Prieš 2300 metų graikų dramaturgas Aristophanes parašė labai nusisekusį vaidinimą, vardu “Ecclesiazusae”. Viena šito vaidinimo veikėjų “komunistė” Praxagora dėsto savo mintis, kurios skamba labai įdomiai :
— Aš noriu, kad visi žmonės dalintųsi viskuo. Visa nuosavybė turi būti bendra ir priklausyti visiems. Tokiu būdu mes nebeturėsime nei turtingų nei vargšų. Mums nebeteks matyti turtuolio, renkančio derlių iš neaprėpiamų laukų, kai vargšas neturi užtenkamai žemės savo kapui... Mano mintis, kad visų gyvenimo lygis būtų lygiai toks pat... Aš pradėsiu štai kuo: žemė, pinigai ir visa kita, kas dabar laikoma privačia nuosavybe, taps bendra nuosavybe.
— Bet kas gi dirbs? — paklausia kitas vaidinimo veikėjas, vardu Blepyrus.
— Oh, — atsidūsta Praxagora, — mums teks turėti vergus.