REDAKCIJOS PASTABA. Čia dedamas laiškas yra rašytas vedusio vyro savo geram draugui, taip pat turinčiam šeimą. Šis jo draugas atsiuntė tą laišką ir savo atsakymą “Laiškams Lietuviams”, manydamas, kad jis bus naudingas ir kitiems. Būtume dėkingi, kad ir kiti skaitytojai, ką nors išgirdę laišku ar žodžiu iš savo draugų, atsiųstų tas mintis drauge su savo atsakymu mums, jei matys, kad tos mintys bus naudingos daugumai kitų skaitytojų.
Brangusis,
Esu tokioje padėtyje, iš kurios neberandu išeities. Tikiuosi, kad gal Tu man galėsi nurodyti kelią. Žinai kad esu dar jaunas ir prieš trejetą metų drauge su savo geru bičiuliu atvykau į Ameriką. Abudu gavome gerai apmokamą darbą. Apsirengėme, nusipirkome naujus automobilius, susipažinome su vietiniu jaunimu ir linksmai leidome laiką.
Draugas netrukus vedė lenkų kilmės amerikietę ir susilaukė kūdikio. Deja, draugas mėgo išgerti. Prasidėjo nesutikimai su žmona, ir juodu turėjo išsiskirti. Dabar jis civiliniu būdu susituokė su turtinga dviejų namų savininke amerikiete, išsiskyrusia su vyru. Ji yra gerokai vyresnė už mano draugą, bet atrodo esanti geros širdies, nes ragina mano draugą atsiimti iš anos lenkės savo vaiką ir auginti jį dabartinėje šeimoje.
Nerašyčiau Tau šių dalykų, jei jie tiesioginiai neliestų ir manęs. Matai, po draugo vestuvių ir aš, kiek palaukęs, susituokiau katalikų bažnyčioje su čia gimusia itale. Atvirai kalbant, turėjau vesti, nes ketvirtame mėnesyje po vestuvių jau turėjome dukrelę. Atrodė, bus viskas tvarkoje. Ir mylėjomės ir gražiai gyvenome. Mergina prieš vestuves gyveno drauge su savo sena motina, bet po vestuvių nuo jos atsiskyrė. Sakė norinti gyventi tik su manim ir su dukrele, kad būtų “good time”. Pirmaisiais mėnesiais viskas ėjo sklandžiai, bet paskui ji pasidarė, nežinau dėl ko, labai erzli, nepatenkinta manimi.
Kad daugiau uždirbčiau, mečiausi į nakties darbą. Bet kai vėlai naktį grįždavau pavargęs iš darbo, rasdavau vaiką beklykiantį, o žmoną besivartančią lovoje. Susierzinusi reikalaudavo, kad eičiau tvarkyti vaiko, nes ji negalinti miegoti. Kiek aš gaudavau užmigti ir pailsėti, mano žmonai visai nerūpėjo. Vaikas, atrodo, taip pat nedaug ją beįdomavo.
Po kiek laiko žmona pradėjo skųstis, kad jai vienai su vaiku labai nuobodu vakarais, todėl jį nenorinti, kad aš dirbčiau naktinėje pamainoje. Tada pakeičiau darbą ir dabar dirbu dienomis. Bet štai vėl naujas prasimanymas : kitą rytmetį ji neleidžia man keltis ir sako, kad užteks pragyvenimui, jei aš tik tris dienas savaitėje dirbsiu. Bet kai nueiname į miestą apsipirkti, tai mums niekados neužtenka turimų pinigų. Viskas, ką ji turi, esą jau ne madoje ir, atrodo, kad ji norėtų viską nusipirkti, ką tik pamato. Iš to pradėjo kilti nesusipratimai. Ji prikiša man, kad per mažai uždirbu.
O štai kitas įvykis. Parvažiuoju pavakarį savo automobiliu iš darbo, ir žmona pasitinka mane ant slenksčio išsipuošusi, išsidažiusi, vaikas kažkur kambaryje klykia, o ji iškilmingai pareiškia važiuojanti mūsų automobiliu su kažkokiu draugu į kiną. Grįžta, žinoma, vėlokai. Jai išvykus, turiu raminti vaiką, pasigaminti maisto, sutvarkyti butą. Reta diena, kad būtų kitaip.
