Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
ŽODELIO GI VARTOSENA
Reikia įsidėmėti, kad žodelis gi nėra jungtukas, bet dalelytė. Dažniausiai ši dalelytė vartojama pabrėžti klausiamiesiems i-vardžiams bei prielinksniams, pvz.: Kas gi čia atsitiko? Ko gi tu taip nuliūdęs? Kieno gi čia nuopelnas? Kodėl gi tu taip pasielgei? Kada gi pagaliau subręsi? Kurgi tu eini? Argi tai tiesa?
Kartais dalelytė gi vartojama pabrėžiant ir kitas kalbos dalis, pvz.: Ak kur dingot giedros jūs gi pavasario dienos? (K. Donelaitis). Bet ir nuostabus gi to gyvenimo grožis! Nebūk gi jau taip susiraukęs. Gražiai gi nuaugusi mergina. Galgi nežinai, kas čia atsitiko?
Šią dalelytę vartojame tada, kai norime ką nors labiau išryškinti, pabrėžti, atkreipti į tai kitų dėmesį. Dažniausiai šia dalelyte pabrėžtas žodis turi ir sakinio kirtį. Sakinyje jis yra ryškiausias.
Kitas dalelytės gi reikšmės atspalvis yra artimas dalelytės juk reikšmei, pvz.: As jo bijau; žinai gi, koks jis piktas. Neužmušk to vabalėlio, gyventi gi ir jis nori. Vėlu gi jau į miestą; kol nueisi, visai sutems. Šiuose sakiniuose vietoj gi būtų galima vartoti ir juk. Dalelytė gi, kaip ir juk, rodo, kad tuo sakiniu, kuriame ji pavartota, lyg aiškinama tai, kas anksčiau pasakyta arba kas bus sakoma.
Kartais dalelytė gi gali pradėti visai naują sakinį arba sakinio dalį, panašiai kaip ir kiti su ja sujungti žodeliai ogi, nugi, nagi ir kt. Ir dalelytė gi sakinio pradžioje, ir žodeliai ogi, nugi, nagi yra labai artimi jungtukams ir jaustukams, bet vis dėlto jie nėra jungtukai. Taip pat su jais sudaryti sakiniai neturi nė priešpriešos reikšmės, kaip galima aiškiai matyti iš pavyzdžių. Nagi ką tu čia dabar prasimanai? Gi ne už marių iškeliauji, tad kam tiek jaudiniesi? Gi gerai, kad pasalo, nebus purvo. Gi žiūriu — devyni vilkai vieną bitę bepjauną.
Pabrėžiamoji dalelytė gi, būdama nesavarankiškas nekirčiuotas žodelis, tariama drauge su pirmesnių kirčiuotu žodžiu. Tad kyla klausimas, kada ji dar laikytina atskiru žodeliu ir kada rašytina drauge su kitu žodžiu. Pažvelgę į mūsų raštiją, į mūsų literatūrą, neišskiriant nė kai kurių mūsų klasikų (Donelaičio, Žemaitės, Vienuolio ir kt.), pamatysime, kad šio žodelio rašyba labai nevienoda: vieni jį rašo su tuo pačiu žodžiu drauge, kiti atskirai. Bet dabar jau yra įsigalėjusi ši taisyklė: žodelis gi rasomis drauge tik su vienskiemeniais nekaitomais žodžiais. Su visais kitais, t.y. su kaitomais ir su daugiaskiemeniais žodžiais gi rašoma atskirai. Duosime kelis pavyzdžius. Su vienskiemeniais nekaitomais žodžiais: ogi, nagi, kurgi, betgi. Su kaitomais žodžiais: as gi, kas gi, ko gi, koks gi. Su nekaitomais dviskiemeniais žodžiais: kada gi, kodėl gi, visur gi, kitaip gi.
Iš tradicijos vienu žodžiu rašome nejaugi, taipogi, kadangi. . .
Netaisyklingas dalelytės gi vartojimas.
Minėjome, kad dalelytė gi ir kiti panašūs žodeliai yra artimi jungtukams, bet su jais sudaryti sakiniai neturi priešpriešos reikšmės. Bet neretai mūsų spaudoje tenka pastebėti, kad dalelytė gi vartojama priešinamojo jungtuko o vietoje. Štai keli tokio netaisyklingo vartojimo pavyzdžiai. Šiais metais žiema buvo labai švelni, gi ( = 0) pavasarį dažnai ir sniego iškrisdavo. Iki šiol kalbėjome bendromis sąvokomis, gi ( = o) dabar konkrečiau į šį klausimą pažvelgsime. Jis vakar visą dieną sportavo, gi (= o) šiandien nė iš lovos nesikelia. Tame pobūvyje buvo labai linksma nuotaika. Gi ( = O) pagaliau atėjo tas nepraustaburnis ir tą puikią nuotaiką sugadino. Visuose šiuose priešpriešiniuose sakiniuose žodelis gi negali eiti jungtuku, čia reikia paprastai vartoti jungtuką o.
