JUOZAS VAIŠNYS, S.J.
Šią vasarą mažame, bet simpatiškame Oberammergau miestelyje, Vokietijoje, įvyks Kristaus kančios vaidinimai, kurie ten organizuojami kas dešimt metų. Šio mažo miestelio, turinčio vos 5000 gyventojų, šiandien turbūt beveik niekas nežinotų, jei ne tie garsieji Kristaus kančios vaidinimai.
Vaidinimų pradžia buvo tokia. 1633 m. tame miestelyje siautė baisi maro epidemija, pareikalavusi nemaža aukų. Gyventojai meldėsi ir padarė įžadą: jei liausis maras, kas dešimt metų jie suorganizuos Kristaus kančios vaidinimus. Maras liovėsi. Pirmasis vaidinimas buvo 1634 m. Paskui kas dešimt metų vaidinimai buvo tęsiami iki 1674 m. Tada buvo nutarta, kad ateityje jie bus ruošiami visuomet dešimtiniais metais. Taip buvo daroma nuo 1680 metų iki mūsų laikų.
Kartais vaidinimus sutrukdydavo karai. Dėl pirmojo posaulinio karo vaidinimai neįvyko 1920 metais. Jie buvo nukelti į 1922 metus. Paskui, minint 300 metų sukaktį nuo vaidinimų pradžios, jie buvo 1934 metais. Kilus Antrajam pasauliniam karui, daugeliui Oberammergau miestelio vyrų išėjus į kariuomenę ir naciams tų vaidinimų nepageidaujant, jie buvo sustabdyti ir vėl reguliariai pradėti tik nuo 1950 metų.
Iš pradžių buvo vaidinama pagal kai kuriuos viduramžių Kristaus kančios aprašymus, bet nuo 1750 metų jau pradėta vaidinti pagal benediktino Ferdinando Roesner naujai parašytą poetišką tekstą. Nuo 1780 metų įvairūs autoriai tą tekstą kaitaliojo, įvesdami ne tik naujų elementų, bet pakeisdami ir visą jo pobūdį. Vaidinime vis labiau pradėjo vyrauti antisemitinė dvasia. Tai ne tik nesiderino su II Vatikano susirinkimo nutarimais, bet kartais prieštaraudavo net ir Evangelijai. Pvz. vienoje teksto vietoje buvo tokie Kaifo žodžiai: "Man būtų didelis malonumas matyti jo kūną, draskomą laukinių žvėrių”.
Šiam tekstui pradėjo smarkiai priešintis įtakingas miestelio gyventojas, medžio drožinėjimo mokyklos vedėjas Hans Schwaighofer, 1960 metais vaidinęs Judą. Jis patarė grįžti prie šiek tiek reformuoto F. Roesner teksto. Miestelio valdžios atstovai ir kiti konservatyvūs asmenys tam pasipriešino. Bet nepasitenkinimas tuo per daug antisemitišku tekstu su kai kuriais tikrai neskaniais išsireiškimais vis augo ne tik Bavarijoje, bet net ir užsienyje. Tad pagaliau buvo nutarta grįžti prie benediktino F. Roesner teksto, kurį šiek tiek reformuoti sutiko minėtasis Hans Schwaighofer ir istorikas Lois Fink.
Žinoma, esminių pakeitimų čia nebuvo manoma daryti, tik buvo norėta išmesti ar pakeisti kai kuriuos per daug grubius ir su Evangelijos tekstu nesiderinančius posakius. Pvz. kai Judas, sąžinės graužiamas, nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir seniūnams trisdešimt sidabrinių, taip jiems pasakė: "Nusidėjau, išduodamas nekaltą krauią” (Mt27,4), Tačiau iki šiol buvusiame vaidinimo tekste yra tokie žodžiai: "O prakeikti pinigai, kuriuos aš gavau iš jūsų, supuvusios žydų tautos padugnės!” Reformuotame tekste taip siūloma: "O prakeikti pinigai, kuriuos aš gavau, tapdamas išdaviku!”
