalo skaitytojų tokiais Jul. Raulinaičio str. “Vatikano suvažiavimas ir pasauliečių vaidmuo Bažnyčioje” teigimais: “Vatikano banko kasininkai prie langelių — kunigai...” (“L. L.”, 1967, 4 nr., 157 psl.).
Romoje išgyvenau 28 metus, dažnai turėjau ir turiu reikalų Vatikano banke (Instituto per le opere di religione) ir niekad nesu matęs prie langelio dvasiškio. Prie langelių (ir prie kasos) yra pasauliečiai: dr. L. Menini, P. Paiel-li, dr. De Strobel, C. Placidi, G. Germinario, B. Carlini, G. Luciani, E. Antilici, L. Righi, G. Bianchini, C. Glaentzer. Taigi visi pasauliečiai. Gaila, kad Jūsų bendradarbiäi, prisiskaitę bedieviškos - komunistinės melo spaudos, per rimto “L. L.” žurnalo puslapius kartoja netiesą ir klaidina skaitytojus.
Su geriausiais linkėjimais stovėti tiesos tarnyboje K.J. Vaišnora, M.I.C., Roma
Susipažinęs su Tėvo Vaišnoros laišku, norėčiau atsakyti sekančiai.
Bedieviškos - komunistinės melo spaudos neskaitau. Toliau į kairę negu “Commonweal” ir arčiau melo negu “Time” mano lektūra nesiekia. Dauguma mano naudotų autorių rašo su “imprimatur” (t. y. su bažnytiniu patvirtinimu — Red.), o mano straipsnio gale suminėta periodika yra katalikų leidžiama.
Teigimas, kad Vatikano banko kasininkai yra kunigai, paimtas iš knygos “Inside the Vatican”, Corrado Pallenberg, Hawthorn Books, New York, 1960. (Originalas italų kalba: “I segreti del Vaticano”, Aldo Palazzi Editore, Milano, 1959). Rašydamas apie tą banką, Pallenberg taip išsireiškia: “It has its counters, its cashiers (in priestly robes), it accepts deposits, opens current accounts...” (191 psl.). Gal čia glūdi klaida, už kurią Jus ir visus skaitytojus atsiprašau.
Kad dar nušviesčiau, kokia to autoriaus laikysena, cituoju toliau (195 psl.): “To conclude, the administration of Vatican finances, as a whole, is efficient, honest and exact... she (the Church) has remained what she was from the beginning — an institution which draws money from charity and spends money for charity”.
J. A. Raulinaitis, Los Angeles