Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI
RENGIASI DAINŲ ŠVENTEI
"Tiesa” rašo, kad jau pradėta rengtis vasarą įvyksiančiai dainų šventei, skirtai Tarybų valdžios Lietuvoje keturiasdešimtmečiui paminėti. Tam tikslui sukaupta daugiau kaip 335 tūkstančiai dalyvių. Juos sutelkė 24 tūkstančiai meno saviveiklos vienetų. Įmonėse, kolūkiuose, mokyklose ir įstaigose susibūrė chorai. Kultūros namai ir susibūrimai turi per trisdešimt įvairių meno ratelių. Kiekvienas ratelis stengiasi atskleisti savo sugebėjimus. Amžiumi dalyvauja labai įvairūs žmonės, skirtingų išsilavinimų ir pašaukimų. Juos visus jungia meilė menui ir didelis noras iš jo gelmių semtis dvasinio peno.
Didelio pasisekimo susilaukia meno saviveiklos šventės. Šios šventės yra paskatinimas suaktyvinti darbą ir padidinti programas. Į jas yra įjungiamos naujų autorių dainos ir tautiniai šokiai. Dalyvaudami šiuose renginiuose, saviveiklininkai turi progos pamatyti, kaip dirba kiti vienetai, ir palyginti su jais savo pasiekimus. Kūrybinis lenktyniavimas jau prasideda dabar.
KINO TEATRAI
Lietuvos gyventojų paslaugai šiandien veikia šalyje 185 judomųjų juostų teatrai. Turima daugiau kaip tūkstantį kilnojamųjų, kurie labai lengvai pervežami iš mažesnių miestelių ir kolūkių.
"Tiesa” rašo: "Pagrindinį žiūrovų daugumą kino teatruose nulemia juose rodomi įdomūs ir vertingi kūriniai. Juose lankytojai tikisi rasti jaukią aplinką, kuri juos nudžiugintų kultūriniu aptarnavimu. Deja, daugelyje vietovių dar stinga patrauklios reklamos, labai pavėluotai rodomi nauji filmai. Kino filmus tenka labai dažnai žiūrėti ne visada pakūrentose patalpose, kuriose stinga paprasčiausios tvarkos”.
MENO MOKYKLOS
Dabar Lietuvoje yra dvi vidurinės meno mokyklos su dailės skyriais: M. K. Čiurlionio mokykla Vilniuje, kuri vadinama meno mokykla. Kaune — J. Naujalio muzikos mokykla. Taip pat yra du taikomosios dailės technikumai: Kaune ir Telšiuose.
LIETUVOS TEATRO PRADŽIA
"Muzikoje ir teatre” Stasys Dautartas rašo apie Lietuvos teatro pradžią. Jis sako, kad šis kelias buvo pradėtas prieš penkiasdešimt metų. Daug kam trūko gabumų, bet užsidegimo ir noro — su kaupu. Šiandien vieni iš pirmųjų Lietuvos teatro kūrėjų iš tolo stebi jaunųjų darbą. Kiti išsiblaškę po platųjį pasaulį, o kitų jau ir gyvų nėra. Jis prisimena choristus: Kovelį, Janušienę, Zviką; solistus: Jonuškaitę-Zaunienę, Rakauskaitę, Kučingį, Santvarą, Matulaitytę, Dargį, M. ir V. Bručkus ir daug kitų. Jis teigia, kad jei tais laikais nebūtų jautę vienas kito artumo, nebūtų gyvenę vienas kito džiaugsmu bei nesėkmėmis, Lietuvos opera nebūtų šiandien pasiekusi tokio aukšto lygio Europoje.
KUČINGIS — SUKAKTUVININKAS
Operos solistas Antanas Kučingis atšventė 80 m. sukaktį. Prieš porą metų jis dar atliko Mefistofelio vaidmenį S. Guno operoje "Fauste”. Šiandien iš operos pasitraukęs ramiai leidžia prisiminimų dienas.
Įdomu, kad A. Kučingis, prieš pradėdamas dainuoti operoje, buvo mokytojas, fotografas ir menininkas. Tapęs solistu, atliko per septyniasdešimt didelių ir mažų, komiškų ir tragiškų vaidmenų. Dainavo Prahoje, Paryžiuje, Stokholme, Helsinkyje, Rygoje, Taline, Maskvoje. ("Teatras)
MARCINKEVIČIAUS “MINDAUGAS”
Justino Marcinkevičiaus "Mindaugas” suvaidintas Sverdlovske, Kuibyseve, Ordzionikidzje, Jeravane ir pagaliau Rygoje.