Susitikęs draugą, pasipasakojau jam savo bėdas. Jo patarimas buvo trumpas: “Mesk tą italę ir susirask sau kad ir ne tokią jauną, bet turtingą amerikietę. Vesi ją ir turėsi gerą gyvenimą”. Pasakiau jam, kad man būtų gaila palikti vaiką. Tada draugas paaiškino, kad vaiką aš visados galėsiu atsiimti. Man nėra prie širdies draugo patarimas, bet nežinau, ką turėsiu daryti, jei gyvenimas su žmona pasidarys visai neįmanomas. O kad jis toks pasidarys, jau dabar aiškiai nujaučiu. Taigi, ir kreipiuosi į Tave, prašydamas patarimo.
Tavo draugas Zenonas
Mielas Zenonai,
Atvirumas ir pasitikėjimas, parodytas Tavo laiške, man gerokai palengvina atsakyti į Tavo klausimą. Perskaitęs laišką, prisiminiau lietuvišką patarlę: “Vėjus sėjęs, piausi audrą”. Negali kaltinti tik savo žmonos. Abudu buvote kalti. Abudu buvote lengvabūdžiai, todėl padarėte stambių klaidų ir dabar už tas klaidas abudu kenčiate.
Yra visiškai suprantama, kad ištrūkę iš niūrių Vokietijos stovyklų ir atvykę į Ameriką, abudu su draugu pasijutote lyg laisvi ereliai ir galingais sparnais pradėjote skraidyti, linksmintis. Deja, ir ereliai ir galingi moderniški lėktuvai, kai paima klaidingą kryptį, atsitrenkia į uolas ir sudūžta. Niekas Tau nedraudžia ieškoti linksmybių, bet jų ieškoti reikia išmintingai. Jaunimui linksmintis reikia, bet nereikia pamiršti Dievo įsakymų, kurių nebojimas dažnai uždeda bausmę jau ir šiame gyvenime.
Negalima sakyti, kad visos italų ar lenkų kilmės amerikietės yra netikusios. Jokiu būdu. Taip pat ir vietinį jaunimą reikia pažinti ir su juo gražiai sugyvent. Bet pats matai, kad visados yra pavojus pakliūti “ant meškerės” kuriai nors merginai iš to jaunimo, kur Tu lankaisi. Tautiniai, tikybiniai skirtumai, skirtingos tradicijos ir skirtingi papročiai, kol esi nevedęs, neatrodo baisūs, bet po vedybų visados tenka juos pajusti ir kartais labai skaudžiais Jei abudu su draugu būtumėte pasukę savo kelius į lietuviškąjį jaunimą ir į lietuviškas organizacijas bei jų parengimus, nebūtų taip vienam ir kitam atsitikę.
Tavo draugas padarė dar daugiau ir didesnių klaidų. Tiesa, JAV įstatymai pripažįsta ir skyrybas ir civilines sutuoktuves, bet jei Tavo draugas taip pat katalikų bažnyčioje susituokė, tai prisiekė neapleisti savo žmonos iki mirties. Bet jis savo žmoną apleido ir civiliniu būdu vedė kitą. Vadinas, sulaužė priesaiką. Jeigu jau ir civilinė valdžia skaudžiai baudžia už priesaikos sulaužymą, tai argi Tavo draugas gali manyti, kad teisingasis Dievas pro tai praeis tylomis? Visiškai nieko nereiškia, kad civilinė valdžia jį išskyrė su jo teisėta žmona ir sutuokė su kita. Bažnyčia to nepripažįsta. Ji sprendžia Dievo vardu, o juk Dievo reikia labiau klausyti, negu žmonių. Kristus aiškiai yra pasakęs: “Kas paleidžia savo žmoną ir veda kitą — paleistuvauja ir jei kuri žmona paleidžia savo vyrą ir teka už kito — taip pat paleistuvauja”. O kitoj vietoj Kristus sako: “Kas paleistuvauja, neįeis į Dangaus Karalystę”. Argi mes galime netikėti Kristaus žodžiais? Ar mes drįstume laikyti Jį melagiu?
