CHIARA LUBICH
Gal šie Evangelijos žodžiai tau niekad nebuvo aiškūs. Gal norėtum sužinoti žodžio "vaikas” reikšmę, taip svarbią ir kiekvienam nulemiančią įėjimą ar neįėjimą į Dievo Karalystę.
Atkreipk dėmesį. Stengsiuos tai paaiškinti. Nemanyk, kad Jėzus nori tuo pasakymu apvainikuoti vaiko dorybes. Jis turi ką kita omeny. Jėzus, paimdamas vaiko pavyzdį, nori pabrėžti jo natūralų nusiteikimą suaugusiųjų, sakykime, tėvų atžvilgiu. Vaikas yra nusiteikęs visiškai pasitikėti. Jis žino, kad jo gyvenimas yra subrendusio, tvirtesnio, labiau patyrusio rankose, ir jo meile visai neabejoja.
Taigi kas tu bebūtum, nors ir labai svarbus žmogus pasaulyje, pvz. mokytojas, valdovas, turįs atsakomybę už kitus, gal mokąs daug kalbų, daug pasaulio apkeliavęs, gal mokslininkas, filosofas, ekonomistas, rašytojas, negalėsi įeiti į Dangaus Karalystę, jei prieš Dievą nesi kaip vaikas.
Jėzus sako: "Kas nepriima”. Tad Dievo Karalystė turi būti priimta. Tai dovana, kurią tau Dievas duoda. Iš tikrųjų ne žmogiškos pastangos, ne kokie nors asketiški mėginimai, ne moksliniai tyrimai ar studijos tave gali įvesti į Dievo Karalystę. Pats Dievas ateina tavęs pasitikti, apsireiškia savo šviesa ir paliečia tave savo malone. Nėra jokio tavo nuopelno, kuriuo galėtum didžiuotis ir remtis, kad turėtum teisę gauti tokią Dievo dovaną. Dievo Karalystė tau siūloma dovanai. Vaikui yra visai lengva ir normalu priimti dovaną. Jam yra viskas reikalinga, ką gauna iš kitų, kad galėtų gyventi ir augti. Argi nepastebėjai? Jis yra mažas ir elgiasi kaip toks. Ir tu panašiai turėtum elgtis. Nesielk kaip "suaugusieji”, kurie mano, kad jie yra dideli ir svarbūs. Jie tokie jaučiasi ne tik žmonių, bet ir Dievo akivaizdoje. Vaikas supranta, kad jis daug ko nežino ir daug ką turi išmokti. Taip ir tu — nebūk kaip "suaugusieji”, kurie save laiko turtingais išsimokslinimu ir patyrimu.
Vaikui yra lengva tikėti. Ir tu nenešiok nepasitikėjimo šarvų, kuriuos žmonės ilgainiui įsigyja. Vaikas dar tik pradeda savo gyvenimą, atviras bet kokiam naujam pasireiškimui ar nuotykiui. Ir tu nedaryk kliūčių pradėti Evangelijos gyvenimą ir jį tęsti naujoje Kristaus šviesoje.
Jėzus pasakė tuos žodžius, kai mokiniai trukdė vaikučiams prie jo artintis. Jie taip galvojo, kaip daugelis to laiko žmonių, kad vaikai yra menkaverčiai, nesubrendę, tad nenorėjo, kad jie trukdytų Mokytoją. O Jėzus juos šaukia pas save, glamonėja, ištiesia ant jų rankas, juos laimina. Juos ima pavyzdžiu savo mokiniams, sakydamas: "Tokių yra Dangaus Karalystė”. Dangaus Karalystė yra vaikų, beturčių, persekiojamųjų, kurie trokšta ir alksta teisybės.
Taigi vaikai turi privilegijuotą vietą krikščionių bendruomenėje. Dėl to Jėzus moko mylėti ypač tokius, kurie yra apleisti, nusivylę, reikalingi globos ar laikomi menkaverčiais. Vien savo buvimu vaikai primena, kad, jei mes nesam tokie, kaip jie, negalime nei įeiti, nei pasilikti Dievo Karalystėje.
"Kas nepriima Dievo Karalystės kaip vaikas, — neįeis į ją”.
Išvertė kun. A. Sabas