Kas tas Marcinkevičiaus "Mindaugas”? Spektaklis prasideda nuo tuščios, pilkoje prieblandoje paskendusios vaidinimy aikštės. Jos gilumoje girdisi metraštininkų ginčas. Jų žodžiai tartum atgaivina istoriją. Iš gelmės, lyg praėjusių amžių vizija, lyg gyvas tų žodžių įsikūnijimas, palengva išnyra karių grupė. Tuo pat metu sujuda pati scena: vienas po kito, laužydami pradinę plokštumą ir tuštumą, į viršų kyla grindy kvadratai. Netrukus jie užpildo visą vaidinimo erdvę. Be istoriniu mažmenų, jie sukelia vaizduotėje seny pilių su kuorais ir požemių urvais vaizdą. Ant susidariusių įvairaus aukščio aikštelių atsiranda kariai. Prasideda mūšis, kuris netrukus natūraliai, kažkaip nejučiomis pereina į pirmąjį Mindaugo ir žemaičių kunigaikščių susikirtimą dėl valdžios, dėl teisės valdyti Lietuvą.
Scenos plokštumos vaidinime kyla ir leidžiasi daug kartų. Savo judėjimu jos atnaujina kautynių eigą. Savo judėjimu jos veikia žiūrovus, nes pakilusios nusineša į viršų ankstesnio paveikslo dalyvius. Plokštumos atveria lyg požemį, kažkokias kitas arčiau žemės esančias valdas, ant kurių laikosi ir visas Mindaugo pasaulis su jo aistromis ir rūpesčiais. ("Teatras”)
PRAĖJUSI ŽIEMA LIETUVOJE
Gruodžio mėnuo Lietuvoje buvo nepaprastai keistas. Pašalą keitė lietus, o žiemių šaltą vėją — pietinis.
Ežerai beveik visi buvo po ledu. Žuvintas užšalo net du kartus. Pirmą kartą ledas jį sukaustė jau lapkričio mėnesį. Gruodžio pradžioje atsileido ir apie vidurį apsidengė dešimties centimetrų storio ledu. Šaltis negalėjo įveikti tik Dzūkijos jūros — Dusios. Per Kalėdas Dusia dar tyvuliavo, ir gamtininkai jos pakraščiuose suskaitė apie 22 poras gulbių, kurios be jokio rūpesčio ramiai plūduriavo. Pietiniame Dusios pakrašty buvo aptiktas gan didelis būrys ančių, kurios naudojasi ežero seklumu, ieškodamos maisto.
Dzūkijos didžiausias ežeras (kažkas šiandien jį jūra pavadino) žiemai pasiduoda tik po Naujų Metų. Kartais užšąla sausio pabaigoje, o kartais net vasario mėnesį. Seni paežerio gyventojai pasakoja, kad vienais metais Dusia užšalusi tik kovo mėnesį. Dusioje gyvenančias antis medžioja "jūrinis erelis”. Jis gyvena miškuose netoli ežerų. ("Mūsų gamta”)
EKSPERIMENTINIS ŪKIS PERLOJOJE
Ūkis turi penkis tūkstančius hektarų žemės ir gali didžiuotis savo gamyba. Šiame ūkyje yra dvylika miškelių, kuriuose ankstyvą pavasarį sirpsta žemuogės, o rudenį baravykai.
Dzūkija nederlingas kraštas, bet vasarą besilankančius turistus sutinka kvepiančio šieno pradalgės ir vasaros kaitra alsuojantys šilai. Pakelėse susodinti vaismedžiai. Kai pavasarį jie sužydi, pravažiuojančio akis negali atsistebėti grožiu. Žmonės, atėję į žydinčių vaismedžių alėją dirbti, įgauna pakilesnę nuotaiką, ir jų darbas daug malonesnis.
Neaukštos Dzūkijos kalvos, bet jos apaugusios berželiais, krūmais. Žemumose vandeningos pelkės, kuriose plaukioja vandens paukščiai. Iš tokių daubų maža naudos, bet jos paįvairina gamtą.