Netaisyklingus dalelytės gi vartojimo atvejus visuomet taisydavo ir J. Jablonskis (Rinktiniai raštai, t. II, psl. 223, 225, 358, 372 ir kt.).
AE GALIMA SUDARYTI PRIEVEIKSMIUS IŠ BŪDVARDŽIU SU PRIESAGA -INIS?
Kalbininkai aiškina, kad iš būdvardžių su priesaga -inis lietuvių kalboje nesudaromi prieveiksmiai (tik žemaičių tarmėje kartais pasakoma begaliniai geras), bet spaudoje vis pasitaiko tokių netaisyklingai sudarytų prieveiksmių. Jų neturėtume vartoti. Štai keletas pavyzdžių: Jis fiziniai (= fiziškai) yra labai stiprus. Daugumas lietuvių išeivių jau medžiaginiai ( = medžiagiškai) yra gerai įsikūrę. Esminiai ( — Iš esmės) tas klausimas buvo teisingai sprendžiamas. Juridiniai (= Juridiškai) į šį klausimą žvelgiant, reikėtų padaryti visai kitokias išvadas. Mūsų sportininkai, pavieniui žaisdami, pralaimėjo, bet komandiniai (=komandomis žaisdami) laimėjo. Jis moraliniai ( = moraliai) yra labai žemai nusmukęs. Jų namai išoriniai (=iš išorės) dar labai gražiai atrodo. Užėjus rusams, žmonės masiniai (= masiškai) buvo vežami į Sibirą. Nariai į susirinkimą atvyko šimtaprocentiniai (=visi, šimtu procentų). Jis baigė mokyklą neakivaizdiniai ( = neakivaizdiniu būdu).
YPAČ, YPATINGAI
Kai kurie mano, kad prieveiksmiai ypač ir ypatingai yra sinonimai, visiškai tos pačios reikšmės žodžiai, tad sakinyje galima vartoti arba vieną, arba kitą. Tai klaidingas galvojimas. Ypatingai reiškia nepaprastai, savotiškai, subtiliai, o ypač reiškia labiausiai.
Žodį ypač reikia vartoti, pabrėžtinai išskiriant kur5 nors daiktą, veiksmą, ypatybę iš kitų panašių daiktų, veiksmų ar ypatybių, pvz.: Sugavau daug žuvų, ypač lydekų. Buvo susirinkę daug jaunimo, ypač mergaičių. Ta kelionė man labai patiko, ypač plaukiant laivu. Jis visiems padarė didelį įspūdį, ypač savo gražia iškalba. Šituose sakiniuose netiktų žodis ypatingai.
Ypatingai yra vartotinas tokiuose sakiniuose: Vakar buvo ypatingai šalta diena. Amerikai išspręsti rasinį klausimą yra ypatingai sunku. Dainininkė ypatingai gražiai padainavo kelias liaudies daineles. Šiais metais mokinys padarė ypatingai didelę pažangą.
Dar duosime keletą pavyzdžių, kur prieveiksmis ypatingai yra klaidingai pavartotas: Mane žavi Lietuvos gamta, ypatingai (=ypač) upėmis ir ežerais. Geriausios susisiekimo priemonės yra traukinys, automobilis ir ypatingai (=ypač) lėktuvas. Ypatingai (=Ypač) tokio mažo vaiko ten nereikėjo leisti. Man patinka menas, ypatingai (=ypač) muzika.
Šiuose sakiniuose vietoje žodžio ypatingai negalima pasakyti nepaprastai, todėl ir žodis ypatingai čia nevartotinas. Ypatingai ir nepaprastai savo reikšme yra sinonimai. Tad gal praktiškas patarimas galėtų būti toks: jeigu mums neaišku, ar vartoti prieveiksmi ypač ar ypatingai, pamėginkime vietoj jų pavartoti nepaprastai; jeigu jis tiks, tai tame sakinyje tiks ir ypatingai, o jei netiks, tai telieka vartoti ypač.
• Maskvos patriarchato stačiatikių kunigų seminarijose mokosi 790 studentų, Gruzijos seminarijoje 25 stud., o dar 780 studentų Sovietų Sąjungoje neakivaizdiniu būdu eina teologijos kursą.