A. Tyruolis
Kad skaitinių mūsų mažiesiems išeivijoj ypač reikia, žino ne tik tėvai ir švietimo vadovybė, bet ir kiekvienas, kam su jaunimo auklėjimu tenka turėti reikalo. Skaitymo knygų priaugančiam jaunimui per metus čia dabar pasirodo gana nedaug. O lietuvybės išlaikymui svetur ta jaunimo literatūra yra ne tik pageidautina, bet ir būtina kaip viena iš pačių svarbiausių to išlaikymo priemonių. Todėl reikia sveikinti kiekvieną pastangą, prisidedančią prie tos literatūros mūsų jaunimui pagausinimo.
Neseniai "Pasakų Fondo” leidykla išleido mažiesiems pasiskaityti naują Mildos Kvietytės pasakų ir vaizdelių knygą, pavadintą "Peteliškių sala”. Ta pati leidykla prieš trejetą metų buvo išleidusi šios autorės panašią knygą "Kalnuose” (jos rec. žr. LL 1978, nr. 5). Dabar išleistoji knyga yra lyg ir anos tęsinys ar papildymas. Iš viso čia duota aštuonetas apsakymėlių, kurių siužetas imtas daugiausia iš lietuvių šeimos gyvenimo Amerikoj, kai kas — iš pasakos pasaulio. Amerikinio gyvenimo įtakos matyti iš tokio vardo, kaip Dagys, išvedimo iš "Doggy” (Šunelis). Šiaip jau autorė tos įtakos ar kitokių ryšių vengia, ir visu jos veikėjų vardai tėra grynai lietuviški, tautiški, nors vienas kitas ir rečiau tepavartojamas ar girdėtas (Saidas, Vilda). Problema kyla, kai reikia švęsti krikščionišką vardadienį, tada paaiškėja, kad prie to krikščioniško vardo galima prisegti ir kokią patriotinio pobūdžio istorijėlę (pvz. iš šv. Kazimiero gyvenimo). Bet panašių pasakojimų būtų galima prijungti ir prie Kęstučio, Algirdo ar Vytauto vardų. Tokioms patriotiškai nuspalvintoms istorijoms būtų galima duoti net pirmenybę prieš šiaip jau fantastinio pobūdžio pasakojimus, kuriais atskleidžiami kiti motyvai.
Autorei pirmiausia rūpi, kad jos vaizduojamieji vaikai būtų geri, dori. Kas nežino vokiečių katalikų rašytojo Kristupo Schmido "Šimto apsakymėlių”, kur vaizduojami gerieji vaikai, kuriems Apvaizda visada šiuo ar tuo atlygina. Vysk. M. Valančiaus "Vaikų knygelėj” rodomi geri ir blogi vaikai ir iš kontrastų daromos išvados. Mūsų rašytoja rodo vien geruosius vaikus arba bent pavyzdžius, kaip tokiais būti. Be abejo, šiais laikais nedaug turbūt terasime vaikų, kurie su Saiduku atvirai prisipažintų: "Aš labai noriu būti geras” (p. 39). Dėl to autorei tenka pridėti savo pastangų, kad visi išeitų geri. Nemaža dalis prie to gerumo noro neprisipažins, o gal dar didesnę dalį prie to teks tempti gerais pavyzdžiais. Geras elgesys yra ir gero atlyginimo sąlyga, ir dėl to Uosis, jei bus geras, galės grįžti iš "Peteliškių salos. Nuvytusi Giedrės rožė vėl pražysta dėl to, kad mergaitė buvo gera kiškučiui — jį suvargusį globojo. Norėdami būti geri vargšui šuneliui, Dainius su Arūnu net į pamokas pasivėlina.
Jaunąjį skaitytoją bene labiau paveiks apsakymėliai iš realaus gyvenimo, kaip "Tėvo dienos dovana”, "Gimtadienis” ir kiti. O į vaikų taip labai mėgstamas pasakas šalia dorinio elemento būtų galima įdėti ir patriotinio, mažajame skaitytojuje žadinančio jo senelių gimtosios žemės meilę. Tad tokių skaitymėlių, kaip šv. Kazimiero istorija "Gimtadienyje”, būtų pravartu duoti ir daugiau mūsų mažiesiems skaitytojams. Nors šie skaitiniai skiriami patiems jauniesiems skaitytojams, pradedant tais, kurie jau įgali patys paskaityti, ir baigiant lankančiais pirmuosius pradinės mokyklos skyrius, bet gal būtų ne per anksti juos supažindinti su didingąja jų senelių bei prosenelių tėvynės istorija.
Apsakymėlių kalba lengva, taisyklinga, dialogai gyvi. Reik tikėtis, kad juos skaitys ne tik lituanistinę mokyklą lankantieji, bet ir namuose besimokantieji ar mokyklos pasiekti negalintieji mūsų mažieji skaitytojai. O dar mažesniems kai ką ir patys tėvai ar vyresnieji broliukai ir sesutės paskaitys.
64 puslapių VI. Vijeikio spaustuvėj spausdintą knygą atitinkamai iliustravo dail. Ada Korsakaitė - Sutkuvienė. Knygos kaina 4 dol. (3 dol. perkant iš "Pasakų Fondo”, 6540 So. Campbell Avė., Chicago, Ill. 60629).