AR MOTINA TURI TEISĘ DARYTI ABORTĄ?

     Ar motinos įsčiose esąs žmogiškas gemalas turi pirmiau minėtas pagrindines žmogaus gyvenimo teises? Norint atsakyti į šį klausimą, reikia pirmiausia nutarti, ar tas gemalas yra žmogus, ar ne.

     Žmogaus amžius yra sudėtas iš trijų pagrindinių tarpsnių: jaunatvės, subrendimo ir senatvės. Jaunatvės tarpsnis yra žmogaus raidos tarpsnis. Sis tarpsnis prasideda tuo metu, kai gimdoje užsimezga nauja gyvybė, ir baigiasi tada, kai tas gemalas per devynetą mėnesių motinos gimdoje vystęsis, paskui gimęs, augęs, brendęs ir tapęs subrendusiu žmogum. Tad jaunatvės tarpsnis yra sudėtas iš kitų mažesnių tarpsnių. Subrendimo tarpsnis prasideda po jaunatvės tarpsnio, toliau vystantis fizinėms ir dvasinėms jėgoms, o baigiasi tų jėgų silpnėjimu. Čia prasideda senatvės tarpsnis, toliau jėgoms silpnėjant, pagaliau visai sunykstant ir baigiantis mirtimi.

     Motinos įsčiose užsimezgusi gyvybė nėra kokio nors gyvulio, bet žmogaus gyvybė. Neigti žmogaus gemalui žmogystę būtų tikrai neišmintinga.

     Vadinas, žmogaus gemalas yra tikras žmogus, nors dar tik pradinio tarpsnio. Jis turi visas pagrindines žmogaus gyvenimo teises, kurių svarbiausia yra gyvybės teisė.

     Naikinti negimusį žmogaus gemalą reiškia žeisti pačią didžiausią kiekvieno žmogaus teisę — gyvybės teisę. Žudyti negimusį žmogų yra tokia pat blogybė, kaip žudyti gimusį. Negimusio žmogaus žudymą mes vadiname liūdnai išgarsėjusiu aborto vardu.

     Abortai būna daromi dėl įvairių priežasčių. Ar yra tokių priežasčių, dėl kurių abortą būtų galima pateisinti? Panagrinėkime iš eilės visas abortų pasiteisinimo priežastis ir pažiūrėkime, ar jos duoda teisę daryti abortus?

     1. Ar pateisinamas abortas, motinos daromas iš gėdos jausmo? Klausiame, ar turėtų teisę daryti abortą nėščia moteris ar mergaitė, kuri jaučia didelę gėdą dėl savo esamo nėštumo ir dėl būsimo gimdymo. Ar gėdos jausmas duoda moteriai ar merginai teisę daryti abortą? Gėdos jausmas yra per maža priežastis žudyti nekaltą žmogų. Jeigu abortą, padarytą iš gėdos jausmo, drįstame pateisinti, tai dėl tos pačios priežasties turėtume pateisinti ir daugybę kitokių didelių nusikaltimų.

     2. Ar galima pateisinti abortą, motinos daromą savigynos pretekstu? Kai kas abortą mėgina teisinti tokiu būdu: motinos gimdoje esąs gemalas siurbia iš jos kūno maistą, siurbia jos sveikatos jėgas, kelia motinai nėštumo skausmus, atima jai daug sveikatos, o kai kada ir gyvybę. Tad gemalas yra motinos skriaudėjas, užpuolėjas, jos gerovės priešas. Kaip kiekvienas žmogus, taip ir motina turi teisę gintis nuo užpuoliko, nuo skriaudiko ir kartais net turi teisę jį sunaikinti, jei kitaip nuo jo apsiginti neįmanoma. Vadinasi, motina turi teisę daryti abortą.

     Norintiems abortą pateisinti savigynos pretekstu reikia pateikti tikslią savigynos sampratą.

     Savigynos dėsnį galima išreikšti taip: jeigu kas nors, visai be tavo kaltės, nori tave užpulti ir padaryti didelį nuostolį (pvz. atimti tavo gyvybę, sunkiai sužeisti, išprievartauti, uždegti tavo namus), tu turi teisę visokiais būdais gintis; jei kiti būdai nepadeda, tai gali atimti ir jo gyvybę.

