AUKSO ŠIRDIS
Todėl, širdie, per džiugulį ir kartį
Nebūk marši,
Nes amžių lobį, motinos vakartį
Tu su savim kelionėje neši.
Jurgis Baltrušaitis
Ar galėjo Dievas sutverti ką nors gražesnio ir brangesnio už motiną? Nežinau todėl, kad abejoju. Berods Rytiečių legenda sako, jog Dievas surinkęs gražiausius pasaulio dalykus ir iš jų padaręs motinos širdį. Bet tai nėra legenda. Aš žinau: aš turėjau motiną.
M e i l ė s T v i r t o v ė
Mes dažnai Dievą vadiname meile, bet Jo nepamilstame. Gal Jis per toli nuo mūsų, o gal — mes per toli nuo Jo? Bet kam mums dairytis, kam į tolius rymoti? Pasižiūrėkime į motinos akis, jos širdies pulso pasiklausykime ir girdėsime Dievą į mus kalbant mums suprantama kalba. Man nuolat prisimena viena diena, kuri man atvėrė motinos širdies pačias gelmes. Aš sunkiai sirgau. Motina savo drebančiais pirštais paėmė termometrą, ir jos veidas nustojo kraujo. Ji staiga nusikreipė. Gal verkė, o gal svarstė? Namuose be manęs nieko nebuvo. Telefono neturėjom. Ji išėjo į kitą kambarį. Sugirgždėjo spintos durys. Šlamėjo vyniojamas popieris. Ji vėl pasirodė su portfeliu rankoje ir... išėjo. Žinoma, aš pasveikau. Naujųjų Metų proga Mamytė rengėsi į svečius. Aš paklausiau, kodėl ji nesivilko savo gražiausios suknios. (Ta suknia jai labai tiko, ir ji tai žinojo). Mamytė sumišo... Aš tyčia pažvelgiau į spintą: suknios ten nebebuvo. Tik tada aš supratau, kur dingo ir jos rubino žiedas, ir kodėl laikrodininkas taip ilgai taiso jos laikrodėlį.
Motina tik duoda ir niekada neskaičiuoja. Ir nuostabu, kad jos širdis niekada neišsisemia. Jos meilė niekada nevirsta neapykanta. Ne taip, kaip mūsų ir kitų meilės. Motina myli net tada, kai iš jos tyčiojamasi, kai durys užtrenkiamos jai į veidą. Ji niekada nepasmerkia, ir jos vaikas jai už visus geriausias. Motinos meilė ištikima. Ji užstoja savo sūnų ir dukrą, kai visas pasaulis juos pasmerkia. Net kalėjimas jai tampa šventove, jei jos vaikas nueina slidžiais keliais.
Ji budi naktį, verkia, laukia ir vėl budi. Kiek rožančių poterėlių perbėga jos pirštais. Kiek valandų ji praleidžia bažnyčioje, eidama Stacijas ar verkdama prie Sopulingosios. Motinos meilė tai vilties tvirtovė. Motinai joks rūbas nėra per prastas, joks kąsnis — per kietas. Ji elgetauja, žydams subatomis vandenį neša, laikraščius ant gatvės pardavinėja, prispiaudytus laiptus ant kelių mazgoja. Ji pirmutinė kelias, paskutinė gulas ir paklydusio vaiko grįžtant laukia. Meilės ir vilties tvirtovė.
G y v y b ė s Ž i d i n y s
Kai Motinos karstą į kapus neša, užgęsta židiny ugnis. Kiekvienas kambarys rodosi tuščias, svetimas ir šaltas. Kaip ilgai nekūrenta krosnis. Motina turi tą įgimtą galią sucementuoti šeimą. Ji yra, tarsi, didelis menininkas, atbaigiąs savo mokinių kūrinius. Iš jos dvelkia šilima. Ji nutrina, nudailina aštrius kampus. Kur prideda ranka, ten tvarka, švara, palaima. Net gėlės gražiau žydi, meiliau kvepia, ilgiau tveria.
Motina moka paliesti skaudančią galvą, skausmą, nors, sekundei numarinti. Moka papūsti mažos dukrelės, jauno sūnelio įsipiautą pirštelį, ir kraujas sustoja, džiūsta ašaros ant mažų veidelių. Jai joks darbas ne per žemas: vyrui ir vaikams kojas numazgoja. Kantrybė, kaip angelo sargo. Ji tėvo rūsčią teisybę meilės ir švelnumo lašeliu atskiedžia. Motina — gyvybės šaltinis ir sargas, amžinasis tarpininkas tarp tėvo ir vaikų.
Teologas ir Išminties Sostas
Ant Motinos kelių vaikams dangus atsidaro, ir dangaus karalystės mažutis garstyčios grūdas pasodinamas. Ji išsprendžia tavo sunkenybes, tavo nesibaigiančioms problemoms patarimą ir vaistus siūlo. Motinos akyse Dievą regi. Jos darbščios rankos ir šventas pavyzdys deda pirmuosius tavo tikėjimo pamatus. Gal jos mokslas ne didelis, ir žinios — ne per gausiausios, bet už tai tikėjimas begalinis ir nepajudinamas. Ir pačią Apvaizdą ji lengviau supranta, nes Ji — Apvaizdos bendradarbė ir dešinioji ranka.
Iš jos tu išmoksti vertinti gyvenimą ir žmones. Ne viskas auksas, kas auksu žiba. Gerbk rūbą, ir rūbas gerbs tave. Jos žodžiai. Ne viskas šventa, kas šventai atrodo. Jos įspėjimas. Kur dėsi gražų veidą, jei žmogaus širdis supuvus. Jos ištarmė. Motina diegia tavyje meilę gamtai, grožiui ir gyvybei. Ji tavo skonį auklėja, praturtina. Jos rimti ir šventi žodžiai tau atskleidžia gyvenimo paslapčių šydą.
Vyrams — žiūrint į savo motinas — tenka stebėtis ir grožėtis. Mergaitėms gi — džiaugtis ir ilgėtis tapti motinomis pagal Dievo šventą mintį. Ar gali Dievas sutverti ką nors gražesnio ir brangesnio už motiną? Nežinau. Bet aš nenoriu nieko gražesnio, nieko brangesnio už savo Motiną.
LETTERS TO LITHUANIANS. Published monthly by The Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 5541 S. Paulina St., Chicago 36, Illinois. Yearly subscription one dollar. Single copy 10 cents.
Entered as second-class matter at the Post Office at Chicago, 111. Additional office of mailing in Putnam, Conn. LAIŠKAI LIETUVIAMS leidžiami Tėvų Jėzuitų kas mėnesį. Redaguoja T. Juozas Vaišnys, S. J. Administratorius Petras Kleinotas, S. J. Redakcijos ir Administracijos adresas: 5541 S. Paulina St., Chicago 36, Illinois. Telefonas: HEmlock 4-1677. Metinės prenumeratos kaina 1 doleris. Atskiras numeris 10 centų.
Vinjetės J. Pilipausko