Ne kartą tenka išgirsti sakant, kad Amerika yra ne tokia valstybė, kaip kitos. Paprastai valstybė susideda iš atskirų asmenų, atskirų tos pačios tautos individų. Amerika yra sudėta ne iš atskirų vienos tautos asmenų, bet iš atskirų įvairių tautų grupių. Įdomios yra šio pasakymo išvados. Valstybė, susidedanti iš atskirų asmenų, yra tuo tobulesnė, kuo tobulesni yra tie asmenys, kuo jų individuališkumas yra labiau išvystytas. Taigi, Amerikos valstybė turėtų būti tobulesnė tada, kai tos atskirų tautų grupės bus tobulesnės, kai jos palaikys savo papročius, kalbą, savo charakteristiką. Todėl galime sakyti, kad kuo geresnis būsi lietuvis, kuo ištikimiau laikysiesi savo kalbos ir papročių, tuo geresnis būsi ir amerikietis.
Jau kartą esame rašę, kad mes, patekę į svetimus kraštus, turėtume, kiek galima, prisitaikyti prie tos šalies gyventojų, bet neatsižadėti savo tautos gerų ir mums charakteringų papročių. Tai yra bendra taisyklė, bet jos pritaikymas praktikoje ne kiekvienam yra aiškus. Dažnai ateina redakcijai laiškų, kuriuose klausiama, ar yra geriau mergaitėms dažytis ar ne, ar galima rūkyti, ar patartina nešioti kasas ar nusikirpti plaukus. Kai kurios mergaitės klausia, ar gali turėti kokios įtakos dorai mados, vienaip ar kitaip pasiūti drabužiai. Trumpai atsakysime į šiuos klausimus.
Rūkymas
Tur būt, nerasi nė vieno gydytojo, kurs sakytų, kad rūkymas nekenkia sveikatai. Jeigu jau yra nesveika būti dūmų prirūkusiam kambaryje, tai dar labiau turi būti nesveika tuos dūmus daug didesniu kiekiu traukti į burną ir į plaučius. Tabake yra nikotino, kurs yra gana stiprūs nuodai. Jei kasdien surūkysi po dvidešimt cigarečių, tai per savaitę iš jų susirinktų apie 400 miligramų nikotino. Tokio kiekio pilnai pakanka nunuodyti žmogui. Rūkymas nors ir nėra tiesioginė kai kurių vidaus ligų priežastis, bet jis labai palengvina tas ligas gauti ir prailgina, o kartais ir visai negalimu padaro tų ligų gydymą. Rūkymas pagreitina širdies plakimą, o širdies plakimo pagreitėjimas silpnina žmogaus sveikatą. Tabako vartojimas turi neigiamos įtakos taip pat ir į kraujo spaudimą.
Taigi, žmogaus organizmui rūkymas yra kenksmingas. Moterims, kurių organizmas yra silpnesnis ir jautresnis, tabakas dar labiau kenkia. Ypatingai nėščioms moterims nepatartina rūkyti, nes tai kenkia ir kūdikio sveikatai.
Nuostabu, kaip tokiam nenaudingam ir net kenksmingam dalykui žmonės išleidžia didžiausias sumas pinigų. Tik Jungtinėse Amerikos Valstybėse per metus surūkoma už keturis bilijonus dolerių, tai yra du kartu daugiau, negu išleidžiama švietimo reikalams. Amerikoje rūko du trečdaliai visų vyrų ir du penktadaliai moterų. Taigi, ir tarp moterų rūkymas čia yra labai paplitęs.
Ar verta mūsų lietuvaitėms jas sekti? Aišku, kad ne. Tai yra ne tik nesveika, bet ir labai negražu. Įsivaizduok lietuvaitę, apsirengusią tautiniais rūbais, su papirosu dantyse!.. Tai yra tikra karikatūra. Taigi, mielos sesės, nesekite blogų papročių, nekarikatūrinkite savęs, pasilikite tokios, kokios buvote Lietuvoje. Jus už tai labiau gerbs ne tik lietuviai, bet ir svetimtaučiai.
Puošimasis ir grožis
Nė vienas normalus žmogus nenori būti biaurus. Juk Dievas yra ne tik Gėris, Galybė, Išmintis, Meilė, bet ir Grožis. Žmogus turi būti panašus į Dievą, turi rūpintis savo grožiu. Žinoma, yra svarbiau sielos grožis, bet negalima užmiršti ir kūno, kurs yra sielos buveinė. Saikingas rūpinimasis kūno grožiu nėra nuodėmė, bet geras darbas. Tačiau žmonės, ypač moterys, tą saiką dažnai pameta. Užmiršta kitas, dar svarbesnes savo pareigas ir didelę laiko dalį praleidžia prieš veidrodį. Tai yra tuščia, nerimta, nenaudinga. Taip, net ir nenaudinga, nes jeigu jau tiek laiko reikia palaikyti grožiui, tai reiškia, kad to grožio visai nėra. Veltui vartosi dažus ir kitokias priemones. Teisingai patarlė sako: “Prausk varną, kiek nori, ji vis tiek bus juoda’’. Tikras grožis nėra grynai išorinis ir kūniškas dalykas. Dažnai yra sakoma: tas asmuo nėra gražus, bet labai simpatiškas. Tai yra teisinga. Kartais žmogus labiau patinka ir yra patrauklesnis ne savo kūno gražia sudėtimi, bet geromis dvasinėmis ypatybėmis. Jei tų dvasinių gerų ypatybių nebus, žmogus nebus patrauklus ir simpatiškas, kūno grožis gali tik iš pradžios labai trumpam laikui žmogų sužavėti. Ir gražiausia mergaitė, jei savo sieloje bus tuščia, atrodys, kaip krautuvės lange išstatyta gipsinė lėlė.