     Tačiau kūdikis nėra toks užpuolikas, nes jis į motinos gimdą patenka ne savavališkai, kaip koks nepageidaujamas įsibrovėlis, bet laisvu motinos ir tėvo veiksmu. Motina ir tėvas yra visų iš nėštumo kylančių pasekmių pradininkai. Motina, drįstanti savo kūdikį laikyti savo gyvybės ar sveikatos skriaudėju, yra panaši į tą pasakėčios vilką, kuris draskė ėriuką, pirma jį apkaltinęs upelio vandens drumstimu.

     Užpuolikas yra motina, žudanti nekaltą žmogišką gemalą. Savigynos teisę turi ne motina (nes jos juk niekas neužpuola), bet jos skriaudžiamasis gemalas. Negalima daryti kokio nors blogo veiksmo, kad iš to išeitų kas nors gera. Tad motina neturi teisės žudyti kūdikio, norėdama apsaugoti save, nes kūdikis, kaip jau minėta, nėra koks nors kaltas užpuolikas.

     Visoje gyvūnijoje matome prigimties dėsnį: ne vaikas motinai, bet motina vaikui duoda gyvybės pradžią. Ji pašaukia vaiką gyventi, jam duoda maistą, jį globoja, gina nuo pavojų ir gina taip narsiai, kad begindama net pati kartais turi žūti.

     Reikia gerai įsidėmėti visos gyvūnijos motinystės dėsnio būdingą savybę, kad motina vaikui duoda ne tik tai, kas jai nereikalinga, bet tai, kas jai pačiai kartais būtina, neišskiriant nė gyvybės.

     Pagal gamtos dėsnius motinystė nevengia jokių aukų ugdyti naujajai kartai. Motinystės auka prasideda su gemalo užuomazga, o baigiasi maždaug su paskutiniuoju vaiko brandos tarpsniu. Pagal tuos pačius gamtos dėsnius matome, kad ne vaikas motinai, bet motina vaikui aukojasi. Motina, daranti abortą savo pačios gerovei ar patogumams, yra praradusi visai gyvūnijai prigimtą motinystės aukos instinktą.

     3.    Ar turi teisę daryti abortą moteris, prievartingai padaryta nėščia? Kai kas galvoja, kad gemalas, atsiradęs iš neteisėtos prievartos, jau tikrai yra moters skriaudėjas, tad moteris, save gindama, turi teisę jį pašalinti, nelaukdama gimdymo dienos.

     Į šitą samprotavimą reikia atsakyti, kad tikrasis tos vargšės moters skriaudėjas yra jos išprievartautojas, bet tas kūdikis, kurio gyvybė jau užsimezgusi, yra visai nekaltas. Kaip kiekvienam žmogui, taip ir jam gyvybė yra didelis turtas, didelė vertybė.

     4.    Ar gali būti pateisinamas abortas, jeigu juo būtų galima išgelbėti gyvybę ar sveikatą motinai, turinčiai daugiau mažu vaikų, kuriems motina labai reikalinga ir kurie, jos netekę, turėtų skursti? Tokiais atvejais motina jaustųsi turinti dvi dideles pareigas: patenkinti negimusio vaiko reikmes ir taip pat rūpintis gimusiais vaikais. Tačiau šituo atveju jai būtų tai neįmanoma, ji turėtų pasirinkti viena, ar kita. Gelbėdama negimusio vaiko gyvybę, motina savo mirtimi paliktų vaikus našlaičiais, o norėdama to išvengti, turėtų sunaikinti savo negimusio vaiko gyvybę. Čia taip pat susikirstų ir vaikų teisės. Juk ir gimusieji vaikai, ir dar negimęs kūdikis turi teisę pasinaudoti savo motinos pagalba. Bet čia vienos pusės teisių tenkinimas sužlugdytų kitos pusės teises. Tad ką ji turėtų rinktis? Čia reikia žiūrėti į vertybių gradaciją. Šiuo atveju eina kalba apie negimusio vaiko gyvybę ir apie gimusių vaikų patogesnį gyvenimą. Aišku, kad gyvybė yra didesnė vertybė už gyvenimo patogumus. Žinoma, reikia priimti, kad tokių atvejų praktiškai gal niekad nebus, ypač dabar, kai medicina yra padariusi didelę pažangą. Jaudinimasis, kad motina turės žūti, jei nepadarysi aborto, dažnai yra perdėtas arba tik įsivaizduotas. Žinome ne vieną atvejį, kur gydytojas pasakė: "Arba motina, arba kūdikis”. Vadinas, arba motina turi žūti, arba kūdikis, abiejų išgelbėti negalima. Tačiau motina kūdikio žudyti nesutiko, ir dabar puikiai gyvena abudu: kūdikis laimingai gimė, ir motina išliko gyva.

