Mūsų išeivijos jaunimas labiau yra linkęs rašyti eilėraščius, negu straipsnius ar noveles. Mat, sekant dabar madingomis kryptimis ir vartojant modernią eilėraščio formą, gal ne taip pastebimos kalbos klaidos ar ne ta prasme pavartoti žodžiai.
Taip pat ir mūsų lietuviukai anapus Atlanto jau mėgina rašyti ta modernia forma. Čia supažindinsime skaitytojus su kai kuriais jų poetiniais mėginimais.
*
RITA DAMBRAUSKAITĖ
IŠ SPEKTRO
Žydros
neužmirštuolės prieškambaryje
baltam moliniam puodelyje
Geltonai
nudažė namą sūnus
pirmam piešiny ant sienos
Žalia
mūsų mamos skara
per tolstanti traukinio langą
Balta
tėvo galva
ant svetimo priegalvio
Juodas
brolio švarkelis
senoj mokyklinėj nuotraukoj
Rudos
sesers akys
prašančios atleidimo
Raudonos
šermukšnių uogos
per visą mišką per lietų
Pilkas
tavo veidas temstant
mediniuose laiko rėmuose.
* * *
Taip niekas nesibaigia. Už miškų
yra dangaus pradžia, nors kelio galas.
Nors vakarinis varpas ritmą kala
gyvųjų eisenai. Už didmiesčio kapų—
ramunių laukas ir gyvųjų sodai—
lig apsvaigimo šviesios dienos bus!
Dainos motyvą, graudų ir vienodą,
šilkinis vėjau, man tada atpūsk,
kai nežinosiu jau, kuo betikėti
po šitiek metų, miestų ir kalnų—
— Atpūski graudų ir vienodą lietų,
jo šiluma— žydėjimas delnų.
VANDA GIEDRYTĖ ĮKVĖPIMUI
Ką atneši šiandieną
tu į manąją širdį?. .—-
Aš maldauju tik vieno:
jei gali, tai sušildyk
tu ją savo šviesa—
teišnyksta šešėliai,
ir tegu aš visa
pasinersiu ir vėlei
svaigiame siautime
tavo dieviško kraujo,
ir tegu aš jame
vėl atgimsiu iš naujo....—
Ir mintis suplasnos
tarsi paukštė prieš skrydį,
kai širdis suliepsnos,
tavo šviesą išvydus. . .
Tad atneški šiandieną
tu į manąją širdį
spindulėlį, nors vieną. . .—
Ir sušildyk. . . sušildyk. ..
* * *
Turėkim visad atsargoj
po gerą, švelnų žodi
kiekvienam prakalbintam
ar mus prakalbinusiam.
Turėkim atsargoj
po skaidrų, šiltą
šypsnį
liūdinčiam ir linksmam;
pažįstamam ir nepažįstamam.
Turėkim visad atsargoj
širdy
tos įstabios šviesos,
kuri nematomu stebuklingu tvarsčiu
priglustų prie svetimų žaizdų,
išgydydama jas. . .
Turėkim visko po truputį atsargoj,
nes nežinia,
kada ir kur, kada ir kam
gyvenimo kely
ko nors pritrūkti gali. . .
KORNELIJUS PLATELIS
FONTANAS
Akis žvelgia į pilką apsamanojusi dangų
vasaros naktimis
iš gelmių trykšta ašaros virsdamos perlais
ant bronzinės vandenų moters krūtinės
o tinklainė įamžinus ją negyva— nešiojasi vėjai
besijuokiančius veidrodžius
apsamanojus akis: plūduriuoja
pūvantys lapai bet oras skaidrus
ir vanduo tarsi pirmą pasaulio tvėrimo dieną
bet pažvelk:
kraujas nori ištrykšti iš miegančio luito
ir ugnies raidėmis kalbėti apie gyvybę
kuri akmeny pasiliko ir pėdoj galvijo
jis ėjo čia gerti
bet krito pakąstas šalnos.
TYLA
Skaidrus ir skambantis
Plūsta pro langą šaltis
Į mano baltą kambarį
Ir apgaubia jo vidury
Laukianti tylų žvilgsnį
Užgipsuotomis ausimis
Už lango medžio šaka
Tarsi išganingas ženklas
Kurio prasmė pamiršta
Bet štai nelauktai ant šakos
Nusileidžia nedidelis paukštis
Ir jis dabar užgiedos
Negirdinčiam mano žvilgsniui. . .
• Bolivijoje šūviu į galvą nužudytas jėzuitas kun. Luis Espinal, laikraščio “Aqui” redaktorius. Jo kūnas rastas skurdžių rajone, kur jis kitados darbavosi. Lavone — kankinimo žymės. Nužudytas La Paz mieste. Velionis buvo peršautas 17 kartų. Buvo 48 m. amžiaus. Socialinį klausimą uoliai kėlusio jo laikraščio įstaiga prieš kiek laiko buvo dinamitu išsprogdinta.
• Vakarų Vokietijos organizacija gelbėti raupsuotiesiems parėmė net 250 projektų 38-se kraštuose Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje.
• JAV sielovados muzikų sąjungos suvažiavime Miami mieste balandžio 14-17 d. dalyvavo apie 1000 muzikų.
• Liurde, besiruošiant 1981 m. tarptautiniam Eucharistiniam kongresui, bus naujai pertvarkytas geležinkelis, išdrenuota 20 akrų lauko prieš grotą ir įrengtas 180 kvadr. pėdų ekranas skaidrėms ir dokumentams rodyti.