Tad dabar kyla klausimas, kokios priemonės palaikyti grožiui yra geros ir vartotinos, kokios vengtinos. Jeigu kokia nors priemonė būtų iš esmės bloga arba pavojinga tavo ar kito asmens dorai, be abejo, tokių priemonių vartojimas būtų neleistinas, nuodėmingas. Pavyzdžiui, jeigu moterys dėvi taip pasiūtus drabužius, kad yra labai išryškinamos kai kurios kūno dalys, yra negerai. Jaunuoliams tai gali sukelti visokių nešvarių minčių. Bet čia, kaip ir visuose kituose dalykuose, reikia atsiminti, kad nuodėmė yra tik tada, kada žinai, kad tai yra bloga, galėtum to nedaryti, bet vis dėlto datai.
Veido dažymas ar plaukų kirpimas nėra iš esmės blogi dalykai. Taip pat nemanyčiau, kad tai būtų pavojinga kito asmens dorai. Nudažytas veidas ir nukirpta galva greičiau ne pagundas, bet tik pasibiaurėjimą kituose sukels.
Taigi, čia neina kalba apie nuodėmę, bet tik apie papročius — ar lietuvaitėms verta juos sekti ar ne. Lietuvaitė turi išlaikyti tai, kas jai yra charakteringa. Kasos, be abejo, yra lietuvaičių charakteristika. Esu girdėjęs ne kartą seseles sakant, kad jos mokykloje tremtines mergaites pažįsta iš kasų, čia gimusios jų nenešioja.
Dažymasis taip pat nėra sektinas paprotys. Bet dažytis lūpas taip jau daugelis mergaičių ir moterų yra įpratusios, kad jeigu tai mėgintum drausti, būtų nenaudingas darbas. Vis dėlto rimtiems vyrams geriau patinka tokios mergaitės, kurios visai nesidažo. Kiekvieną labiau žavi natūralūs, o ne dirbtinis grožis. O jeigu jau kuri nusidažo ne tik lūpas, bet veidą ir kojų bei rankų nagus, tai jau yra nerimta ir net juokinga. Būtų negarbinga, kad lietuvaitės taip save išstatytų kitų pajuokai.
Viena moteris pasakė, kad jeigu mergaitei nepakanka vandens ir muilo palaikyti grožiui, yra aiškus ženklas, kad ji grožio neturi. Tai yra labai teisinga. Kiekvienas žmogus yra meno kūrinys, nupieštas Didžiojo Menininko. Meno galerijose brangius paveikslus reikia prižiūrėti: nušluostyti dulkes, nuplauti, saugoti nuo drėgmės. Bet jeigu prižiūrėtojas juos pradėtų “taisyti” ir tepti dažais, tai tik sugadintų.
Atsimink, kokios yra lietuvaitės, apdainuotos ir atvaizduotos mūsų gražiose dainose. Joms užteko natūralių gamtos priemonių palaikyti grožiui. Kitus sužavėdavo ir patraukdavo jų širdis ne kosmetikos priemonėmis, bet savo dora, nekaltumu, gražiomis dainomis bei giesmėmis:
“Po rasas kasas šukuoja,
Saulė jas džiovina;
Kai užgieda, uždainuoja,
Širdį sugraudina.”
Tuštumas ir lengvapėdiškumas nė vienai mergaitei netinka, bet ypatingai nebūtų dovanotinas Tau. Tik pagalvok, Tavo Tėvynė yra pavergta, Tavo seserys, ten pasilikusios, vargsta, kenčia, o Tu... Ne, nė nemanyk, kad esi laisva ir gali elgtis, kaip nori. Nuo pareigos nesi laisva. Žinok, kad, grįžę į Lietuvą, rasime neįsivaizduojamai baisią ir apverktiną padėtį. Ten dabar stengiamasi iš lietuvių širdžių išplėšti visa, kas jiems yra brangu ir šventa, yra niekinami ir pajuokiami mūsų papročiai. Tu grįžusi turėsi tuos papročius atgaivinti, turėsi į savo tautiečių širdis grąžinti tai, ką jie be savo kaltės bus praradę. Bet kaip galėsi tai atlikti, jei ir Tu visa tai būsi praradusi, užmiršusi, bet praradusi iš savo kaltės !...
Juozas Vaišnys, S. J.