Kokia nauda Tavo draugui iš tos turtingos žmonos, jeigu jis ją vedė neteisėtai? Jam tinka šie Kristaus žodžiai: “Ką padės žmogui, jei ir visą pasaulį laimėtų, o savo sielą pražudytų?” Pasakyk, ar yra išmintinga už praeinančią ir dažnai tik įsivaizduotą žemišką laimę prarasti amžinybę? Pagaliau visi tie turtai ir namai yra ne Tavo draugo, o jo antros neteisėtos žmonos. Pats sakai, kad draugas yra jaunas, o ta jo žmona jau sena, pražilusi. Ar ilgai truks jų šeimyninė laimė? Jei toji ponia sugebėjo išsiskirti su vienu vyru, sugebės tai padaryti ir su kitu. Kur tada bus Tavo draugo turtai ir geras gyvenimas? Sakai, kad jo antroji žmona esanti geros širdies. Abejoju. Jai, tur būt, tik nemalonu, kad Tavo draugas turi mokėti pirmajai žmonai pinigus savo vaikui išlaikyti. Be teismo ji vaiko negaus, o kuriam iš jų teismas vaiką priteis, dar nežinia. Taip pat yra didelis klausimas, ar naujoji žmona bus tam vaikui gera motina. Gyvenimo patirtis visai priešingai kalba. Dabar ir pats pagalvok, ar gali būti gera širdis, kuri nori atplėšti kūdikį nuo jo tikros motinos? Todėl patariu Tau jokiu būdu nesekti draugo pavyzdžiu ir nesižavėti tokiomis žmonomis.
Tavo padėtis yra verta užuojautos. Kad ir suklydai, bet reikia skubiai taisyti tai, kas dar galima pataisyti. Pirmiausia visiškai atsižadėk minties skirtis su žmona. Visados atsimink duotą prie altoriaus priesaiką ir tai, kad ji yra Tavo dukrelės motina. Jei ji turi ydų ir silpnybių, tai juk ir Tu nesi be jų. Nedaryk jai jokių priekaištų, bet žinok, kad Tu pats, o ne kas kitas, esi šeimos galva. Todėl sistematingai, tyliai, be triukšmo paimk šeimos vairą į savo rankas ir tvirtai valdyk. Būk kantrus ir švelnus savo žmonai. Atsimink, kad vienu medaus lašu daugiau musių galima sugauti, negu visu kibiru acto.
Patarčiau susigrąžinti žmonos motiną į savo šeimą ir ja rūpintis. Negalima apleisti senos motinos. Ji galės prižiūrėti vaiką ir palaikyti tvarką namie, o žmonai gal bus naudingiau eiti į darbą. Jei abudu su žmona dirbsite, pinigų pakaks. Bet šiuo atveju, jei abudu dirbsite fabrike, tai ir parėję namo, abudu vienodai prisidėkite prie namų ruošos darbų. Būtų neteisinga, jei žmona, parėjus iš fabriko, dirbtų, o Tu atsigulęs ant sofos laikraštį skaitytum. Nepalik vakarais žmonos vienos. Sekmadieniais eikite drauge į bažnyčią, paskui išsivežk žmoną kur nors į gamtą ar į kokį gerą pasilinksminimą. Tegul nebūna Tau vistiek, su kuo žmona draugauja. Būtų geriausia, jei abudu susidraugautumėte su kokia nors padoria šeima (tik, žinoma, ne tokia, kaip Tavo draugo). Suartink žmoną su lietuvių visuomene.
Sutinku, kad šis kelias gal nebus lengvas. Kartais gali būti ir nepasisekimų. Tačiau būk kantrus ir ištvermingas. Neužmiršk paprašyti ir Dievą pagalbos. Jei gerai atliksi savo pareigas žmonai ir vaikui, Dievas Tavęs neapleis, nors kartais ir tektų patirti skaudžių bandymų. Be to, nepamiršk, kad esi lietuvis ir savo vaiką turi lietuviškai auklėti.
Iš Tavo gyvenimo daug galės pasimokyti ir kiti jaunuoliai, kurie nori tuoktis su kitos tikybos ar su kitos tautybės asmenimis. Praktika rodo, kad tokios santuokos beveik visuomet yra nelaimingos. Reikia kuo labiausiai vengti tokių dalykų, kurie skiria vienas nuo kito norinčius susituokti. Taip pat reikia neužmiršti šeštojo Dievo įsakymo, draugaujant su kitos lyties asmeniu. Moterystė yra rimtas dalykas, todėl jai rimtai reikia ir pasiruošti.
Tavo Brolis A.