Ada Karvelytė
JIS PRISIKĖLĖ
Jis prisikėlė,
Palikdamas mane
Prie tuščio kapo
Laukti savojo prisikėlimo.
Paliesiu baltos drobulės kraštelį
Ir kelsiuos,
Kad nebemirčiau daugiau,
Kaip žiedas,
Kuris rudenį vėl miršta . . .
VAIVORYKŠTĖ
Malda, lyg vaivorykštė,
Nuskaidrina manąjį dangų—
Siela skamba
Džiaugsmo spalvomis . . .
Nepažinčiau džiaugsmo,
Jei skausmas
Nebūtų, žeidęs širdies . . .
O kaip regėčiau
Vaivorykštės skaidrumą,
Jei pirma juodas lietus
Nebūtų kritęs
Ant mano blakstienų. . .
ŠYPSENA
Šypsotis— reiškia gyventi.
Šypsenos dovana yra
Begaliniai brangi —
Ji akimirksniu grįžta atgal,
Kai tik ją kitam dovanoji.. .
Šypsena — tai stebuklas!
Ji suspindi
Tūkstančiais žvaigždžių
Liūdesingo pasaulio veidrodyje.
Šypsena — tai nemarioji,
Amžiais skambanti
Saulės daina!
KAS YRA GYVENIMAS
Gyvenimas yra
Mylėti ir būti mylimam.
Gyvenimas yra
Žinoti, kad esi ne vienas.
Gyvenimas yra
Žvelgti į ramunių lauką vėjyje.
Gyvenimas yra
Stebėti saulės patekėjimą.
Gyvenimas yra
Lietaus lašų skambėjimas ant grindinio.
Gyvenimas yra
Pabučiuoti žydinčią gėlę.
Gyvenimas yra
Brangiausioji Dievo dovana.
MINUTĖ
Turiu vieną minutę,
Kurioje šešiasdešimt sekundžių.
Ji yra gera, nuolanki minutė,
Manęs neprievartaujanti.
Galiu joje veikti,
Galiu nieko neveikti—
Žinau, bus gaila,
Kai ši maža minutė pradings . . .
Todėl skubu ją pasiimti
Ir paslėpti širdyje,
Nes joje yra
Amžinybė.