Praėjusių metų 10 numeryje rašėme apie jaunimo stovyklas ir paaiškinome, kad, kalbant apie bendras ar atskiras berniukų ir mergaičių stovyklas, gal teisingiausia bus tokia išvada: mokyklinio amžiaus vaikai (iki 10 ar 12 metų) gali stovyklauti arba bendrai arba atskirai; brendimo laikotarpio jaunimas (nuo 14 iki 18 metų) turėtų stovyklauti atskirai; vyresnieji (nuo 18 metų) galėtų stovyklauti bendrai. Tai nepatiko kai kuriems brendimo laikotarpio jaunuoliams. Brocktono moksleivių ateitininkų vardu viena mergaitė net parašė redakcijai laišką, kuriame stengiasi įrodinėti, kad ir šio amžiaus jaunimas turėtų stovyklauti bendrai. Aname straipsnyje buvome minėję, kad šio amžiaus jaunimas bendrose stovyklose būna labai ištižęs, neveiklus, kad berniukai nuolat žvilgčioja į mergaites, o mergaitės į berniukus. Atskirose stovyklose daugiau galima nuveikti ir rimčiau laiką praleisti. Bet toji mergaitė sako, kad negalima peikti minėto "žvilgčiojimo". Ar būtų geriau, jei berniukai žvilgčiotų į amerikietes, o mergaitės į amerikiečius? Ir čia ji primena mišrių šeimų pavojų. Skaitant tą laišką, reikėjo trupučiuką šypsotis, kad penkiolikmečiai jau rūpinasi šeimų problemomis...
Tas rimtas šeimų problemas mes palietėme ir minėtame straipsnyje. Žinome, kad pavojus kurti mišrias šeimas yra nemažas. Šiam pavojui šiek tiek sumažinti ir patarėme ruošti bendras studentų stovyklas, kad jaunimas, kurs jau galvoja apie vedybas, galėtų bendrai pastovyklauti, susipažinti ir apsisaugoti nuo tokių pažinčių bei draugysčių, kurios veda prie mišrių santuokų. Bet jums, moksleiviai, dar per anksti "žvilgčioti" vedybų tikslais. Pagyvenkit vienus kitus metus ramiai, nes iš dabartinio jūsų "žvilgčiojimo" vis tiek nieko neišeis. Praktika labai aiškiai rodo, kad iš jūsų amžiaus "žvilgčiojimų" šeimos nesusiklijuoja. Praeis vieni kiti meteliai, o gal tik vienas kitas mėnesis, ir jau daugiau "nežvilgčiosi" į tą, dėl kurio ar kurios dabar taip širdukė plaka. Šio amžiaus palinkimai, pažintys ir draugystės labai dažnai keičiasi.
Žinau, kad jums yra maloniau drauge pastovyklauti, nes tada yra daugiau romantikos. Bet stovyklos vadovai labai aiškiai mato, kad romantika ir darbštumas yra atvirkščiai proporcingi. Vieni su kitais susitikti, padainuoti ir pašokti galėsite įvairiuose šiam tikslui ruošiamuose parengimuose ir pasilinksminimuose. Jeigu ir stovyklos yra ruošiamos tik pasilinksminimui, tai sutinku, kad bendros stovyklos šiam tikslui geriau. Tačiau nesutinku, kad gerai daro tie, kurie vasaros stovyklas ruošia tik pasilinksminimui. Pagrindinis šių stovyklų tikslas yra visai kitas. Apie ji buvo aiškinta tame straipsnyje.
Tad nenusimink ir Tu, jaunoji sese, kuri man rašei. Tau už laišką ir atvirą pasisakymą labai dėkoju, nors ne su visomis jo mintimis sutinku. Tu ir dabar gal nenorėsi sutikti su manosiomis, bet nesijaudink: praeis vieni kiti metai, ir pamatysi, kur buvo daugiau tiesos.
Taip pat dar noriu priminti, kad, rašydamas tą straipsnį, galvojau apie tokias stovyklas ir apie tokias sąlygas, kurios konkrečiai yra ir kurias kiekvienais metais mums tenka matyti. Žinoma, jei būtų kitokios sąlygos, jei mes turėtume prityrusių vadovų, jei mes turėtume tinkamai įrengtų stovyklaviečių, jeigu stovyklų programa būtų kruopščiai išdirbta ir pritaikyta atskirai berniukams ir atskirai mergaitėms, jei dienos metu ir vieni ir kiti būtų taip užimti, kad tuščiam "žvilgčiojimui" nebūtų laiko, tai nieko blogo nebūtų, jeigu vakare visi bendrai susirinktų prie laužo ir drauge pasilinksmintų, padainuotų, pasidalintų įspūdžiais. Kol tokių reikalavimų mes negalime išpildyti, kol turime stovyklauti nepalankiose sąlygose, kol turime tik "gana gerų", bet neturime "tikrai gerų" vadovų, tai... išvada aiški.
J. Vaišnys, S, J.