     Lygiai tą pat galima pasakyti ir apie tuos atvejus, kai keliamas klausimas, ar galima daryti abortą tada, kai juo bus išgelbėta moteris, žymi mokslininkė, rašytoja ar gydytoja, kuri žmonijai labai naudinga.

AR GYDYTOJAS TURI TEISĘ ABORTĄ DARYTI IR TOJE OPERACIJOJE DALYVAUTI?

     Abortas yra nusikaltimas ne tik motinai, bet visiems, kurie kokiu nors būdu prie io prisideda. Kaltas yra ir vyras, raginantis žmoną daryti abortą, taip pat ir meilužis, kuris ragina savo meilužę "išsivalyti”. Kalti ir gydytojai, savo posėdžiuose nuspręsdami daryti abortą, taip pat ir chirurgai, kurie tuos nuosprendžius vykdo. Gydytojai savo dalyvavimą abortuose paprastai teisina įvairiais būdais. Sako, jeigu mes nedarytume abortų, tai juos darytųsi pačios moterys. Abortai, daromi ne specialistų, būtų labai pavojingi motinos gyvybei ir sveikatai. Jeigu gydytojai nedalyvautų abortuose, tai įvyktų dviguba blogybė: žūtų ne tik kūdikiai, bet kartais ir motinos. Gydytojui padedant, bent viena tų blogybių — motinos mirtis išvengiama.

     Kiti teisinasi taip, kad abortus daryti leidžia valdžia savo įstatymais, tad gydytojas tik vykdo valdžios įstatymus.

     Atsakymas į tokius pasiteisinimus labai paprastas ir aiškus. Jau rašėme, kad abortas bet kokiu atveju yra žmogžudystė, tad kiekvienas kokiu nors būdu prie to prisidedąs nusikalsta.

     Atsakymą į pirmąjį pasiteisinimą dar galima pailiustruoti tokiu pavyzdžiu. Sakykime, kad plėšikas užpuola keleivį ir tarp jų vyksta kautynės. Yra galimybė, kad jie abu gali žūti. Tad ar būtų moralu, jeigu aš, negalėdamas padėti nekaltam keleiviui, padėčiau plėšikui, kad bent vieną gyvybę būtų galima išgelbėti?

     O dėl tų valdžios įstatymų tai tik tiek galima pasakyti, kad joks įstatymas neįpareigoja, jeigu jis liepia daryti bloga.

     Tad abortas yra smerktinas. Taip pat smerktini visi, kurie kokiu nors būdu prie jo prisideda.

     Redakcijos prierašas. Pirmoji šio straipsnio dalis buvo praėjusiame numeryje. Ten minėjome, kad straipsnis yra gautas iš Lietuvos ir kadangi jis yra ilgokas, tai spausdinsime per kelis numerius. Tačiau paskui pamatėme, kad tame straipsnyje buvo gana daug bereikalingų pakartojimų, o taip pat kai kurie argumentai gal labai tinka dabartinei Lietuvos padėčiai, bet nelabai tinka mums. Tad apie dešimt to straipsnio mašinėle rašytu puslapių sutraukėme į tris ir čia pateikėme tą santrauką.

• Maskvoje areštuotas rusų stačiatikių kunigas Dmitri Dudko. Jis pritraukdavęs per daug sekėjų į savo bažnyčia.. Tą pačią dieną buvo padarytos kratos trijų kitų stačiatikių dvasininkų butuose Maskvoje.