Jaunesnieji miestelio gyventojai šioms reformoms labai pritaria. Taip pat praėjusį karta Mariją vaidinusi Beatričė Rath apie naująjį tekstą labai palankiai atsiliepė ir pasakė, kad senasis tekstas jau nebeįtikina dabartinio žmogaus. Tačiau kai kurie konservatyvieii surinko 820 parašų, reikalaudami palikti senajį tekstą. Jie mano, kad vaidinimai pagal reformuotaii tekstą nesutrauks tiek žiūrovu ir miesteliui bus didelių nuostolių. Paskutinis vaidinimas (1970 m, V kur buvo 93 pastatvmai, atnešė netoli aštuonių milijonų dolerių. Dar neteko girdėti. ar į tuos protestuotojus manoma atsižvelgti.
Vaidinimai vyksta specialiai šiam tikslui pastatvtame teatre, kur vra apie 5200 sėdimu vietų, Žiūrovų auditorija uždengta, bet scena yra poatviru dangumi. Vaidinama esant bet kokiam orui. Paprastai vaidinimai pradedami pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį ir tęsiami 4-5 kartus per savaitę iki rugsėjo mėnesio. Vaidina tik to miestelio gyventojai. Iš viso dalyvauja daugiau kaip tūkstantis asmenų. Nors visi vaidintojai yra mėgėjai, bet jie pasiekia aukšto meninio lygio, nes labai ilgai ir kruopščiai yra lavinami. Pagrindiniai artistai parenkami tuoj po buvusio spektaklio ir yra nuolat lavinami, vaidinant įvairius klasikinius veikalus.
Vaidinimai pradedami iš ryto ir tęsiasi su pietų pertrauka apie aštuonias valandas. Juos aplanko daugiau kaip pusė milijono žmonių.
Tad "Laiškų lietuviams” organizuojamos ekskursijos į Europą pagrindinis tikslas kaip tik ir yra pamatyti šiuos garsiuosius vaidinimus, kurie ten vyks šiais 1980 metais. (Žr. informacijas apie ekskursiją šio numerio 72 psl.).
• Popiežius Jonas Paulius II lapkričio mėn. pabaigoje buvo trims dienoms nuskridęs į Turkiją. Iš lėktuvo išlipęs, parodydamas pagarbą jų kraštui, pabučiavo jų žemę. Turkijoje yra labai mažai katalikų: iš 40 mil. gyvntojų tik apie 30.000 katalikų, todėl popiežiaus sutikimas nebuvo toks entuziastiškas, kaip JAV-se. Vyriausybė, bijodama išsišokimų demonstracijose, buvo sulaikiusi apie 1000 studentų. Popiežius vyko į Istambulą, siekdamas vienybės su rytų ortodoksų Bažnyčia ir norėdamas tais reikalais išsikalbėti su jų aukštaisiais dvasininkais ypač jų patriarchu Dimitrios I. Kalbėjosi ir su Turkijos prezidentu Koruturku bei premjeru Dimireliu.
• Vengrijos kardinolas Lekai lankėsi Lietuvoje ir grižęs pareiškė, kad jam nepaprastai didelį įspūdi padarė žmonių religingumas. Svečią visur sutiko tautiniais rūbais apsirengusios lietuvaitės, daug jaunimo ir vaikų. Aidėjo lietuviškos giesmės ir dainos.
• Prezidentas Sadatas padėjo kertinį akmenį ekumeniniam centrui, kuris jo patvarkymu bus pastatytas iš Izraelio Egiptui atgautame Sinajaus pusiasaly. Čia bus musulmonų mečetė, didelė biblioteka ir bažnyčia, paskirstyta į tris dalis: katalikų, protestantų ir stačiatikių. Tas ekumeninis centras bus taikos ir Artimųjų Rytų santarvės simbolis.