KAIP ŠIANDIEN NUVARYTAS Į KOLŪKĮ VARGSTA LIETUVIS
Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sekretorius Rimgaudas Songaila pasikalbėjime su "Žemės ūkio” redakcija sako, kad buržuazinė Lietuva mums paliko per 300 tūkstančiu vienkiemiu. Šiandien jų skaičius sumažintas per pusę, bet dar toli nepakankamas. Vienkiemiai trukdo kelti visų kaimo gyventojų kultūrinį lygį ir gerinti buitinį aptarnavimą. Todėl šiuo metu stengiamasi šiuos vienkiemius kaip galima greičiau likviduoti. Statomos naujos gyvenvietės. Gyvenviečių statybos vyksta daug greičiau, kaip kaimyninėse respublikose. Centro komiteto sekretorius giriasi, kad per ketverius metus pastatyta 26 tūkstančiai gyvenamųjų namų. Šiais skaičiais mes labai abejojame.
Toliau C.K. sekretorius tęsia savo pasikalbėjimą, pridėdamas moksliškai pagrįstus apskaičiavimus, kad ateityje respublikoje numatyta palikti apie 1100 ūkių, 2200 perspektyvių gyvenviečių ir 4 tūkstančiai gamybinių centrų. Vidutinis ūkis dabar turi 4 tūkstančius hektarų, iš jų 3 tūkstančiai hektarų žemės ūkio naudmenų. Apskaičiuojama, kad apie 1990 m. viename ūkyje gyvens apie 1000 žmonių. Tokiam ūkiui jau reikės turėti mokyklą, lopšelį-darželį, kultūros namus su judančiomis juostomis ir biblioteka, parduotuvę, valgyklą ir sveikatos namus su medicinos personalu.
Pasikalbėjimo pabaigoje jis sako, kad tai yra vienas pagrindinių partijos uždavinių, kad visi Lietuvos gyventojai būtų suvaryti į kaimą. Čia mums nesuprantama, kas yra vadinama kaimu. Kaimai buvo Nepriklausomoje Lietuvoje, kuriuose žmonės linksmi ir laimingi gyveno. Man atrodo, kad Komunistų partijos sekretorius turėtų sakyti, jog žmones jie suvaro į kolūkius, kuriuose bus daug lengviau juos sekti, ir nesilaikančius komunistų partijos linijos bus daug lengviau ir patogiau uždaryti į koncentracijos stovyklas. Kiek mums žinoma, nieko panašaus dar nėra padaryta buvusio lietuvio ūkininko gerovei. Jis, uždarytas kolūkyje, neša didelę baudžiauninko dalią ir laukia, kad tik greičiau galėtų ištrukti iš tos nepakeliamos vergijos.
IEVOS SIMONAITYTĖS MINĖJIMAS
Klaipėdoje, Ievos Simonaitytės viešoje bibliotekoje, jaunųjų rašytojų skyrius suruošė literatūrinį vakarą savo krašto rašytojai paminėti. Apie rašytoją kalbėjo mokytojas S. Skeivys, o jos kūrybą skaitė dramos teatro vaidintojai.
JAUNIEJI MUZIKOS TALENTAI
Dainuojamosios poezijos vakarą studentų kavinėje "Laumė” surengė Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos studentų sambūris. Pirmą kartą savo kūrybos dainas, pritardami gitara, dainavo konservatorijos studentai.
Tokie premjerų vakarai rengiami kas antradienį. Jie jau išryškino daug talentų.
JUOKAI IŠ LIETUVOS VAIKŲ GYVENIMO
* "Aš turėjau triratuką...” — moko mama trimetį Sauliuką žinomo eilėraščio.
— Aš neturiu triratuko, — sako sūnelis, — kai turėsiu, tai ir eilėraštuką išmoksiu.
* Penkiametis Algiukas siūlo sesytei: "Einam pažaisti. Aš būsiu girtas tėtis, o tu negirta mama”.
* Šiandien Lietuvoje dar gyvena 42 grynaveisliai Belovežo lietuviški stumbrai. Jie gyvena nedidelėmis bandomis, kurios gamtininkų sekamos. Silpnesnieji patinai paprastai atskiriami nuo bandos ir geriau maitinami. Kai kurie patys atsiskiria ir patraukia sodybų link. Stumbrai paprastai yra pavojingi žmonėms. ("Mūsų gamta”)
* Prieš 75-erius metus prie Platelių ežero gimė Liudas Truikys. 1928 m. baigęs Kauno meno mokyklą, tolimesnes studijas tęsė Berlyne ir Paryžiuje. Grįžęs į Lietuvą, pradėjo piešti lietuvių teatrui dekoracijas. Savo dekoracijomis ieškojo ištakų istorijoje, etnografijoje ir paprastų žmonių mene. Dekoravo vien operų ir baletų pastatymus. Šiandien jo scenografija tapo Lietuvos dailės ir teatro klasika. ("Teatras”)